Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2016-11-18 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 137 str. 1 d., 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams (2018-08-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nuo 2018-08-22 atlieka 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę);

2. 2017-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 1 d., 10 MGL (376.6 eurų) dydžio bauda;

3. 2018-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo. Bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2019-01-10,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį; 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. tyčia nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent:

jis 2018 m.rupjūčio 12 d., apie 20.00 val., būdamas bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini),Vilniuje, konflikto metu nukentėjusiajam O. M. du kartus kumščiu sudavė į veidą, dėl ko padarė odos įdrėskimą nosies nugarėlėje dešiniame žande, poodines kraujosruvas akių vokuose, tokiu būdu nežymiai sutrikdė O. M. sveikatą. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Jis gi panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

jis, 2018-08-13, apie 01.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po to, kai dėl pranešimo apie smurtą nurodytu adresu atvyko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės "Vytis" pareigūnai, būdamas agresyviai nusiteikęs nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės "Vytis" vyriausiųjų patrulių T. B. ir M. D. reikalavimų nesipriešinti, mosikavo rankomis, bandė nustumti pareigūnus nuo laiptų, spardėsi, ko pasėkoje vieną kartą spyrė T. B. į kairės kojos šlaunį, dėl ko padarė kairės šlaunies sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė T. B. sveikatą. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. savo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Dėl pirmos nusikalstamos veikos (LR BK 140 straipsnio 1 dalies) parodė, kad jam tą dieną buvo bloga, daug nervavosi, ant mamos pakėlė balsą, įsikišo patėvis, norėdamas išspręsti konfliktą. Jam sukilo emocijos, nes serga emociniu sutrikimu, pakilo agresija, todėl trenkė patėviui O. M. į veidą, po to pabėgo. Naktį grįžo, nes norėjo paimti raktus, bet durų niekas neatidarė. Kaltinamajam vėl pakilo agresija. Kaip prisistatė policijos pareigūnai J. K. pasirodė, kad pareigūnai nori jį nuskriausti, ar sužeisti ir jis pradėjo gintis nuo pareigūnų (LR BK 286 straipsnis).

Taigi kaltinamasis J. K. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. K. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 dieną, tikslaus laiko neatsiminė, jis atėjo pas savo mamą, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atėjęs ėmė su mama konfliktuoti. Patėvis bandė apginti mamą, kadangi tarp jo ir mamos vyko žodinis konfliktas. Mamai jokių smūgių jis nesudavė, tik sudavė 1 kartą kumščiu patėviui į nosį. Patėvis labai supyko, nubėgo į kitą kambarį pasiėmė plaktuką, jį puolė, jie susistumdė. Kas iškvietė policiją, kaltinamasi nežino. Jis vėliau iš mamos buto išėjo, policijos nesulaukė. Išėjęs vaikščiojo Vilniaus centre, pamiegojo ir vėl grįžo prie mamos buto durų. Paskambino į duris, niekas neatidarė, tuomet ėmė dar labiau skambinėti į duris. Po to, kas įvyko, jis nelabai atsimina, tik atsimina, kad jį išvedė pareigūnai. Atsimina, kad jis norėjo pareigūnams pasiduoti, todė apimtas panikos pradėjo gintis nuo pareigūnų. Neatsiminė, kad spyrė pareigūnui į koją, buvo panikoje. Tą vakarą alkoholio nevartojo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų taip pat nevartojo, gailėjosi dėl savo poelgio (b.l. 61).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno M. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m.rugpjūčio 12 d., adresu, Vilnius, smurtą patyrė O. M., kurio kūne užfiksuota kraujuojanti žaizda, patinimas ir įdrėskimas, asmuo buvo susijaudinęs. Įvykio vietoje buvusi M. M. paaiškino, kad susibarė su sūnumi J. K. Jos vyras O. M. ją užstojo, todėl sūnus pradėjo jį mušti. Smurtą patyręs O. M. paaiškino, kad bandė raminti J. K., o šis ėmė jį mušti ir sužalojo veidą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba O. M. pagalbą suteikė vietoje. Įvykio aplinka netvarkinga, galimai smurtinius veiksmus atlikęs asmuo iki policijos atvykimo pasišalino (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno vyr patrulio T. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m.rugpjūčio 13 d., apie 00.55 val., jis buvo adresu, (duomenys neskelbtini), pildė procesinius dokumentus ir į buto duris ėmė belstis smurtu įtariamas asmuo J. K. Dėl to, kad nekiltų naujas konfliktas, jis į įvykio vietą iškvietė policijos patrulių ekipažą, kurie laiptinėje J. K. sulaikė (b.l. 13).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno G. B. tarnybiniame pranešimuose nurodyta, kad tarnybos metu sužeistas pareigūnas. Vilniaus apskr. VPK rinktinėje „Vytis“dirbantys patruliai T. B. ir M. D. išvyko į Lazdynų ligoninę dėl T. B. galimai sužalotos kojos (b.l. 13- 14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis O. M. parodė, kad jis gyvena 3 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Dalis buto priklauso jam. Šiame bute gyvena jis, jo žmona M. M., jo sesuo T. M., jo mama N. M. bei jo ir žmonos bendra duktė E. M.. 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.00 valandą, šiame bute jis patyrė savo posūnio, tai yra žmonos sūnaus, J. K. smurtą. Pastarasis kartu su jais negyvena. 2018-08-12 J. visą dieną lankėsi bute, elgėsi labai grubiai. Apie 20 valandą J. pradėjo triukšmauti, agresyviai elgėsi motinos atžvilgiu ir jis įsikišo, pasiūlė nusiraminti. J. jam mažiausiai vieną kartą kumščiu trenkė per veidą, dėl ko jam sužalojo akį ir nosį. Tarp jų įvyko grumtynės, todėl buvo iškviesta policija, tačiau J. pabėgo. Dėl įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir buvo sužalota akis ir nosis (b.l. 22, 24). Papildomai apklaustas jis parodė, kad civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. M. parodė,kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru O. M., dukra E. M.. Jos sūnus J. K. su jais negyvena, nes jis gyvena bute esančiame adresu, (duomenys neskelbtini),Vilniuje, taip pat jis lankosi pas močiutę, kuri gyvena .Anksčiau konfliktų tarp J. ir O. nebuvo, J. iki pilnametystės gyveno su jais kartu. 2018-08-12 dieną, apie 20.00 val., J. atėjo pas ją į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jis vis vaikščiojo po kambarius, buvo neramus, su ja bendrauti nenorėjo ir pradėjo šaukti, kad ji yra dėl visko kalta. Tuomet į kambarį įėjo vyras, kadangi jis išgirdo triukšmą, o ji su savo dukra E. išėjo iš buto ir iškvietė pareigūnus. Ji nematė, kas pirmas sudavė smūgius ir kaip įvyko muštynės. Iš vyro pasakojimo ji žino, kad jos sūnus J. pirmas sudavė jam vieną smūgį, atrodo, kad rankos kumščiu pataikė jam į nosį. Tuomet jos vyras įbėgo į kitą kambarį, kur vyksta remontas ir stvėrė plaktuką, ar su plaktuku trenkė J., ji nežino, bet J. jokių sužalojimų nepatyrė. Ji matė, kad jos vyro veidas buvo kraujuotas, ant grindų buvo taip pat kraujo. Kai atvyko policijos pareigūnai, J. bute jau nebuvo. Apie 23.00 - 00.00 val., tiksliai laiko negalėjo pasakyti, pasigirdo skambutis, vyras pakėlė ragelį, J. per domofoną paprašė išeiti pasikalbėti. Ką jis turėjo omenyje, ji nežino. Jie vėl iškvietė pareigūnus, tačiau atvykę pareigūnai J. nerado. Apie 01.00 val. pas juos bute buvo atvykęs tyrėjas ir tuo metu vėl pasigirdo skambutis, ji pakėlė, per domofoną paklausė "Ko tu nori?", J. atsakė, kad savo dokumento. Tada M. M. ir jos vyrui tyrėjas pasiūlė atidaryti laiptinės duris ir tyrėjas iškvietė pareigūnų ekipažą. Atvykę policijos pareigūnai J. K. sulaikė laiptinėje. Kai pareigūnai sulaikė J., ji girdėjo triukšmą, girdėjo kaip J. šaukė: „skauda“ Kai sulaikė J., ji atidarė buto duris ir paklausė pareigūno, ar J. priešinosi, pareigūnas pasakė, kad taip (b.l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), vyriausiojo patrulio pareigose. 2018-08-13 dirbo maršrute Nr. V 9041 kartu su kolega M. D. 2018-08-12, apie 23.00-00.00 val., į konfliktą adresu, Vilniuje, buvo kviečiami patruliai. Po to, vėl tuo pačiu adresu buvo kviečiama policija. Jis kartu su kolega M. D. nuvyko adresu, (duomenys neskelbtini),Vilniuje, buto duris atidarė moteris, kuri paaiškino, kad į butą neįleido savo sūnaus, kadangi prieš tai įvyko muštynės, muštynės įvyko tarp patėvio ir jos sūnaus. Bute sūnaus tuomet nebuvo. Po to, apie 01.00 val., vėl gavo pakartotinį pranešimą nurodytu adresu, atvykę prie nurodyto namo, užėję į laiptinę, antrame aukšte prie Nr. 7 buto rado galimą įtariamąjį asmenį. Asmeniui pasakė, kad jis yra įtariamas kūno sužalojimu ir jis bus sulaikomas. Asmeniui taip pat pasakė, kad šis nesipriešintų, nes bus panaudota fizinė prievarta arba elektros impulsinis prietaisas "Taser". Asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, sakė, kad jis nieko nepadarė. Artėjant prie jo, asmuo pradėjo mojuoti rankomis, kojomis ir vengdamas sulaikymo bėgo į 3 aukštą. Pribėgęs prie Nr. 8 buto durų, bandė jas atidaryti ir atidarė, nes buto durys buvo neužrakintos. Jis su kolega pribėgo prie minėto buto durų ir atidarė jas. Asmuo duris laikė uždaręs. Jis su kolega asmenį traukė iš buto. Asmuo priešinosi, mosikavo rankomis ir kojomis, tuomet jis su kolega panaudojo fizinę prievartą ir elektros impulsą "Taser". Grumtynių metu jis su kolega asmenį paguldė ant laiptų, o asmuo vengdamas sulaikymo pradėjo spardytis ir jam įspyrė į kairę kojos šlaunį (b.l. 34, 36). Papildomai apklaustas jis parodė, kad civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. D. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2018-08-13 jis dirbo maršrute Nr. V 9041 kartu su kolega T. B.. 2018-08-12, apie 23.00-00.00 val., į konfliktą adresu, (duomenys neskelbtini),Vilniuje, buvo kviečiami patruliai. Po to, vėl tuo pačiu adresu buvo kviečiama policija. Jis kartu su kolega T. B., apie 01.00 val., pakartotiniu iškvietimu nuvyko adresu, Vilniuje. Įėję į minėto namo laiptinę ir užlipę į 2 aukštą, pamatė pilietį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. K.. Pilietis pamatė, kad jie eina į 2 aukštą link jo, jis pradėjo bėgti į 3 aukštą ir užsidarė bute Nr. (duomenys neskelbtini). Buto durys buvo neužrakintos. Asmuo įėjo į Nr. (duomenys neskelbtini) buto koridorių ir užsidarė, laikė durų rankeną. Po kelių minučių jie atidarė minėto buto duris ir išvedė J. K. į laiptinę. Asmuo pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, mosikavosi rankomis, spardėsi kojomis ir norėjo juos nustumti nuo laiptų. J. K. jis pasakė, kad šis nesipriešintų, nes bus panaudota fizinė prievarta arba elektros impulsinis prietaisas "Taser", kad elgtųsi pagal jų teisėtus nurodymus. Asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, sakė, kad jis nieko nepadarė, į jų reikalavimus nereagavo ir dar labiau tapo agresyvesnis, spardėsi. Jis matė kaip J. K. koja spyrė jo kolegai T. B. į koją. Tada kartu su kolega panaudojo kovinių imtynių veiksmus, elektros impulsinį prietaisą "Taser" ir pargriovus J. K. ant laiptų, buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pristatytas į 2 PK. Po įvykio jis savo kolega vyriaus. patrulį T. B. dėl stipraus kojos skausmo nuvežė į Lazdynų ligoninę (b.l. 45).

Specialisto išvadoje Nr. G 2741/2018(01) nurodyta, kad O. M. buvo padaryti odos įdrėskimai nosies nugarėlėje, dešiniame žande, poodines kraujosruvos akių vokuose. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviems trauminiais poveikiais ir tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b.l. 28).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2018-10-23 valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. G.-D. apžiūrėjo 3 medicininius dokumentus iš VšĮ RVUL ir nustatė, kad T. B. buvo padarytas kairės šlaunies sumušimas, pasireiškęs lokaliu minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 43).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam J. K. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. J. K. kaltė grindžiama jo paties visišku prisipažinimu ir paaiškinimais, kurie nekito tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolu, kita bylos rašytine medžiaga.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. K., į tai, kad jis praeityje teistas (b. l. 72-73), administracine tvarka baustas (b. l. 74-76), iki suėmimo buvo nedirbantis (b.l. 80), šiuo metu J. K. atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, valstybinis kaltintojas nepateikė.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis LR BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas mano, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam sankcijose LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje numatytą alternatyvią bausmės rūšį - laisvės atemimo bausmę, mažesnę už bausmės vidurkį.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 15.26 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl T. B. gydymo išlaidų kompensavimo (b.l. 47). Civilinis ieškinys pagrįstas byloje pateiktais duomenimis, nukentėjusiojo parodymais, todėl tenkintinas visiškai.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje J. K. palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsitesėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir nuteisti 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti J. K. subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovajantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti J. K. galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dallies pridėti prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirti J. K. galutinę subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

J. K. bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2019-01-21.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką J. K. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2018-08-13, 01.05 val. Iki 2018-08-13, 15.22 val. (1 dieną) bei visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 nuosprendį.

Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš J. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 15.26 (penkiolika eurų 26 ct.), gydymo išlaidoms atlyginti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje J. K. palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaiknti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtas nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.