Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2130-288/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-01
Bylos Nr.
1-2130-288/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39834-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2130-288/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39834-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant E. U.,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,kaltinamajam D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaldymo įrangos montuotoju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 03.16 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mersedes Benz E 2700“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,88 promilės etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis labai gailisi. 2017 m. rugpjūčio 6 d. vairavo nuomotą automobilį. Važiavo namo į L., nes jam reikėjo grąžinti automobilį, nesijautė, kad tiek galėjo pripūsti. Jautėsi gerai ir galvojo, kad gali važiuoti. Blogai vertina savo poelgį ir dėl to labai gailisi. Yra vienturtis sūnus pas tėvus. Su tėvu bendrauja dažnai. Jo elgesiui tėtis tikrai turi teigiamos įtakos, tėvai visą gyvenimą jam turės teigiamos įtakos.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. V. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

Alkotesterio duomenimis D. V. nustatytas 1,72 promilių girtumas (b. l. 36).

Specialisto išvada Nr. T-A 8030/2017(01) D. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 promilės etilo alkoholio (b. l. 43).

EMPREKIS duomenimis, automobilio Mersedes – Benz E 270 be PVM – 3273 eurų (b. l. 34).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Mersedes – Benz E 270 (b. l. 4-8).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo nuosekliais parodymais, objektyviais duomenimis – alkotesterio kvitais, specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis D. V. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,88 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad jautėsi gerai ir galvojo galintis vairuoti. Pripažintina, kad D. V. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo D. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas R. V. prašymas leisti jam būti laiduotoju savo sūnui (b. l. 85) bei žodinis prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad D. V. yra jo sūnus. Jis jam visada buvo autoritetas, su sūnumi artimai bendrauja, jų santykiai geri, mano, kad gali sūnui daryti teigiamą poveikį. Sūnus dabar labai gailisi, su juo visada konsultuojasi.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) padarė būdamas neteistas (b. l. 55), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka praeityje nebaustas (b. l. 57), psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b. l. 65, 67), dirba.

Įvertinus kaltinamojo D. V. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, baustumai išnykę, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje D. V. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 str. 3 d. 3 p.).

Bylos duomenys patvirtina, jog R. V. – D. V. tėvas, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: neteistas, su sūnumi artimas, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti sūnui teigiamą įtaką, juo pasitikintis, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. V. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui D. V. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant R. V. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams R. V. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str., BPK 303 str. 4 d.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laiduotojo turtinę padėtį (pragyvena iš darbo užmokesčio, b. l. 89) laidavimas skirtinas be užstato.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-53), paliktina iki įsiteisės nuosprendis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Šiuo atveju matyti, kad D. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (vidutinis girtumas – 1,88 promilių (vidutinis nuo 1,51 iki 2,5 promilės)), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų D. V. veiksmų padarinių nebuvo ir, kaip jau nustatyta pirmiau, turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos D. V. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, dirba. Nors jis praeityje baustas administracine tvarka, tačiau baustumai išnykę ir pažeidimai nepriskirtini prie šiurkščių, o administracinių nuobaudų skyrimas nesusijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (b. l. 59).

Įvertinus pirmiau išdėstytas D. V. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu vidurkį atitinkančios trukmės (BK 68 str. 2 d.) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir, kadangi automobilis ne kaltinamojo, išieškoti konfiskuotino automobilio „Mersedes Benz E 270“ vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad D. V. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „Mersedes Benz E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,88 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme ir pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Automobilis „Mersedes Benz E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 24-28). Automobilis buvo išnuomotas kaltinamajam, savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti apie automobiliu daromą nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu paminėta transporto priemonė, buvo grąžinta jos teisėtam savininkui nenustačius, jog automobilio savininkas, žinojo, kad automobilis bus naudojamas darant nusikalstamą veiką (b. l. 29, 30). Todėl iš kaltinamojo D. V. nuosprendžiu turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 str. 5 d.). Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio „Mersedes Benz E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio darbinis tūris 2685 cm³, variklio galia 130 kW, pagaminimo metai 2002, vidutinė kaina Lietuvoje yra 3273 Eur (be PVM) (b. l. 34), todėl ši konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma išieškotina iš kaltinamojo.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju D. V. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį minimalų (BK 71 str. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK redakcija).

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui:

- automobilis „Mercedes Benz E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas pas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. M., (b. l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas R. M. nuosavybėje (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

- CD-R diskas (b. l. 7) paliktinas byloje saugoti (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jį perduoti R. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktais, 68, 71 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

– išieškoti valstybės naudai iš D. V. konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3273 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris eurus);

– 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

D. V. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį „Mercedes Benz E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti R. M. nuosavybėje;

- CD-R diską, palikti byloje saugoti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Liuba Kymantienė