- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- A5.-5335-1122/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04525-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Pažeidėjas
- I. J.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija, Inspekcija) vyriausiasis darbo inspektorius T. V. 2019 m. spalio 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1895-2019 I. J. už tai, kad jis, laikinai einantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir įmonė) vadovo pareigas, 2019 m. liepos 9 d. 15.00 val. leido dirbti pagalbinius darbus A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), įmonės kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka su ja nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie A. M. įdarbinimą, tuo pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šiais veiksmais I. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje (b. l. 2).
Inspekcijos 2019 m. spalio 11 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0467 nustatyta, kad tyrimas pradėtas 2019 m. liepos 8 d. ir baigtas 2019 m. spalio 3 d. Darbo inspektoriai T. V. ir G. K. atliko tyrimą, pagal 2019 m. liepos 5 d. Institucijoje gautą anoniminį pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Informacijos patikrinimo metu 2019 m. liepos 9 d. 15.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), patalpose rastos keturios darbuotojos, tarp jų ir stalo įrankių plovimo darbus atlikusi A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). Patikrinus VSDFV duomenų bazę nustatyta, kad nėra pateikta informacija apie šios darbuotojos socialinio draudimo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir gautais paaiškinimais, konstatuota, kad I. J., nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. liepos 10 d. 1aikinai ėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, pažeidė imperatyvias Darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams leido dirbti įmonės kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. M.. Teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie A. M. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (b. l. 3–4)
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės E. J. 2019 m. birželio 24 d. įsakymu ,,Dėl komandiruotės“ direktorė E. J. ir gamybos vadovas nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. liepos 10 d. komandiruojami įmonės verslo ryšiams į Sakartvelą (b. l. 12).
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės E. J. 2019 m. birželio 24 d. įsakymu ,,Dėl paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas“ nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. liepos 10 d. įskaitytinai vadybininkas I. J. paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas (b. l. 13).
Šalies argumentai
A. M. 2019 m. liepos 1 d. prašymu ,,Dėl priėmimo į darbą“ prašė priimti dirbti pagalbine darbuotoja įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. liepos 8 d. (b. l. 15).
2019 m. liepos 5 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 577. A. M. priimta dirbti indų plovėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kavinėje/parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–17).
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikinai einančio direktoriaus pareigas I. J. 2019 m. liepos 8 d. įsakymu A. M. nuo 2019 m. liepos 8 d. priimta dirbti indų plovėja 0,5 etatu (b. l. 14).
VSDFV informacinės sistemos 2019 m. liepos 9 d. užklausos rezultatuose nėra duomenų apie A. M. draustumą (b. l. 9–10).
A. M. 2019 m. liepos 9 d. paaiškinime nurodė, kad šiandien (2019 m. liepos 9 d.) nuo 12.00 val. atėjo pabandyti plauti indus. Taip pat nurodė, kad jeigu tiks darbas jai ir patiks kaip darbuotoja darbdaviui, norės likti šioje įmonėje. Ji teigė, kad šiandien bandė plauti indus, nors lankytojų nebuvo daug, todėl darbą sugebėjo atlikti. Darbo sutarties nebuvo pasirašiusi, nes tai buvo tik pabandymas dirbti. Jeigu tiks darbas, sutartas užmokestis bus 2,70 Eur už valandą (b. l. 8).
E. J. 2019 m. liepos 22 d. paaiškinime nurodė, kad pareiškimas iš A. M. buvo paimtas 2019 m. liepos 1 d. ir atiduotas į buhalteriją. Buhalterija privalėjo pateikti duomenis VSDFV, už tokių veiksmų atlikimą buvo atsakinga vyriausioji buhalterė K. S.. Tačiau ši buhalterė, esant E. J. komandiruotėje, parašė prašymą išeiti iš darbo ir neįdarbino A. M.. Įmonė jau veikia 17 metų, per šį laiką tai vienintelis įvykis (nesusipratimas) dėl neįdarbinto darbuotojo (b. l. 7).
I. J. 2019 m. spalio 11 d. paaiškinime nurodoma, kad nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. liepos 10 d. buvo paskirtas laikinai eiti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Būtent tomis dienomis turėjo būti priimta nauja darbuotoja (indų plovėja) A. M.. Jam buvo žinoma, kad prieš išvykdama į komandiruotę direktorė E. J. visus su A. M. įdarbinimu susijusius dokumentus pavedė sutvarkyti buhalterei K. S., tačiau buhalterė dėl jam nežinomų aplinkybių pavėlavo perduoti minėtus dokumentus VSDFV. Jis ja pasitikėjo ir tikrai buvo įsitikinęs, kad buhalterė tikrai sutvarkė visus dokumentus, susijusius su A. M. įdarbinimu. Buhalterė jo neinformavo ir nuo 2019 m. liepos 8 d. išėjo iš darbo, neatlikusi jai skirtų užduočių, todėl A. M. buvo vėliau įdarbinta E. J. jai grįžus iš komandiruotės 2019 m. liepos 11 d. nuo 2019 m. liepos 8 d. (b. l. 6).
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad I. J. iš dalies su pažeidimu sutiko ir nurodė, kad papildomai dėl to paaiškins teisme (b. l. 2).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. J. teismo posėdyje parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis nėra nuolatinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kaip nurodoma protokole. Jis buvo laikinai paskirtas direktoriumi, pavadavo išvykusią direktorę, kadangi gerai dirba, daug žino, todėl turėjo savaitę laiko pagal Lietuvos Respublikos įstatymus viską prižiūrėti. Jis supranta, kad tai buvo jo pareiga sužiūrėti, kad darbuotoja būtų įdarbinta. Prieš išvykdama į komandiruotę, direktorė jam matant padavė prašymą įdarbinti tą darbuotoją buhalterei. Todėl jis buvo dėl to ramus. Buhalterė įmonėje buvo nauja, dirbo gal tik savaitę laiko, ir tą pačią savaitę, kai jis pavadavo direktorę, buhalterė išėjo iš darbo, dirbo įmonėje nepilnas dvi savaites. Kai grįžo direktorė, buvo priimtas naujas buhalteris, kuris iš karto įdarbino tą darbuotoją atgaline data, nuo tos dienos, kada buvo parašytas prašymas. Jo manymu, valstybei nepadaryta jokia žala. Piktybiškai nesiekė neįdarbinti tos moters. Supranta, kad turėjo viską sužiūrėti, to nepadarė, nes buvo ramus, kad viskas sutvarkyta, jam buvo pasakyta, kad tas žmogus įdarbintas.
Į klausimą, kad darbuotoja A. M. savo 2019 m. liepos 9 d., kai buvo nustatytas pažeidimas, paaiškinime, nurodė, jog tą dieną ji atėjo į įmonės kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), pabandyti dirbti ir ji buvo neįdarbinta, I. J. teismo posėdžio metu atsakė, kad po to, kai ją apklausė, A. M. sakė, jog buvo streso būsenos, nes yra vyresnio amžiaus. Ji tikrai jau buvo parašiusi prašymą, kad ją priimtų į darbą. Prieš išvykstant direktorei buvo prašymas pateiktas, bet darbo sutartis, ar buvo sudaryta, neatsimena, buhalterė turėjo ją lyg ir parengti.
Į klausimą, kad byloje yra 2019 m. liepos 8 d. jo pasirašytas įsakymas nuo tos dienos (2019 m. liepos 8 d.) priimti į darbą A. M., I. J. atsakė, kad tokius dokumentus jam taip pat atspausdina buhalterė, jis pasirašo ir grąžina jai. Pabrėžė, kad nebuvo siekiama padaryti kažką bloga, kažkokį nusikaltimą.
Į klausimą, ar pagalbinė darbuotoja, A. M., dar dirba įmonėje, ar jai buvo sumokėta, I. J. atsakė nežinantis, nes jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), o valytoja dirba arba dirbo kavinėje (duomenys neskelbtini). Tačiau už darbą tikrai buvo sumokėta. Po šio įvykio, kai buvo surašytas pažeidimo protokolas, darbuotoja A. M. tikrai buvo įdarbinta ir sutvarkyti visi dokumentai. Kai buvo surašytas pažeidimas, su Inspekcija bendradarbiavo, buvo nuvažiavęs. Supranta, kad buvo atsakingas už tvarkingus dokumentus, bet ne iš piktos valios, tiesiog nesužiūrėjo, ar viskas tvarkingai padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalus darbas pagal šią nuostatą minėtiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatos.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.). DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Kaip nustatyta nelegalaus darbo tyrimo akte, paaiškinime ir teismo posėdžio metu nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. J. bei savo paaiškinime nurodė A. M., 2019 m. liepos 9 d. A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, esančioje, (duomenys neskelbtini), faktiškai atlygintinai atliko indų plovėjos funkcijas (pradėjo dirbti), nesudariusi su darbdaviu darbo sutarties raštu, bei darbdaviui nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie šios darbuotojos priėmimą į darbą. Darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. buvo sudaryta ir ji priimta į darbą atgaline data jau po patikrinimo, iš komandiruotės 2019 m. liepos 11 d. grįžus įmonės direktorei E. J., nors, kaip teigė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, A. M. buvo parašiusi prašymą priimti ją į darbą dar prieš direktorei E. J. išvykstant į komandiruotę, tačiau iki pažeidimo nustatymo dienos (2019 m. liepos 9 d.) darbo santykiai su A. M. tinkamai įforminti nebuvo. Šiuo atveju darbuotojo atliekamų pareigų vykdymas ir darbdavio sutikimas be sudarytos darbo sutarties atlikti indų plovėjos pareigas bei nepranešimas VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojo priėmimą į darbą yra nelegalus darbas. Darbo sutartis turėjo būti sudaryta prieš A. M. pradedant dirbti, o VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojo įdarbinimą turėjo būti pranešta mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
Vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl nelegalaus darbo administracinėn atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1, 16 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorės E. J. (vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ji ėjo nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d.) 2019 m. birželio 24 d. įsakymą ,,Dėl paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas“ (b. l. 13) I. J. 2019 m. liepos 9 d. laikinai ėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, todėl, tuo metu būdamas atsakingas, be kita ko, ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, darbo sutarčių su jais sudarymą ir nutraukimą, būtent jis turėjo imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai su A. M.. Tai, kad dokumentų sutvarkymo bei duomenų perdavimo apie A. M. įdarbinimą VSDFV teritorinei įstaigai funkcija buvo pavesta buhalterei, šiuo atveju neatleidžia darbdavio (t. y. jo atstovo I. J.) nuo atsakomybės, kadangi pagal Akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1, 16 p.), t. y. I. J., tuo metu ėjęs įmonės vadovo pareigas, buvo atsakingas už tinkamą A. M. ne tik darbo sutarties sudarymą, bet ir tinkamą pranešimą apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tai, kad, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis pasitikėjo buhaltere, jog ji tinkamai įformins A. M. įdarbinimo faktą, rodo I. J. nerūpestingumą, atliekant jam paskirtas pareigas. Net ir tai, kad jis buvo tik laikinai paskirtas įmonės direktoriumi, kaip minėta, neatleidžia jo nuo pareigos užtikrinti tinkamą įmonės veiklos organizavimą, teisės aktų laikymąsi, kontroliuojant darbuotojų (tarp jų ir buhalterės) darbą.
Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3–4), A. M., I. J. bei E. J. duotus paaiškinimus (b. l. 6–8) ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, į teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad I. J., nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. liepos 10 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atsakingas už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nesudaręs rašytinės darbo sutarties su A. M. ir nepranešęs apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, leido jai dirbti įmonėje. Šiais savo veiksmais I. J. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyje jam, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, I. J. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius. Tokiu būdu konstatuotina, jog I. J. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis) bei pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo), asmenybę (I. J. yra jauno amžiaus, dirba, yra verslininkas, anksčiau nebuvo baudžiamas už nelegalų darbą, tačiau per tris metus administracine tvarka baustas šešis kartus, tris iš jų už nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika bei visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymų pažeidimu (b. l. 23–25), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta I. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padaręs administracinį nusižengimą I. J. savo kaltę pripažino iš dalies, poelgio nevertino kritiškai (nurodydamas, jog valstybei nepadaryta jokia žala, joks nusikaltimas nepadarytas), atliekant tyrimą bendradarbiavo su Institucija, nustatytas pažeidimas buvo pašalintas. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant I. J. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutarė:
I. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19106954316.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.