Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, vertėjaujant Evelinai Gujytei, dalyvaujant pareiškėjui M. A. R. (M. A. R.), jo atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, atsakovo atstovei Rasetai Medutienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl Departamento 2015-03-02 sprendimo Nr. (15/6-13)-00084 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. A. R.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas 2015-01-02 Departamentui pateikė prašymą pakeisti jam išduotą leidimą gyventi Lietuvoje.

Nagrinėdamas pareiškėjo pateiktą prašymą, Departamentas parengė 2015-03-02 išvadą Nr. (15/6-13)-00084 ir remdamasis Valstybės saugumo departamento pateikta informacija bei vadovaudamasis ĮUTP 50 str. 1 d. 1 ir 13 p. nuostatomis nusprendė siūlyti panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Remdamasis 2015-03-02 išvada Nr. (15/6-13)-00084, Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Su tokiu Departamento sprendimu pareiškėjas nesutinka, mano, kad jis yra nemotyvuotas, neproporcingas ir neadekvatus, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, pagrįstas neleistinais įrodymais, todėl turėtų būti panaikintas.

Nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad pareiškėjui leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduodami vadovaujantis ĮUTP 132 str. ir 40 str. 1 d. 8 p. ir atsižvelgus į tai, kad jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos buvo sustabdytas, nes jis neturi kelionės dokumento. Nagrinėjant pareiškėjo 2015-01-02 prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentui buvo pateikta Valstybės saugumo departamento informacija, sudaranti valstybės paslaptį, kuria remdamasis atsakovas konstatavo, kad leidimus laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas gavo apgaulės būdu, nes kliūčių jam grįžti į kilmės valstybę nėra, be to, pareiškėjas Lietuvoje negyvena, todėl egzistuoja ĮUTP 50 str. 1 d. 1 ir 13 p. nustatyti pagrindai leidimą panaikinti.

ĮUTP 50 str. 1 d. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jis gautas apgaulės būdu (1 p.), užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius (13 p.).

Pareiškėjas neigia, Departamento nustatytas aplinkybes, dėl kurių buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nes jos grindžiamos jam nežinomais, teisės aktų nustatyta tvarka įslaptintais duomenimis, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009, 2010-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad priimdamas ginčijamą sprendimą Departamentas rėmėsi išimtinai Valstybės saugumo departamento rašte Nr. 19-374 pateikta informacija žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“, kurios turinys pareiškėjui nėra ir negali būti žinomas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 3 d. įtvirtinta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Konstitucinio Teismo 2007-05-15 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 3 d. (2000-09-19 redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 str. 4 d. ir 11 str. 1 ir 2 d. (1999-11-25 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinta, kad šioje normoje įtvirtinta taisyklė, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Toks draudimas nėra absoliutus, nes, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tai, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymas atitinkamoje byloje (o jeigu taip, tai kokia apimtimi), priklauso nuo daugelio veiksnių, jeigu teisingumui įvykdyti teismui pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija, ši neatskleistina informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir šalys su ja negali būti supažindintos.

Įslaptintos informacijos išslaptinimas reglamentuojamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 str., nustatančiame, kad įslaptinta informacija išslaptinama, kai pasibaigia šio įstatymo 8 str. nustatytas įslaptinimo terminas (1 d. 1 p.), išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs (1 d. 2 p.). Įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, gali būti išslaptinama tik įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu (10 str. 2 d.). Vadinasi, diskrecijos teisė spręsti, ar nagrinėjamai bylai reikšminga informacija, sudaranti valstybės paslaptį, gali būti išslaptinta nepasibaigus įslaptinimo terminui, suteikta išimtinai Valstybės saugumo departamentui.

Įvertinęs tai, kad, išskyrus Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją, byloje nėra jokių kitų duomenų, kuriais remiantis galėtų būti pagrįstos Departamento išvados, kad leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas gavo apgaulės būdu ar, kad jis daugiau nei 6 mėnesius gyvena užsienio valstybėje, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Departamento sprendimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas. Kaip nurodyta anksčiau, valstybės paslaptį sudaranti informacija byloje negali būti vertinama kaip įrodymas, jei ji nėra teisės aktų nustatyta tvarka išslaptinta. Remdamasis išimtinai valstybės paslaptį sudarančia informacija, Departamentas priėmė objektyviais duomenimis nepagrįstą ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų neatitinkantį sprendimą, nepagrįstai apribojo pareiškėjo teises į teisminę pažeistų teisių gynybą. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. nustatytas pagrindas panaikinti ginčijamą Departamento sprendimą, ne jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju reikšminga informacija žymima itin aukšta slaptumo žyma ,,Slaptai“ (jos praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti valstybės gynybinę galią ar padaryti žalos valstybės interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai), bei atsižvelgęs į tai, kad įgyvendindamas savo diskreciją Valstybės saugumo departamentas gali priimti sprendimą neišslaptinti turimos informacijos ar jos dalies, teismas sprendžia, kad nėra tikslinga kreiptis dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo. Taip bus užtikrinimas proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir koncentruotumo principo laikymasis, nes Valstybės saugumui atsisakius išslaptinti prašomą informaciją, Departamentas privalėtų pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo nagrinėti iš naujo.

Teismui nesuteikti įgaliojimai atlikti viešojo administravimo subjekto veiksmus, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, todėl panaikinus ginčijamą Departamento sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, atsakovas įpareigotinas pareiškėjo 2015-01-02 prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo išnagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas pareiškėjo pateiktą prašymą, Departamentas turėtų kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo, o pastarajam atsisakius tai padaryti ar išslaptinus tik dalį informacijos, surinkti objektyvius duomenis, kuriais galėtų būti pagrįstas priimamas sprendimas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (44 str. 2 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (45 str. 1 d.).

Nustatyta, kad už skundo teismui per elektroninių ryšių priemones padavimą pareiškėjo atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas 2015-03-19 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą sumokėjo 21 euro žyminį mokestį. Kitų duomenų apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi ar atstovavimo išlaidas teismas neturi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas yra tenkinamas, jam priteistinas sumokėtas 21 euro žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-03-02 sprendimą Nr. (15/6-13)-00084.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. A. R. 2015-01-02 prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Priteisti pareiškėjui M. A. R. iš Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 21 (dvidešimt vieno) euro bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.