- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-212-64-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Vytautas Kursevičius, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- E. Š.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-64/2007 m.
Teisėja Vilma Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.14.2.1.; 1.1.9.6.; 2.4.6.3.4.
2007 m. birželio 7 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Žalos atlyginimui iš E. Š. , o jam neturint lėšų, iš jo motinos L. Š. , priteista Ž. P. 482 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 26 d., laikotarpiu tarp 8 val. ir 9:20 val., Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), atrakindamas turėtu raktu buto duris, įsibrovė į Ž. P. butą ir iš ten pagrobė svetimą turtą – Ž. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 5140i su pakrovėju, bendros 800 Lt vertės, su jame buvusia SIM kortele, 10 Lt vertės, piniginę, 10 Lt vertės, su joje buvusiais pinigais 10 Lt ir 2 Lt, iš viso pagrobė turto už 832 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai Ž. P. 832 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2007-03-26 nuosprendį pakeisti: pripažintą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. E. Š. , nuteisti laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant E. Š. auklėjamojo poveikio priemones – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus – 100 valandų, juos atliekant sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant E. Š. 12 mėnesių būti namuose nuo 20 val. vakaro iki 7 val. ryto ir be institucijos, kontroliuojančios elgesio apribojimus, žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuoti kaltinamojo E. Š. 280 Lt – pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos. Nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl per švelnios paskirtos bausmės. Teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, juos tinkamai įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie E. Š. veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų kvalifikavimą pagal LR BK 178 str. 2 d.. LR BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, o LR BK 91 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be LR BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą ir nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. E. Š. įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų. Nors E. Š. – nepilnametis, nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, tačiau padarė apysunkį nusikaltimą, kaltu neprisipažino, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, neatsiprašė nukentėjusiosios, nedirba ir nesimoko. Po nusikalstamos veikos padarymo jis nebelankė Tytuvėnų jaunimo mokyklos ir 2006-12-11 buvo pašalintas iš mokyklos už nelankymą. Kaltinamojo E. Š. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę už Ž. P. priklausančio turto vagystę, paskyrė E. Š. vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, t.y. per švelnią bausmę už tokią nusikalstamą veiką, todėl, siekiant nubausti nepilnametį už padarytą nusikalstamą veiką, apsaugoti jį nuo naujų nusikaltimų, pakeisti jo gyvenimo būdą ir elgesį, jam turi būti paskirta griežtesnė bausmė, nes akivaizdu, kad tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus jos vykdymą, gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d..
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė LR BK 72 str. nuostatų, nes iš bylos duomenų matyti, kad E. Š. 2006-07-26 iš Ž. P. buto pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 5140i pardavė už 280 Lt M. P. , t.y. iš nusikalstamos veikos gavo 280 Lt. LR BK 72 str. 2 d. nustatyta, kad teismas privalo konfiskuoti perduotus kaltininkui ar jo bendrininkams nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialinę vertę turinčius daiktus, darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus, iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus. Pagal LR BK 72 str. 5 d., kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims ir jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu pagrobtas telefonas surastas ir sugrąžintas nukentėjusiajai, civilinio ieškinio dėl telefono nukentėjusioji nepareiškė. Jeigu byloje nereiškiamas civilinis ieškinys, pagrobto turto pardavimas net ir mažesne kaina negu jo tikroji vertė yra pagrindas konfiskuoti turtą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).
Dėl paskirtos bausmės
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Teismas pagrįstai pripažino E. Š. kaltu ir nuteisė pagal LR BK 178 str. 2 d.. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismo išvados yra argumentuotos ir pagrįstos, atitinkančios bylos aplinkybes. Prokuroras savo apeliaciniame skunde neginčija nuteistojo veikos kvalifikavimo, o skundžia tik bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kadangi nuteistasis E. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 15 metų, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, papildomai atsižvelgė ir į LR BK 91 str. įtvirtintas aplinkybes. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Teismas nustatė, kad E. Š. padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, nusikalto pirmą kartą, nenustatė atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kurias taip pat pakartotinai apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, ir paskyrė bausmę, kuri numatyta LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino nusikaltimo padarymo aplinkybes, E. Š. asmenybę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir motyvavo, kodėl skiria laisvės apribojimo bausmę, bei, vertindamas apeliantą, kaip nubaudimo objektą, padarė teisingą išvadą, kad paskirti baudą, neturint savarankiškų pajamų, yra netikslinga, o atsižvelgus į tai, kad E. Š. teisiamas pirmą kartą ir nesant duomenų apie anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, neskyrė bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Teismas atsižvelgė į visas šias paminėtas aplinkybes ir įvertino tai, kad areštas – trumpalaikis laisvės atėmimas, o nesant pagrįstų duomenų dėl anksčiau taikytų poveikio priemonių veiksmingumo, pagrįstai neskyrė E. Š. nei arešto, nei laisvės atėmimo bausmės. Be to, nuteistajam paskirtos bausmės laisvės apribojimo terminas 1 metai yra artimas LR BK 48 str. 2 d. nurodytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (LR BK 54 str.), nepilnamečiui skirtinos bausmės ypatumus (LR BK 92 str.), bausmės paskirtį (LR BK 41 str.) ir savo dydžiu yra teisinga, adekvati padarytam nusikaltimui, todėl keisti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Nurodytas apeliaciniame skunde prokuroro prašymas yra deklaratyvus, o motyvai dėl E. Š. parinktos bausmės yra nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl jų kartoti netikslinga. Be to, nuteistajam E. Š. kaip nepilnamečiui, siūloma bausmė yra per griežta, prieštaraujanti baudžiamojo proceso (LR BPK 1 str.) ir bausmės paskirčiai (LR BK 41 str.), nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirčiai (LR BK 80 str.), nes pagal LR BK 91 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos LR Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų, todėl pagal LR BK 91 str. 3 d. taisyklę, E. Š. laisvės atėmimo bausmė būtų iki 2 metų 6 mėnesių. Siūloma skirti laisvės atėmimo bausmė 2 metai yra artima nepilnamečiui skirtinos laisvės atėmimo bausmės maksimumui. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo skirti nuteistajam tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę, nors nuteistasis ir nepripažino savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, ši aplinkybė nenurodyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąraše (LR BK 60 str. 1 d.). Be to, skundu prašoma skirti LR BK 85 str. 1 d. nurodytų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų maksimalų valandų skaičių, taip pat papildomai nustatyti elgesio apribojimo draudimą, be bausmės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, tačiau apeliaciniame skunde nenurodyti motyvai, kodėl E. Š. bausmė turi būti griežtinama. Todėl apeliacinis skundas dėl bausmės griežtinimo E. Š. netenkintinas.
Dėl LR BK 72 str. taikymo
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neišsprendė klausimo dėl 280 Lt, gautų pardavus nukentėjusiajai Ž. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną konfiskavimo.
Turto konfiskavimas pagal LR BK 72 str. – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai šis materialią vertę turintis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas nusikalstamos veikos darymui arba iš jo gauta padarius nusikalstamą veiką tiesioginės ar netiesioginės naudos. Konfiskuotinu turtu gali būti turtas, kuris buvo nusikaltimo padarymo įrankis (daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką), priemonė (daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti) ar nusikalstamos veikos rezultatas, tokiu privalomai konfiskuotinu turtu yra perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai bei iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai (LR BK 72 str. 2 d.). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamos veikos metu įgytą svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną, nuteistasis E. Š. pardavė liudytojui M. P. , už tai gaudamas pinigus. Nors nuteistasis E. Š. neigia pavogęs ir vėliau pardavęs mobiliojo ryšio telefoną liudytojui, tačiau liudytojų M. P. ir R. Š. bei baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad iš Ž. P. pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas pas liudytoją R. Š. . Liudytojas už šį telefoną M. P. sumokėjo tokią pat pinigų sumą, kurią M. P. sumokėjo E. Š. , t.y. 280 Lt. Taip pat nustatyta, kad pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas su maitinimo baterija (be pakrovėjo) nukentėjusiajai Ž. P. buvo grąžintas. Nukentėjusioji dėl jai vagystės metu padarytos bendros turtinės žalos pareiškė 482 Lt civilinį ieškinį dėl negrąžinto mobiliojo telefono pakrovėjo, 10 Lt vertės piniginės, 12 litų ir pakeistos durų spynos, o civilinio ieškinio dėl mobiliojo ryšio telefono nereiškė, nes telefonas jai buvo sugrąžintas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad E. Š. gauti pinigai pardavus nukentėjusiajai Ž. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną liudytojui M. P. , o šiam minėtą telefoną pardavus liudytojui R. Š. , yra gauti iš nusikalstamos veikos ir pagal LR BK 72 str. 2 d. 3 p. juos privalu konfiskuoti. Iš liudytojo R. Š. apklausų matyti, kad jam pinigai, kuriuos jis sumokėjo už mobiliojo ryšio telefoną, nebuvo grąžinti, nors savanoriškai atidavė policijos pareigūnams mobiliojo ryšio telefoną su maitinimo baterija. Kadangi nusikalstamos veikos metu pagrobtas svetimas turtas buvo grąžintas jo savininkui – nukentėjusiajai Ž. P. , o liudytojui R. Š. neatlyginti jo turėti nuostoliai, todėl turtas, gautas pardavus tretiesiems asmenims nusikalstamu būdu įgytą daiktą, turi būti konfiskuotinas LR BK 72 str. 2 d. 3 p. taisyklėmis, o nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytu pagrindu tenkinamas ir šioje dalyje keičiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies. Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuoti iš E. Š. 280 Lt, gautus iš nusikalstamos veikos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.