Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2022 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- 2022 m. gruodžio 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lietuvių kalbą supranta, vertėjas nereikalingas. Įtariamojo teisės išaiškintos. Teisė turėti gynėją išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Priklausomybių ligų centro įskaitoje neįrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Galvos traumų neturėjo. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta pilnai ir nori paaiškinti, kad tiksliai kada neatsimena, tačiau galimai įtarime nurodytą dieną, jis vienas traukiniu atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti, pabūti. Jam einant (duomenys neskelbtini), sugalvojo užeiti į prekybos centrą. Užėjęs į prekybos centrą, pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą, apsižiūrėjo, pasiprašė parduotuvės darbuotojos, kad leistų jį į tualetą. Ji įleido. Einant link tualeto, pamatė, ant stalo, kuris yra priešais tualetą gulinčią piniginę ar moterišką rankinuką, dabar jau tiksliai neprisimena. Nuėjo į tualetą ir kai išėjo, pamatė, kad parduotuvėje nieko nėra, tad jam kilo mintis iš rankinuko ar piniginės pavogti pinigus. Priėjo prie stalo ant kurio gulėjo piniginė ar rankinukas, kaip ir minėjo tiksliai neprisimena, išėmė iš ten pinigus, kokia suma tiksliai buvo neprisimena, galimai 170 eurų. Paėmęs pinigus, laikydamas juos rankoje išėjo iš parduotuvės. Nuėjo porą metrų nuo parduotuvės, jam iš paskos išbėgo parduotuvės darbuotoja ir pradėjo šaukti ,,vagis, vagis“, jis pradėjo bėgti ir jį sučiupo nepažįstamas vyras. Pribėgo apsaugos darbuotojas, paskambino policijai, atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jį apieškojo, pinigų pas jį nerado, kadangi bėgdamas juos išmetė nes jį vijosi parduotuvės darbuotoja ir jis išsigando. Pareigūnai jam išrašė šaukimą ir paleido. Jis iš karto nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Dėl to ką padarė labai gailisi. Šiuo metu gyvena reabilitacijos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ gyvens čia metus laiko.

Papildomos apklausos metu M. N. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori pridurti, kad pažada atlyginti nukentėjusiajai 170 eurų žala.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Š. R. parodė, kad 2022-09-27 apie 12.00 val. buvo savo darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) ir ėjo į gretimą patalpą atsigerti arbatos. laukimo patalpoje buvo vaikinas, kuris jos paprašė rakto nuo tualeto. Ji jam davė raktą, pagalvojo, kad tai pas kolegę atėjusios kolegės sūnus, kuris jos laukia. Padavusi vaikinui raktą nuo tualeto ji nuėjo į minėtą patalpą, durų neuždarė, jas pravėrė. Savo darbo kabineto durų neužrakino ir pilnai neuždarė, jos buvo privertos. Po kurio laiko išgirdo garsą, panašų į durų trenksmą, garsas nebuvo stiprus. išėjo iš patalpos, kurioje gėrė arbatą, užėjo į savo darbo kabinetą ir pamatė ant kėdės gulinčią savo rankinę, o ant jos piniginę, kuri buvo atsegta. Staiga išbėgo iš patalpos į (duomenys neskelbtini) g. pusę, žmonių minioje, pamatė vaikiną, kuris paprašė rakto nuo tualeto. Ji jį pasivijo, jis ją pamatęs staiga apsisuko ir pradėjo bėgti į (duomenys neskelbtini) pr. pusę. bėgdamas vaikinas išmetė nedidelį baltą daiktą, vėliau jį pasiėmė. Ji garsiai pradėjo šaukti, kad tai vagis ir gatvėje buvę žmonės jį sulaikė. Vėliau atėjo ir (duomenys neskelbtini), kuri sulaikė vaikiną. Grįžusi į darbo kabineto patalpas ji pastebėjo, kad iš jos piniginės buvo pavogta 170 eurų. Trys kupiūros po 50 eurų ir dvi kupiūros po 10 eurų. Patalpos, kuriose įvyko vagystė nėra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau pačios (duomenys neskelbtini) patalpos yra.

Apklausta liudytoja E. M. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities Reagavimo valdyboje, tyrėja. 2022-09-27 ji dirbo vienoje pamainoje su A. S.. Iš OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvykdyta vagystė. Nuvykus nurodytu adresu, lauke juos pasitiko nukentėjusioji, kuri paaiškino, kad viršuje yra sulaikytas asmuo, kuris iš jos pavogė pinigus. Pakilus kartu su ja į saloną, kuriame ji dirbo, virtuvėje ji parodė sulaikytą asmenį ir paaiškino, kad šis asmuo iš jos pagrobė pinigus. Taip pat virtuvėje buvo apsaugos darbuotojai, kurie sulaikė minėtą vaikiną. Neprisimena tiksliai ar vienas, ar du. Nukentėjusioji paaiškino, kad šis vaikinas buvo užėjęs į jos kosmetologijos kabinetą, paprašė pagalbos, kokios neprisimena, ji išėjo iš kabineto, o kai grįžo pamatė, kad rankinukas yra atsegtas, ant jo guli piniginė. Ji išbėgo į lauką, pamatė tą patį vaikiną, pradėjo šaukti pagalbos ir praeiviai sulaikė šį vaikiną, vėliau atėjo apsaugos darbuotojas ir vaikiną atvedė į saloną. Ar ji, ar kolega A. S. paprašė vaikino prisistatyti, jis pateikė savo asmens dokumentą, taip buvo nustatyta jo asmenybė, tai yra M. N. ir išrašytas jam šaukimas atvykti į PK apklausai. Vaikinas nebuvo sulaikytas, nes pagal praktiką, jeigu tai yra baudžiamoji byla, ji susiskambina su NVRS tuo metu budinčiuoju pamainos vyriausiuoju tyrėju, paaiškina situaciją ir gauna nurodymą kokius veiksmus atlikti, tai yra sulaikyti asmenį ar ne. Taip ir buvo šiuo atveju, gavo nurodymą surašyti protokolą 5 viename ir įtariamajam išrašyti šaukimą. Tą ir padarė. Įtariamajam M. N. kolega A. S. atliko dalinę apžiūrą, o ji apžiūrėjo jo daiktus ir patalpą, kur jis buvo sulaikytas. Dėl šių veiksmų nebuvo surašytas protokolas. Pinigų niekur nebuvo. Užpildę protokolus ir išrašę šaukimą M. N. paleido. Liudytojų duomenis nebuvo surašyti, kadangi jų nebuvo, kai jie atvyko, o apsaugos darbuotojai paaiškino, kad jie įvykio nematė, todėl jų duomenų neužrašė.

Vaizdo įrašo apžiūros protokolas: apžiūros objektas - vaizdo stebėjimo kamerą, vaizdo stebėjimo įrašo pavadinimas ,, (duomenys neskelbtini) 09.27 2(1)", įrengtą (duomenys neskelbtini) gatvėje, "(duomenys neskelbtini)" pastato viduje. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdo stebėjimo kamera filmuoja, pastato vidaus pasažą ir įėjimą. Pateiktame vaizdo įraše yra užfiksuotas laikas ir data, 2022-09-27 11:45 val. 2022-09-27 11:45 val. matome, kad asmuo galimai įtariamasis M. N. vaikšto pasaže. Reikšmingų tyrimui duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukme 00:13 min.

Ikiteisminio tyrimo metu gautas įtariamojo M. N. raštiškas įsipareigojimas nukentėjusiajai Š. R. atlyginti padarytą materialinę žalą, tai yra sumokėti 170 eurų iki 2024-02-03.

Ikiteisminio tyrimo metu yra gautas nukentėjusiosios Š. R. raštiškas sutikimas, kad jai materialinė žala būtų atlyginta vienerių metų bėgyje.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. N. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

M. N. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jis, 2022-09-27 apie 12.00 val. grožio salone „(duomenys neskelbtini)" adresu (duomenys neskelbtini) iš Š. R. priklausančios piniginės, kuri buvo jos rankinėje paliktoje darbo kabinete ant kėdės, pavogė 170 eurų, padarydamas Š. R. bendrai 170 eurų turtinę žala.

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad M. N. veiksmai atitinka vagystės objektyviuosius požymius. M. N. pagrobto svetimo turto vieta (grožio salono patalpos), pagrobto svetimo turto (grynieji pinigai) ir pobūdis neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, jog grobia svetimą turtą, taip siekia sukelti civilinei ieškovei neigiamus turtinius padarinius, bei norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (170 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad kaltinamojo veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta nedidelės vertės turto vagystė, todėl M. N. nusikalstamą veiką kvalifikuojamą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. N. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – areštu, jos dydžiu, bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusioji Š. R. sutiko su baudžiamuoju įsakymu priėmimu bei sutiko su M. N. raštišku įsipareigojimu atlyginti jai padarytą materialinę žalą, tai yra sumokėti 170 eurų iki 2024 m. vasario 3 d..

III. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas M. N. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. N. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Pagrobto turto vertė – 170 Eur (3,4 MGL dydžio). M. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. N. anksčiau du kartus teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamasis per paskutinius vienerius metus tiek iki, tiek po nusikalstamo veikos padarymo daug kartų baustas administracine tvarka (baustas pagal LR ANK 108 str. 1 d., 484 str. 2 d., 485 str. 2 d., 486 str.1d., 488 str. 1d., 446 str. 4 d.), be kita ko, už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka. Bylos duomenimis, kaltinamasis niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie M. N. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. N. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Teismas nenustatė M. N. asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, skirti baudą M. N. nėra tikslinga, nes jis net nėra sumokėjęs visų nedidelių baudų, paskirtų už padarytus administracinius nusižengimus, juolab M. N. oficialiai niekur nedirba, nesimoka. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. M. N. praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, po šios nusikalstamos veikos padarymo darė administracinius nusižengimus, taip pat ir smulkias vagystes.

Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. N. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 21 paras arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. M. N. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip matyti iš prokurorės pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė siūlo kaltinamajam M. N. paskirtą arešto bausmę taikant BK 75 straipsnio nuostatą atidėti 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už dabartinės gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) g.38, Kaunas) ribų be priežiūra vykdančios institucijos leidimo, gydytis priklausomybės ligas.

Tačiau iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad M. N. yra anksčiau teistas vieną kartą už nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2022-12-20 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų priimtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. vasario 18 d. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo taikytos švelnesnės bausmės rūšys – laisvės apribojimas, tačiau tai M. N. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Be to, pažymėtina ir tai, jog nuteistasis yra baustas administracine tvarka. Nauja nusikalstama veika buvo padarytos neišnykus teistumui pagal ankstesnius nuosprendžius, todėl tai nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo padėtį ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus M. N. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

IV. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Civilinė ieškovė Š. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 170 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dydis atitinka M. N. pagrobto turto vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis neginčijo pagrobto turto vertės, tarp jo veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl Š. R. civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo M. N.. Ikiteisminio tyrimo metu gautas M. N. raštiškas įsipareigojimas nukentėjusiajai Š. R. atlyginti padarytą materialinę žalą, tai yra sumokėti 170 eurų iki 2024-02-03.

M. N. ikiteisminio tyrimo metu 2023-01-20 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Byloje kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. N. paskirti galutinę bausmę – 14 (keturiolika) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Nukentėjusiosios Š. R. civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Iš M. N. priteisti civilinei ieškovei Š. R. 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, kurią pagal rašytinį susitarimą M. N. įsipareigojo sumokėti iki 2024 m. vasario 3 d.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam M. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui – CD diską su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (šiuo atveju į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Kaunas, Technikos g. 34)) atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.