- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-10
- Bylos Nr.
- ATP-259-318/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimo, kuriuo A. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. 1 158 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 19 d. apie 16.44 val., būdamas neblaivus (1,32 promilių), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš stovėjimo vietos Konstitucijos pr. 16, Vilniuje atsitrenkė į važiuojantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. N. ir jį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101 p.p.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. apeliaciniame skunde prašo neskirti jam teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo.
A. A. pažymi, jog, netekus teisės vairuoti, jis važiuodamas į darbą sugaišta labai daug laiko. Tai daro neigiamą poveikį jo sveikatai. Dėl to jis gali prarasti darbą. A. A. ir jo žmonos atlyginimai nėra dideli, jie bankui moka paskolą, todėl tai gali sužlugdyti šeimą.
A. A. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo labai gailisi. Jis mano, jog nuobaudos skyrimo tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
A. A. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą ir padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra. Su inkriminuojamu pažeidimu sutinka ir administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A.. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. 2AT-31-2013, konstatavo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda šioje byloje nėra. Nors apeliaciniame skunde A. A. nurodė, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti, į darbą važiuoja labai ilgai, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis neturi galimybės į darbą nuvykti laiku ir dėl to gali būti atleistas.
A. A. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Kelių eismo taisyklių 14 p. įtvirtina draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taisyklių 132 p. numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. A. administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus. Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,32 promilių), tačiau daugiau nei 3 kartus viršijantis leistiną normą (b. l. 11). A. A. padarė administracinės teisės pažeidimą, laikytiną vienu iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių padarinių. Pažeidėjas būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį, elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas A. A. paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą. Atsižvelgiant į byloje esančius objektyvius duomenis, dar labiau mažinti paskirtą nuobaudą, nėra įstatyminio pagrindo. Todėl švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimą dėl A. A. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.