- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- e2YT-8156-600/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03814-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. G., M. P., VĮ TURTO BANKAS, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. G. ir M. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P. po savo sutuoktinio V. P. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėja (buvusi M. P. sūnaus sutuoktinė) ir suinteresuoti asmenys – pareiškėjos dukros J. G. ir M. P. – yra M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinės pagal testamentą. M. P. santuokoje su V. P. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) M. P. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodo, kad M. P. po sutuoktinio mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiniu valdymu, nes ji nuolat gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo butu, mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodo, kad jei teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikins, kad M. P. priėmė po savo sutuoktinio atsiradusį palikimą faktiniu valdymu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. P. palikimo perėjimą valstybei.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. P. palikimo perėjimą valstybei. Sprendimą byloje prašo priimti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuoti asmenys M. P. ir J. G. pateiktame atsiliepime prašo tenkinti pareiškimą. Nurodo, kad jų senelė M. P. po sutuoktinio V. P. mirties rūpinosi likusiu turtu ir tokiu būdu priėmė V. P. palikimą faktiniu valdymu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.
6. Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
7. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
8. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. vasario 10 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis duomenų matyti, kad V. P. mirė santuokoje su M. P., susilaukęs sūnaus V. P., mirusio (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo ir Vilniaus miesto 41-ojo notaro biuro pateiktų duomenų nustatyta, kad po palikėjo V. P. mirties dėl palikimo priėmimo jo įpėdiniai nesikreipė. Po palikėjos M. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja ir suinteresuoti asmenys M. P. ir J. G.. Šią aplinkybę patvirtina 2021 m. lapkričio 24 d. Vilniaus 41-ojo notaro biuro išduotas liudijimas.
9. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad M. P. vardu yra registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad M. P. šį nekilnojamąjį turtą įgijo santuokoje su V. P., todėl dalis minėto nekilnojamojo turto sudaro V. P. palikimą. Pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad po V. P. mirties M. P. ir toliau liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nerasta duomenų apie skolas už šiam butui teiktas paslaugas už laikotarpį po V. P. mirties, kas leidžia daryti išvadą, kad komunaliniai mokesčiai už šį butą po V. P. mirties buvo mokami. Šį faktą patvirtina ir suinteresuotų asmenų J. G. it M. P. atsiliepime nurodytos aplinkybės.
10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. P. po savo sutuoktinio V. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes ji mokėjo mokesčius už nekilnojamojo turto priežiūrą, gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–197 straipsniai).
11. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjo V. P. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.