- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- AS-520-271-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00329-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimus ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. 2012 m. vasario 1 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2011 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 6-12N-336, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 6-12N-1222, 2011 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 6-12N-2268, 2011 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 6-12N-2269 ir 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 6-12N-3824; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2011 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-11237, 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2491, 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5295 ir 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7903; 3) priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir skirti jam ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2011 m. sausio 12 d., nuo 2011 m. sausio 22 d. iki 2011 m. kovo 3 d., nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. gegužės 13 d., nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. birželio 10 d. ir nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d., kurių suma: 15 300 Lt; 4) priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą priėmė nagrinėti iš dalies. Atsisakė priimti V. K. skundo dalį dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo skundo reikalavimų, t. y.: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 6-12N-336, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 6-12N-1222, 2011 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 6-12N-2268, 2011 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 6-12N-2269 ir 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 6-12N-3824; 2) panaikinti VSDFV 2011 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-11237, 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2491, 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5295 ir 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7903; 3) priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus ir skirti jam ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2011 m. sausio 12 d., nuo 2011 m. sausio 22 d. iki 2011 m. kovo 3 d., nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. gegužės 13 d., nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. birželio 10 d. ir nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d., kurių suma: 15 300 Lt. Teismas priėmė V. K. skundo dalį dėl ketvirtojo skundo reikalavimo, t. y. priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teismas nustatė, jog iš skundo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus priimtais sprendimais, kiekvieną kartą kreipėsi į VSDFV, kuri, ginčą išnagrinėjusi ikiteismine tvarka, priėmė 2011 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-11237, 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2491, 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5295 ir 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7903. Nurodė, jog pareiškėjas kartu su skundu pateikė vokus, kuriuose gavo minėtus skundžiamus sprendimus, iš kurių ir iš siuntų paieškos registracijos dokumentų matyti, kad VSDFV 2011 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-1227 pareiškėjas gavo 2011 m. vasario 24 d., 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2491 gavo 2011 m. balandžio 26 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5295 gavo 2011 m. rugpjūčio 29 d., 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7803 gavo 2011 m. gruodžio 30 d. (pažymėjo, kad skundo reikalavime pareiškėjas suklydo rašydamas dviejų skundžiamų sprendimų numerius, skundo priėmimo klausimą sprendė pagal pateiktus sprendimus). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2012 m. vasario 1 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalies nustatytą 20 dienų terminą, be to, pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto termino, todėl teismas jo skundo dalį dėl minėtų pirmojo, antrojo ir trečiojo skundo reikalavimų atsisakė priimti.
III.
Atskiruoju skundu bei patikslintu atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti V. K. skundą dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo skundo reikalavimų, bei atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodo, jog VSDFV 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7803 gavo 2012 m. sausio 5 d. iš J. B. Teigia, jog manė, kad skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui gali paduoti per 20 darbo dienų, todėl skundą išsiuntė 2012 m. vasario 1 d. Mano, jog poveikį padarė vaistai, kurių vartoja dvylikos skirtingų rūšių, vieni iš jų skirti gydyti depresijai. Nurodo, jog šiuo metu intensyviai gydosi stresą, depresiją, dešinio ir kairio peties, stuburo, klubų, kelių traumas bei didelį kraujospūdį. Taip pat nurodo, jog nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. vasario 6 d. gydėsi viešojoje įstaigoje „Tulpės“ sanatorijoje, Birštone.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas V. K. pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais kiekvieną kartą kreipėsi į VSDFV, kuri ginčą išnagrinėjusi ikiteismine tvarka priėmė atitinkamai 2011 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-1227, 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2491, 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5295, 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7803. Nurodo, jog šiuos sprendimus pareiškėjas atitinkamai gavo 2011 m. vasario 24 d., 2011 m. balandžio 26 d., 2011 m. rugpjūčio 29 d. ir 2011 m. gruodžio 30 d. Teigia, jog skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui V. K. išsiuntė tik 2012 m. vasario 1 d., t. y. praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pabrėžia, jog V. K. jau savo 2011 m. kovo 20 d. skunde VSDFV buvo nurodęs, kad nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais bei VSDFV sprendimu (2012 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (11.1)1-1227) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad būtų panaikinti sprendimai ir VSDFV Vilniaus skyrius jam išmokėtų ligos pašalpą ir neturtinę žalą bei atlygintų visas teismo išlaidas. Atsakovas mano, jog šis pareiškėjo teiginys, patvirtina, kad jis jau po pirmojo VSDFV sprendimo gavimo suprato savo teisę skųsti VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat nurodo, jog V. K. 2011 m. balandžio 7 d. skunde VSDFV buvo nurodęs, kad kreipsis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl VSDFV 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (11.1)1-7803 apskundimo termino praleidimo, atsakovas pažymi, jog skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo gavimo dienos, t. y. 2011 m. gruodžio 30 d., o ne nuo 2012 m. sausio 5 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti V. K. skundą dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo skundo reikalavimų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010).
Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, skundą (prašymą) paduodama per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Jei skundas (prašymas) paduodamas, praleidus skundo padavimo terminą, ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus priimtais sprendimais, kreipėsi į VSDFV, kuri, ginčą išnagrinėjusi ikiteismine tvarka, priėmė pareiškėjo skundžiamus sprendimus, t. y. 2011 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-1227, 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2491, 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5295 ir 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7803. Taip pat iš byloje esančių pareiškėjo pateiktų vokų bei siuntų paieškos registracijos dokumentų matyti, kad VSDFV sprendimus pareiškėjas atitinkamai gavo 2011 m. vasario 24 d., 2011 m. balandžio 26 d., 2011 m. rugpjūčio 29 d. ir 2011 m. gruodžio 30 d. Tuo tarpu skundą pareiškėjas padavė 2012 m. vasario 1 d. (spaudas ant voko, t. I, b. l. 140). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjas skundą padavė, praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir nustatė, jog pareiškėjas nepadavė teismui prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Pabrėžtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi dalį pareiškėjo skundo priėmė, t. y. priėmė V. K. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šis pareiškėjo reikalavimas yra susijęs su kitais pareiškėjo reikalavimais, kuriuos minėta teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti dėl to, kad pareiškėjas padavė skundą, praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą, ir nepadavė teismui prašymo jį atnaujinti.
Pažymėtina, jog, nors paduodamas skundą pareiškėjas nepadavė teismui prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau atskiruoju skundu pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodo aplinkybes, dėl kurių, jo manymu, terminas turėtų būti atnaujinamas.
Pareiškėjas atskiruoju skundu nurodo, jog manė, kad skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui gali paduoti per 20 darbo dienų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, nors ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje skundui paduoti nustatytas 20 dienų terminas (nenurodant, jog tai yra darbo dienos) nuo sprendimo gavimo dienos, tačiau visuose pareiškėjo skundžiamuose VSDFV sprendimuose yra nurodytas kitoks jų apskundimo terminas, t. y. 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Darytina išvada, jog pareiškėjas, atsižvelgdamas į VSDFV nurodytą sprendimų apskundimo tvarką, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui galėjo paduoti per 20 darbo dienų.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog gydosi jau antrus metus, vartoja vaistus, byloje yra pateikęs duomenis apie savo sveikatos būklę, išrašus iš medicininių dokumentų. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. vasario 6 d. gydėsi viešojoje įstaigoje „Tulpės“ sanatorijoje, byloje pateikti tai įrodantys dokumentai (b. l. 143-146). Pažymėtina, jog skundo padavimo termino pasibaigimo metu, t. y. 2012 m. sausio 27 d., pareiškėjas tęsė gydymą.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, remiantis pareiškėjo V. K. skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byloje buvusia medžiaga, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai dalį pareiškėjo skundo atmetė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Tačiau, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį, susijusią su kitais pareiškėjo reikalavimais, kuriuos minėta teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti dėl to, kad pareiškėjas padavė skundą, praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą, ir nepadavė teismui prašymo jį atnaujinti, bei į pareiškėjo nurodytus skundo padavimo teismui termino atnaujinimo argumentus, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta principine nuostata, jog teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos <...> per įmanomai trumpiausią laiką (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), taip pat Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais, darytina išvada, jog pareiškėjo V. K. skundo reikalavimai, kuriuos buvo atsisakyta priimti, turėtų būti išnagrinėti toje pačioje byloje kartu su priimtu nagrinėti pareiškėjo reikalavimu.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėtų įvertinti pareiškėjo pateiktus skundo padavimo teismui termino atnaujinimo argumentus, įvertini, ar pareiškėjo sveikatos būklė bei kitos nurodytos aplinkybės objektyviai galėjo užkirsti kelią pareiškėjui paduoti skundą nepasibaigus nustatytam terminui.
Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti V. K. skundą dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo skundo reikalavimų, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o pareiškėjo V. K. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti V. K. skundą dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo skundo reikalavimų, t. y.: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 6-12N-336, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 6-12N-1222, 2011 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 6-12N-2268, 2011 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 6-12N-2269 ir 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 6-12N-3824; 2) panaikinti VSDFV 2011 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-1227, 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2491, 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5295 ir 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7803; 3) priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus ir skirti jam ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2011 m. sausio 12 d., nuo 2011 m. sausio 22 d. iki 2011 m. kovo 3 d., nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. gegužės 13 d., nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. birželio 10 d. ir nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d., kurių suma: 15 300 Lt, panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.