Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-05 · Administracinė byla Nr. I-4545-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-05
Bylos Nr.
I-4545-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03726-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių Tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4545-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-03726-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui V. G. (V. G.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių Tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau TI-K, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. G. (V. G.) skunde (b. l. 1-2, abi lapų pusės) prašo priteisti iš atsakovės 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Paaiškina, jog laisvė pažeidžiant įstatymus buvo apribota nuo 2012-09-19 iki 2014-05-01. Tuo metu jis buvo kalinamas kamerose, kurių plotas apie 8 m². Kada, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas, pareiškėjas negali nurodyti, nes tokių duomenų jam neteikia įstaigos administracija.

Pareiškėjas tvirtina, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą, dėl ko pablogėjo sveikata, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti. Tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.

Patikslintame skunde (b. l. 33-37) pareiškėjas aiškina, jog nuolat buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose sąmoningai tyčia įrengtos perteklinės lovos. Įrengus kamerose visą privalomą inventorių, laisvo ploto asmeniui tenka mažiau nei 1 m².

Nežmonišku elgesiu įkalinimo įstaigos administracija dirbtinai sukuria psichologinę įtampą tarp kalinamųjų, provokuoja tarpusavio konfliktus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad HN76:2010 21 p. reikalauja, kad sanitariniame mazge būtų unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Šių nuostatų LTI-K nebuvo laikomasi. Nebuvo nei veidrodžio, nei tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nei atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies, įrengtas tiesiai prieš įėjimo duris ir nuolat stebimas pro kameros stebėjimo langelį. Tvirtina, jog dėl to ne kartą papuolė į nemalonią situaciją. Tokios kalinimo sąlygos neužtikrina žmogiškų sąlygų ir yra nesuderinamos su EŽT Konvencijos 3 str.

Kamerų langai mažesni nei 1 m² ploto, todėl buvo nepakankamas tiek natūralus, tiek dirbtinis apšvietimas. Visose kamerose prieš langus maždaug 1 m atstumu įrengtos grotos, kurios trukdo pasiekti langą ir vėdinti patalpas. Lukiškių TI-K nėra mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos.

Žiemos metu kamerose, pasak pareiškėjo, nepakeliamai šalta. Dėl įrengtų grotų nėra galimybių langus užsandarinti, sudužusių stiklų administracija nekeičia. Žiemą oro drėgmė kamerose dažnai siekia 100%, sienos būna drėgnos nuo kondensato.

Grindys, sienos ir lubos buvo ištrupėjusio betono, jų neįmanoma valyti, dezinfekuoti. Patalpos apleistos, ant sienų ir lubų auga pelėsis. Daugumoje patalpų, kuriose buvo pareiškėjas kalinamas, paprastasis (einamasis) remontas nebuvo atliekamas mažiausiai 20 metų. Valymo ar dezinfekavimo priemonių neišduodavo.

Naujai atvykusių asmenų medicininio tikrinimo nebuvo, todėl, pasak pareiškėjo, buvo sąmoningai sudaryta grėsmė jo sveikatai.

Patalpose veisiasi tarakonai.

Čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be jokių užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimo įsigeria prakaitas, dulkės, jie purvini bei dvokiantys (neišvalyti), perduodami naudotis kitiems suimtiesiems. Pagalvės užvalkalas ir paklodė retkarčiais būna išduodami, rankšluosčių neišduodavo. Lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Minkštasis lovos inventorius negali būti skalbiamas, valymo sausuoju būdu įrangos Lukiškių TI-K neturi, taigi patalynė tik dezinfekuojama, kas nepašalina įsigėrusio prakaito ir purvo. V. G. tvirtina, kad suimtieji sąmoningai laikomi antisanitarinėse ir žmogiškąjį orumą žeminančiose sąlygose.

Aiškina, jog neturtinė žala buvo padaryta neteisėtais veiksmais. Įstaigoje buvo laikomas neleistinomis sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas buvo žymiai mažesnis nei 3,6 m², pažeidžiant imperatyvų teisės akto reikalavimą. Toks viešojo administravimo subjektų veikimas (talpinimas perpildytose kamerose) ir neveikimas (tinkamų sąlygų nesudarymas), pasak pareiškėjo, buvo neteisėtas.

Pareiškėjas aiškina, jog Lukiškių TI-K buvo laikomas neleistinomis sąlygomis, neužtikrinant pagarbos žmogaus orumui, gyvenamųjų patalpų plotui, neatitinkant teisės akto reikalavimų, dėl ko patyrė dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais – neviltimi, bejėgiškumo, skriaudos jausmu, liūdesiu, dėl to tikina patyręs neturtinę žalą.

Tvirtina, kad tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, o neturtinė žala padaryta tyčia, nes perteklinės miegamosios vietos įkalinimo įstaigų kamerose yra įrengtos veikiant sąmoninga tyčia, žinant, kad perteklinių miegamųjų vietų įrengimas kamerose yra neteisėtas.

Neturtinė žala turi būti priteista iš Lietuvos valstybės ir atlyginama iš valstybės biudžeto, nes daugiau nei metus laiko buvo pažeidinėjama pareiškėjo asmeninė neturtinė teisė nebūti kankinamam, nebūti laikomam antisanitarinėse, nežmoniškose, žmogaus orumą žeminančiose sąlygose. Tvirtina, jog tai laikytina LR Konstitucijos 21 str., EŽT Konvencijos 3 str. ir JTO bei Europos Konvencijų prieš kankinimą pažeidimu.

Padarytą neturtinę žalą už praleistą kalinimo laiką kamerose neleistinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas buvo žymiai mažesnis nei 1 m², atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, žalos kriterijus, numatytus CK 6.250 str., sukeltas pasekmes, padariusių asmenų kaltę ir Lietuvos Respublikos teismų bei EŽT Teismo praktiką, žalą vertina 20 000 Eurų ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Atsiliepimas

Atsakovę atstovaujantis Lukiškių TI-K nesutinka su skundu. Atsiliepimuose (b. l. 8-15, 42-51) atsakovę atstovaujantis Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, mano, kad keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Paaiškino, jog nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pažymi, jog teismui pateikta visa informacija apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, iš kurios matyti, kad atskirais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas pilnai atitiko norminių teisės aktų reikalavimus.

Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanomo mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, sportuoti, naudotis biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija ir t. t.

Taip pat pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų skaičius – 625, areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime – 29, nuteistųjų skaičius kalėjime neturi viršyti 300. Atsakovės įgaliota institucija atsiliepime pabrėžia, jog leistina norma viršijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (pvz., šiai dienai jų yra 88) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Nurodo, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose nepažeidžiant Suėmimo vykdymo kodekso 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nuostatų, įtariamieji arba kaltinamieji, įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu tardymo izoliatoriaus administracija tokius asmenis gali laikyti kartu. Nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus, laikomi atskirose patalpose.

Pasak atsakovės atstovo, dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros galėjo būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos neatitinka nustatytų reikalavimų, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškina, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi jie patys. Reikalingas inventorius, kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui išduodami į kameras. Siekiant palaikyti švarą, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013-12-30 sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat nuolat atlieka vamzdžių ir graužikų naikinimo darbus.

Taip pat pažymi, kamerų gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus ir tai atitinka Higienos normos 24 p. reikalavimus. Tai pat nurodo, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpis nėra didelis, o skundas iš esmės grindžiamas abstrakčiais argumentais.

Pasak atsakovės įgalioto atstovo, deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Pažymi, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra Civilinio kodekso 6.271 str. nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų valdžios institucijų veiksmų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, mano, jog tiksliai nurodė, kokius pažeidimus padarė atsakovo pareigūnai. Paaiškino, jog pastarieji ignoruodavo jo prašymus pervesti į kitas kameras, nes ne visada su kitais kameroje laikomais asmenimis sutapdavo charakteriai.

Pareiškėjas paaiškino, jei teismas priteistų kompensaciją už patirtus nepatogumus, jis galėtų sumokėti skolas, kurias siekia išieškoti antstoliai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Išklausius pareiškėjo paaiškinimą, ištyrus bylos medžiagą, nustatyta, jog Lukiškių TI-K V. G. buvo laikomas nuo 2012-09-28 iki 2014-07-18 kamerose Nr. 116 (plotas-7, 49 m²), 298 (plotas-8,03 m²), 284 (plotas-7,15 m²), 336 (plotas-7,63 m²), 301 (plotas-8,03 m²), 296 (plotas-8,03 m²), 291 (plotas-7,73 m²), 169 (plotas-7,94 m²), 257 (plotas-34,57 m²).

Pareiškėjas skunde reiškia kaltinimus Lukiškių TI-K dėl nepakankamo kamerų vėdinimo, šalčio žiemą, kenkėjų, kurie veisėsi jo gyvenamojoje vietoje. Tikina, jog atsakovo pareigūnai suimtuosius laiko antisanitarinėse, žmogiškąjį orumą žeminančiose sąlygose.

Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje spręstinas ginčas dėl V. G. reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant bent vienai iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.

Iš skunde nurodytų aplinkybių, motyvų ir byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K 2013-2014 m. jis buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų. Paskaičiavus kamerų plotus, tenkančius vienam asmeniui, nustatyta, jog apie 450 dienų, kurias pareiškėjas praleido Lukiškių TI-K, teisės aktais nustatytos normos reikalavimai buvo pažeisti.

Atsakovės įgaliota institucija pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko operatyvią visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Konstatuoti pažeidimai nurodyti 2012-12-03 Patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1443. Tikrinimo metu V. G. buvo laikomas kameroje Nr. 284, kurioje nustatyta, jog dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta neatitiko HN 76:2010 reikalavimų. Įstaiga įpareigota iki metų pabaigos pašalinti akte minimus pažeidimus.

2013 m. spalio mėn., kada pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 296, nustatyta, jog santykinė oro drėgmė neatitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimų, buvo didesnė nei reglamentuojama (b. l. 75-77).

Atlikus patikrinimą 2014 m. vasario – kovo mėn., Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014-04-04 Patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-231 (b. l. 78-80) konstatavo aukščiau nurodytos higienos normos 28 p. pažeidimus kameroje Nr. 169, kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas. Tikrintojai nustatė eksploatacinius sienų ir lubų pažeidimus.

Ištyrus bylos rašytinę medžiagą, remiantis sprendime išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kameros neatitiko Taisyklėse nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas iš esmės yra pagrįsti. Teismas, įvertinęs V. G. patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, pripažįsta, kad jis pakankamai ilgą laiką buvo kalinamas patalpose, kurių plotas buvo mažesnis nei nustatytas minimalus, taip pat kuriose buvo nesilaikoma aptartų higienos normų reikalavimų. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. G. (V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. G. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 200 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė