Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Valdfortis“ direktoriams L. P., D. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Valdfortis“ ieškinį atsakovui G. B. dėl netesybų dydžio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Valdfortis“ pareiškė ieškinį atsakovui G. B., kuriuo prašo sumažinti atsakovui išmoką už uždelstą atsiskaityti laiką iki 581,04 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas buvo priimtas į darbą bandomajam laikotarpiui 2024 m. gegužės 15 d., tačiau 2024 m. birželio 28 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo 2024 m. liepos 1 d., sutiko, kad darbo užmokestis būtų išmokėtas 2024 m. liepos 31 d. Atsakovui pateikus tachografo duomenis, paaiškėjo, kad atsakovas tachografo korteles pildė netinkamai, kortelėse neatitiko darbo laiko pradžia ir pabaiga, kitos kortelės neteisingai buvo dedamos į tachografą, todėl atsakovo buvo paprašyta parašyti paaiškinimus. Atsakovas paaiškinimo neteikė. Atsakovo taip pat buvo prašyta paaiškinimų dėl sugadinto tento ir prarasto kuro bako dangtelio, tačiau atsakovas į tai nereagavo ir paaiškinimų neteikė, todėl buvo apsunkinta suskaičiuoti jo darbo laiką ir teisingai suskaičiuoti darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką su atsakovu turi būti mažinamos. Be to, darbuotojas nesilaikė elementaraus bendravimo taisyklių, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes delsė kreiptis į darbo ginčų komisiją, kad galėtų gauti didesnę išmoką. Išmoka galėtų būti sumažinta pusiau, t. y. iki 581,04 Eur (1 162,08/2).

2. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, ieškovės direktorius L. P. papildomai parodė, kad atsakovas dirbo objekte prie Vievio. Baigus darbą Vievyje paaiškėjo, kad jis vairuodamas savivartį pametė kuro bako dangtelį ir žodžiu paprašius paaiškinti, negalėjo pasakyti, kas nutiko. Paskui su kitu savivarčiu dirbo Trakėnų miestelyje, kur asmuo paskambino ir pranešė, kad ant savivarčio buvo užkrautas krovinys ir sugadintas tentas, tentą reikėjo remontuoti. Atsakovas nepranešė apie šį įvykį, paaiškino, kad nemanė, jog padaryta žala. Po atsakovo išėjimo iš darbo pastebėta, kad atsakovas netinkamai pildė analoginio tachografo korteles, dalis jų apskritai negrąžinta, nors tokia pareiga buvo nustatyta darbo sutartyje, be to atsakovas kaip profesionalus vairuotojas privalėjo žinoti savo funkcijas ir kaip naudotis takografu. Atsakovo buvo paprašyta pasiaiškinti, bet atsakovas paaiškinimo nepateikė. Atsakovo darbo laikas buvo 40 val. per savaitę. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nebuvo pildomi, darbo laikas fiksuotas kelionės lapuose. Visos atsakovo kaip darbuotojo teisės ir pareigos įtvirtintos šalių sudarytoje darbo sutartyje. Ieškovė yra maža įmonė, nepajėgi dalyvauti stambiuose konkursuose, todėl teikia paslaugas didelėms įmonėms vykdant jų projektus. Mano, kad netesybos turėtų būti mažinamos, jei atsakovas neatsakingai dirba. Direktoriui nežinomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos dėl atsiskaitymo su darbuotoju tvarkos jo paskutinę darbo dieną. Su atsakovu neatsiskaitė 2024 m. liepos 31 d., nes nesuvaikščiojo pinigų srautai, taip kaip tikėjosi, mažoje įmonėje sunku subalansuoti pinigų srautus. Paprastai įplaukos įmonėje gaunamos mėnesio pabaigoje, bet būna, kad tik mėnesio pradžioje, o kartais visai jų nebūna kaip suplanuota. Ieškovės direktorius D. P. papildė, kad statybų rinkoje mažosios įmonės dirba tik kaip didžiųjų įmonių subrangovai. Didžiosios įmonės atsiskaito tik po 45 dienų už visą mėnesį teikiamas paslaugas, kurioms suteikti mažosios įmonės patiria išlaidas, susidaro netolygumai tarp sąnaudų atsiradimo laiko ir įplaukų. Su mažomis įmonėmis nedirba bankai dėl nestabilių pajamų, taip pat nėra galimybės laikyti piniginių lėšų rezervo sąskaitose. Dažnai ateina dirbti nepatikimi darbuotojai, kurie tiesiog nepranešę neatvyksta į darbą, o įmonei reikia vykdyti įsipareigojimus. Tokiu atveju tenka stengtis užtikrinti darbų eigą ir mokėti pirmiau atlyginimą dirbantiems darbuotojams, o ne tiems, kurie išeina. Vertina, kad objektyvios priežastys sutrukdė laiku atsiskaityti su darbuotoju. Dėl darbų gausos atsakovo pildytas tachografo korteles galėjo patikrinti tik jam išėjus iš darbo. Atsakovo darbo metu ieškovės direktoriui nuolat skambindavo kiti statybos sektoriaus atstovai ir perspėdavo apie neatsakingą atsakovo darbą, kad jis nekontroliuoja kaip kraunamas savivartis.

4. Atsakovas teismo posėdžiuose savo procesinę poziciją palaikė, papildomai parodė, kad pretenzijas dėl pamesto kuro bako dangtelio, sugadinto brezento ir tachografo kortelių ieškovė pradėjo reikšti tik, kai atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Darbo pas ieškovę metu nebuvo prašoma jokių paaiškinimų, išsiskyrė draugiškai. Atsakovas buvo informavęs, kad gali tekti išeiti iš darbo dėl blogėjančios jo mamos sveikatos. Atsakovas tachografo korteles pildė taip, kaip jam parodė D. P. Atsakovas kantriai laukė išmokėtino darbo užmokesčio iki sutarto termino, nors vėliau sužinojo, kad mėnesio terminas neatitiko DK nuostatų. Suėjus terminui, kreipėsi telefonu į ieškovę, buvo žadama, kad išmokės darbo užmokestį, neišmokėjo, vėliau apskritai nebekėlė telefono. Dėl šių priežasčių ėjo konsultuotis į Kėdainių rajono savivaldybę, gavo nemokamą teisinę konsultaciją, kur patarė kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovė atsakovui darbo užmokesčio skolą pagal darbo ginčų komisijos sprendimo sumokėjo 2024 m. rugsėjo 27 d., netesybų nesumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Teismas nustatė, kad ieškovė MB „Valdfortis“ su atsakovu G. B. 2024 m. gegužės 15 d. sudarė darbo sutartį Nr. 24-05/1, pagal kurią atsakovas pas ieškovę buvo įdarbintas savivarčio vairuotoju bei sutarta, kad bus mokamas 1 000 Eur darbo užmokestis, nustatomas 40 darbo valandų skaičius per savaitę. Darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2024 m. liepos 1 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (b. l. 35-38). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atsakovui atlyginimą už 2024 m. birželio mėn. išmokėjo 2024 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 44), o atlyginimą už 2024 m. liepos mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas 2024 m. rugsėjo 27 d. Byloje kilo ginčas dėl netesybų dydžio ir atsakovo kaltės ieškovei uždelsus atsiskaityti su atsakovu.

6. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Tinkamą šios normos taikymą užtikrina DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisinės pasekmės už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021). Taigi, DK 146 straipsnio 2 dalis imperatyviai reguliuoja atsiskaitymo su darbuotoju tvarką ir jos keitimo ribas pasibaigus darbo sutarčiai, nes DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos pažeidimo.

7. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022).

9. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas visų pirma pažymi, jog darbdavio ir darbuotojo susitarimai dėl atsiskaitymo su darbuotoju tvarkos pasibaigus darbo santykiams negali pakeisti DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo, numatančio konkretų terminą, kurio ribose šalys gali sutarti dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo vėliau nei darbo santykių pasibaigimo dieną. Nors atsakovas sutiko, kad pasibaigus darbo santykiams 2024 m. liepos 1 d. su juo būtų atsiskaityta 2024 m. liepos 31 d., šalys negalėjo susitarti, kad su atsakovu bus atsiskaityta vėliau nei 2024 m. liepos 12 d. Būtent 2024 m. liepos 12 d., nustačius, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl vėlesnio atsiskaitymo nei paskutinė darbo diena, buvo ta diena, kada ieškovė turėjo atsiskaityti su atsakovu siekiant išvengti DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodytos sankcijos už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotoju nesant jo kaltės dėl darbdavės vėlavimo atsiskaityti. Vienintelė sąlyga netesybų mažinimui yra paties darbuotojo kaltė dėl pavėluoto atsiskaitymo su juo. Todėl pagal esamą teisinį reguliavimą ieškovės nurodomos aplinkybės dėl sudėtingos ieškovės kaip mažos įmonės situacijos statybų sektoriuje ir sunkaus finansinių srautų subalansavimo neturi teisinės reikšmės. Darbuotojas nėra atsakingas už įmonės negebėjimą organizuoti darbo taip, jog jai pakaktų finansinių lėšų vykdyti savo įsipareigojimus darbuotojams pagal darbo sutartį, ar, kad įmonė samdo darbuotojus nepasidomėjusi DK nuostatomis ir neįvertinusi, ar turės galimybes jų laikytis. Juo labiau, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas pasibaigus mėnesiui, kai darbuotojas jau būna atlikęs tą mėnesį darbo sutartimi sulygtą darbą.

10. Ieškovė grįsdama atsakovo kaltę dėl vėlavimo atsiskaityti su juo nurodė neatsakingą atsakovo kaip darbuotojo elgesį ir patirtą žalą. Šiuo atveju pažymėtina, kad jei atsakovas ir buvo padaręs žalą įmonei, tai žalos atlyginimui skirta procedūra yra numatyta DK 156 straipsnyje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nurodyta tvarka būtų fiksavusi atsakovo žalos padarymo faktą ar atlikusi kokias nors išskaitas. Todėl esant specialiai žalos atlyginimo tvarkai, darbuotojo netinkamas darbo funkcijų atlikimas ir dėl to darbdavės patirta žala negali būti pateisinimu tinkamai su juo neatsiskaityti paskutinę darbo dieną. Netesybų nemokėjimo negali pateisinti ir faktas, kad atsakovas netinkamai pildė ar neperdavė dalies tachografo kortelių darbdaviui. Pažymėtina, kad šalys darbo sutartyje aiškiai susitarė, jog nustatoma 40 val. darbo savaitė ir ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovas dirbo viršvalandžius, už kuriuos jam turėjo būti apmokėta. Taigi, tachografo kortelės atsakovo darbo laiko apskaitai ieškovei apskritai nebuvo reikalingos ir jų dalies negrąžinimas nedarė įtakos ieškovės galimybėms apskaityti atsakovo darbo laiką ir atsiskaityti su atsakovu.

11. Konstatavus, kad nebuvo atsakovo kaltės dėl pavėluoto atsiskaitymo su juo pasibaigus darbo santykiams, atsakovui priklauso netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką už 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., t. y. 1,5 mėn., ir už 2024 m. liepos mėn. laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d., t. y. 2,5 mėn. Atsakovo G. B. vidutinis dieninis darbo užmokestis yra 49,72 Eur (b. l. 43, Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 5.4. ir 5.7. punktai), todėl vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 1 039,15 Eur (49,72 Eur x 20,09 vidutinis darbo dienų skaičius 2024 metais) (neatskaičius mokesčių). Atitinkamai atsakovui už pavėluotą atsiskaitymą už 2024 m. birželio mėn. priklauso 1 558,72 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių), kadangi vėluota atsiskaityti 1,5 mėn. (1 039,15 Eur/mėn. x 1,5 mėn.) ir už pavėluotą atsiskaitymą už 2024 m. liepos mėn. priklauso 357,30 Eur (neatskaičius mokesčių) (142,92 Eur/mėn. x 2,5 mėn.). Viso atsakovui G. B. iš ieškovės priteistina 1 916,02 Eur (1 558,72 Eur + 357,30 Eur) netesybų (neatskaičius mokesčių), o ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra duomenų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „Valdfortis“, juridinio asmens kodas 306124538, 1 916,02 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiolikos eurų 2 ct) netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.

Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo nuorašą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.