Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI2-7487-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04128-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gegužės 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. C. U. (E. C. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, nustatė : Pareiškėjas E. C. U. (E. C. U.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 23S28839 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Mano, jog Sprendimas yra formalus, neišsamus, kadangi jame nurodytos aplinkybės dėl Leidimo yra abstrakčios, nepateikti išsamūs argumentai ir motyvai. Sprendimas turi esminių trūkumų, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto ir pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teigia, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų administraciniam sprendimui. Nurodo, jog pareiškėjui iki gaunant Sprendimą nebuvo žinomos aplinkybės dėl autorinės sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) nutraukimo, apie Sprendimą jam tapo žinoma 2023 m. kovo 15 d. prisijungus prie atitinkamos informacinės sistemos. Teigia, jog Sprendime nurodytas Leidimo panaikinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) 50 str. 1 d. 8 p.) – nutraukiama arba pasibaigia užsieniečio teisėta veikla, aplinkybė, jog Įmonė nuo 2023 m. vasario 1 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą autorinę sutartį, tačiau išsamiai nepasisakyta ir nepagrįstos išvados dėl to, jog buvo nutraukta 2022 m. sausio 20 d. su pareiškėju sudaryta autorinė sutartis. Nurodo, jog Sprendimas grindžiamas ĮUTP 50 str. 1 d. 8 p., nedetalizuojant šios teisės normos, nors joje nurodomas ne vienas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, toks motyvavimas laikytinas neatitinkančiu VAĮ 10 str. 5 d. 5-6 punktų reikalavimų, kadangi iš Sprendimo turinio nėra aiškios Sprendimo priėmimo priežastys, taigi pažeidžiami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai, kadangi neįmanoma įvertinti teisės normos taikymo tinkamumo. Teigia, jog Sprendime nurodžius ĮUTP 50 str. 1 d. 8 p. nėra pateikiamas nei faktinis, nei teisinis vertinimas, kaip tai konkrečiu atveju susiję su pareiškėju, kodėl yra pagrindas panaikinti Leidimą. Dėl minėtų priežasčių vertina, jog Sprendimas priimtas tinkamai neatlikus ginčo situacijos teisinės analizės, tinkamai jo nemotyvuojant. Mano, jog Sprendime nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos nesusietos su taikomomis teisės normomis. Teigia, jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl autorinės sutarties nutraukimo, taigi, atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė VAĮ reikalavimų, pripažintina, kad atsakovas nesilaikė gero viešojo administravimo principo. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis, teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytas juridinių faktų visetas, faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas), atitinka VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Mano, jog pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, pareiškėjas nepateikė dokumentų, paneigiančių Sprendimu nustatytas faktines aplinkybes, be to, pareiškėjas naujame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Departamentui pripažino, kad Įmonėje jis dirbo iki 2023 m. sausio 17 d. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas iš esmės palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Skundas netenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 23S28839 teisėtumo ir pagrįstumo. Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis, 2022 m. liepos 13 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) atlikėjo veiklos UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė) pagrindu. 2022 m. spalio 27 d. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu (užsienietis, užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 str. nuostatas, be kita ko, yra atlikėjas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti atlikėjo veikla), priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), galiojantį iki 2024 m. spalio 27 d. 2023 m. vasario 2 d. Departamentas UAB (duomenys neskelbtini) atstovės B. P. pranešimu Nr. 2302-PRNŠ-0196 buvo informuotas, kad 2022 m. sausio 20 d. Įmonės ir pareiškėjos sudaryta autorinė sutartis pareiškėjo atlikėjo veiklos UAB (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta 2023 m. vasario 1 d. Šią informaciją taip pat patvirtina 2023 m. vasario 2 d. Įmonės personalo vadovės R. A. pranešimas, kuriuo nurodoma, jog 2022 m. sausio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo sudaryta autorinė sutartis nutraukta 2023 m. vasario 1 d. 2023 m. kovo 15 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S28839, kuriuo Leidimas buvo panaikintas ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (nutraukta asmens teisėta veikla Lietuvos Respublikoje), nes Įmonė 2023 m. vasario 1 d. nutraukė autorinę sutartį su pareiškėju (sudarytą 2022 m. sausio 20 d.), kuriam Leidimas buvo išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris yra atlikėjas, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti atlikėjo veikla). Pareiškėjas iš esmės skundžia Sprendimą tuo pagrindu, jog Sprendimas neišsamus, nemotyvuotas, priimtas aiškiai ir išsamiai nepateikus faktinių aplinkybių, netinkamai taikant teisės normas, jų nedetalizuojant, pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pareiškėjui nežinant apie pareiškėjo ir Įmonės autorinės sutarties su nutraukimą, neatitinka VAĮ reikalavimų. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ, ginčo teisiniams santykiams aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Pažymėtina, kad šioje byloje lakoniškai skundžiamu sprendimu buvo nurodytos esminės faktinės aplinkybės, reikšmingos būtent leidimo panaikinimui pagal ĮUTP 50 str. 1 d. 8 punktą. Šių faktinių aplinkybių egzistavimas ginčijamo sprendimo priėmimo metu neginčijamas. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (akto redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. ĮUTP 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama arba pasibaigia užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. nustato, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. ĮUTP 45 str. 4 p. nustato, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra atlikėjas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – ir AGTĮ), atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti atlikėjo veikla. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla (kai jis yra atlikėjas) ir panaikinamas šiai užsieniečio teisėtai veiklai pasibaigus. Iš Sprendimo turinio matyti, jog Departamentas nustatė Sprendimo priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes (UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-20 sudarytą autorinę sutartį su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris yra atlikėjas, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti atlikėjo veikla), nutraukė 2023-02-01), padarė pagrįstą išvadą, jog užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pasibaigė, taigi pagrįstai taikė ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (pasibaigus užsieniečio teisėtai veiklai Lietuvos Respublikoje), Sprendime atskleidė taikomos nuostatos turinį. Teismo vertinimu, iš Sprendimo turinio suprantamas Sprendimo priėmimo pagrindas (ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir individuali argumentacija (nutraukta autorinė sutartis, kurios vykdymo tikslu buvo išduotas Leidimas), taigi Sprendimo priėmimo pagrindą ir individualią argumentaciją turėjo suprasti ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog nėra aiškiai nurodyti faktiniai ir teisiniai Sprendimo pagrindai, jog Sprendimas nepakankamai motyvuotas, motyvai nepakankami Sprendimo turiniui suprasti. Pareiškėjo teiginys, jog jam iki gaunant Sprendimą nebuvo žinomos aplinkybės dėl autorinės sutarties su Įmone nutraukimo, nepaneigia, jog nutraukus minėtą sutartį atsirado pagrindas panaikinti Leidimą. Be to, byloje nėra duomenų, paneigiančių minėtos sutarties nutraukimo faktinę aplinkybę. Taip pat pareiškėjas jokiais leistinais įrodymais nepagrindė teiginio, jog priimant sprendimą buvo pažeistos procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog didžioji dalis pareiškėjo argumentų deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl procedūrinio pobūdžio pažeidimų pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje ne kiekvienas procedūrinio pobūdžio pažeidimas, net jei toks nustatomas, sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (žr., pvz., 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012). Šiuo gi atveju pareiškėjas neįvardijo procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais. Pažymėtina, kad apie civilinės sutarties, kurios šalimi nėra atsakovas, nutraukimą Departamentas neturėjo pareigos informuoti, tačiau privalėjo spręsti dėl pagrindų naikinti išduotą leidimą egzistavimo. Įvertinus skundžiamo administracinio sprendimo turinį, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, jog Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, nes sprendime nurodytos sprendimui priimti reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodyti sprendimo teisiniai pagrindai, motyvai yra pakankami Sprendimo turiniui suprasti, nenustatyta esminių individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimų. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta ginčijamo Sprendimo trūkumų, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nėra pagrindo jo naikinti, pareiškėjo skundas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, nusprendžia : atmesti pareiškėjo E. C. U. (E. C. U.) skundą. Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėjai Jovita Einikienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė