Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka susipažinusi su civiline byla pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė S. L. pateikė teismui ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Atsisakytina priimti šį ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 381 straipsnio 1 dalis).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės bei tinkamai įgyvendinama ieškovo teisė į teisminę gynybą. CPK 29 straipsnis nustato bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą, numatydamas, kad pareiškimas pareiškiamas teismui pagal skolininko gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 381 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmens, kuris gyvena keliose vietose, pagrindine gyvenamąja vieta pripažintina vieta, su kuria jis labiausiai susijęs (kur yra jo turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis ilgiausiai gyvena) (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai suformuluoti CK 2.17 straipsnyje, tačiau kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į viešų registrų (Gyventojų registro) duomenis, t. y. kurią vietą jis deklaravo kaip savo gyvenamąją.

Nagrinėjamu atveju ieškovė S. L. ieškinyje nurodė, kad atsakovo A. L. paskutinė gyvenamoji vieta nežinoma. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nenurodė atsakovo A. L. gyvenamosios vietos, taip pat tai, jog ieškovė nepilnamečių vaikų neturi, todėl laikytina, jog ieškinys atsakovui A. L., kurio gyvenamoji vieta nežinoma, negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi negalima nustatyti bylos teismingumo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, ieškovės S. L. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių atsakovui A. L. atsisakytina priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290- 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės S. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.