- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2SP-253-630/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Kategorijos
- 2.5.4.7.2Asmeninis testamentas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. patikslintą pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant V. T., V. T., P. T., R. V., A. V. ir I. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo patvirtinti V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą asmeninį testamentą.
Pareiškėjas nurodo, kad V. T. mirė (duomenys neskelbtini). V. T. turėjo 6 įstatyminius įpėdinius: vaikus – R. T., V. T., P. T. ir V. T. bei mirusios dukros B. V. teisių perėmėjus (V. T. vaikaičius) – R. V. ir A. V.. Po V. T. mirties, (duomenys neskelbtini)., V. T. sūnus, pareiškėjas, kreipėsi į Šakių rajono 1-ąjį notaro biurą, kuriame jam buvo išduotas liudijimas dėl palikimo priėmimo. Jau priėmus palikimą pareiškėjas sužinojo, kad V. T. prieš mirtį paliko savo ranka surašytą asmeninį testamentą, kuriame išreiškė valią dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo jos vaikams (įpėdiniams). V. T. asmeninės nuosavybės teise priklausė šis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą asmeniniu testamentu V. T. paliko savo įpėdiniams tokia tvarka: „(duomenys neskelbtini) atiduokite prie (duomenys neskelbtini) degalinės esantį sklypą. Nenorėčiau, kad būtų parduotas Jūsų gimtas namas. Norėčiau, kad jis būtų atiduotas (duomenys neskelbtini). Ji mėgsta žemės ūkio darbus, tai sklypą prižiūrėtų; (duomenys neskelbtini) tegul lieka žemės sklypas, kurį jis jau matė; (duomenys neskelbtini) nieko negavo; (duomenys neskelbtini) irgi gavo (duomenys neskelbtini) sodybą; (duomenys neskelbtini) atidaviau (duomenys neskelbtini) žemę. Testatorės įpėdiniai su palikėjos valia sutinka ir jos neginčija bei patvirtina, kad testamentas surašytas ir pasirašytas V. T. ranka. Pareiškėjo įsitikinimu prašomas patvirtinti testamentas atitinka visus CK 5.30 straipsnyje nurodytus kriterijus, o konkrečiai: pirmasis kriterijus asmeninio testamento patvirtinimui yra – asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka. Esamu atveju, testamentas surašytas testatorės V. T. ranka; antrasis kriterijus asmeninio testamento patvirtinimui yra – asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta. Esamu atveju, nors expressis verbis šie testamento elementai nėra išdėstyti, tačiau juos visus galima identifikuoti iš testamento turinio. Testamentas pasirašytas žodžiu „Mama“, kadangi testatorės valia yra palikti visą jos turtą vaikams, esamas parašas leidžia suprasti ir teigti, jog testamentą surašė ir pasirašė būtent V. T. (kaip jau minėta, testatorės įpėdiniai gali patvirtinti, kad testamentą surašė jų mama). Atitinkamai, nors testatorė tiesiogiai nenurodė savo vardo ir pavardės, tačiau yra aiškiai identifikuojama pagal testamento turinį. Testamente nurodyta jo sudarymo data – 03.22. Nors testamente nenurodoma vieta, tačiau iš turinio galima suprasti, kad testamentas surašytas V. T. namuose, po sveikatos pablogėjimo. Trečiasis kriterijus asmeninio testamento patvirtinimui yra – testatoriaus valios išraiška. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Šiuo atveju, testamente aiškiai išdėstyta testatorės valia, iš testamento turinio galima aiškiai identifikuoti, kuris testatorei priklausantis turtas paliekamas, kuriam testatorės vaikui, testamente aptartas visas testatorei priklausantis turtas bei visi testatorės įpėdiniai. Ketvirtasis kriterijus asmeninio testamento patvirtinimui yra – asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Kaip jau minėta, testamentas pasirašytas žodžiu „Mama“, kadangi testamentas skirtas išimtinai tik mirusiosios vaikams, jis pasirašytas žodžiu „Mama“, kas leidžia identifikuoti pasirašiusį asmenį ir todėl šiuo atveju laikytina tinkamu testatorės parašu (įstatymas neapibrėžia kokios formos turi būti parašas, pareiškėjo įsitikinimu, parašo testamente tikslas yra identifikuoti testamentą surašiusį asmenį, kas šiuo atveju yra aišku ir nekelia papildomų ginčų tarp įpėdinių).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. T., R. V., A. V. ir I. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad šioje byloje pateikto V. T. testamento turinys bei šio testamento suinteresuotiems asmenims sukeliamos teisės ir pareigos jiems yra aiškios ir suprantamos (t. y. suinteresuotiems asmenims žinoma ir suprantama koks turtas paliktas kuriam paveldėtojui). Suinteresuoti asmenys jokių prieštaravimų dėl testamento turinio bei testamentu paliekamo turto padalijimo neturi. Suinteresuoti asmenys patvirtina, kad testamentas surašytas V. T. ranka bei atspindi testatorės tikrąją valią. Testatorė testamento sudarymo metu buvo blaivaus proto, tad, testamentu galėjo tinkamai išreikšti savo valią. Suinteresuoti asmenys palaiko pareiškime išdėstytus motyvus ir reikalavimą.
Suinteresuotas asmuo P. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo R. T. pateiktu pareiškimu. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas po motinos V. T. mirties (duomenys neskelbtini) „sužinojo, kad V. T. prieš mirtį paliko savo ranka surašytą asmeninį testamentą“. Tačiau teismui pateiktas ne asmeninis testamentas, o mamos asmeninis laiškas savo vaikams, kadangi jis neturi asmeniniam testamentui taikomų reikalavimų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Penktojoje knygoje. Pateiktame mamos laiške jos vardo ir pavardės nėra, laiškas užbaigiamas žodžiu „Mama“. Pareiškime rašoma: „Testamentas pasirašytas žodžiu „Mama“, <...> esamas parašas leidžia suprasti ir teigti, jog testamentą surašė ir pasirašė būtent V. T. <...>. Atitinkamai, nors testatorė tiesiogiai nenurodė savo vardo ir pavardės, tačiau yra aiškiai identifikuojama pagal testamento turinį“. Tokie teiginiai neatitinka imperatyvios teisės normos, nes bandoma paneigti aiškiai apibrėžtą reikalavimą asmeniniame testamente nurodyti būtent testatoriaus vardą ir pavardę. Šis reikalavimas nesudaro galimybių įvairioms interpretacijoms remiantis sinonimų paieškomis ar konteksto išaiškinimais, tuo labiau, kad tik vardas ir pavardė priskiriami dokumento autentiškumą patvirtinantiems asmens duomenims, skirtingai negu bendrinis žodis „mama“. Aptariamas mamos laiškas yra jos nepasirašytas. Negalima sutikti su pareiškime pateiktu teiginiu, kad parašui prilygsta tas pats žodis „Mama“ (kaip ir vardo, pavardės trūkumo atveju), kuris „leidžia identifikuoti pasirašiusį asmenį ir todėl šiuo atveju laikytina tinkamu testatorės parašu“. Vėlgi nepagrįstai kvestionuojama imperatyvi teisės norma, reikalaujanti testamentą kaip dokumentą patvirtinti parašu. Jei mama buvo pajėgi parašyti laišką, ji galėjo jį ir pasirašyti. Mamos laiške įrašytas tik mėnuo ir diena (03.22), tačiau metai nepažymėti. Šis laiškas parodo mamos sunkią būklę, nes pradedamas žodžiais: „Naktis praėjo neramiai. Širdis ėmė negaluoti“. Gali būti, kad mama rašė šį laišką 2020 m. kovo 22 d., nes tą pačią dieną sunkios būklės buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę diagnozavus ūminę ligą – plaučių uždegimą. Tai, beje, prieštarauja pareiškėjo pareiškime pateiktiems duomenims, gautiems iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini), kad „V. T. ambulatoriškai buvo gydoma tik dėl lėtinių ligų“, nes nutylėtas aptariamu laikotarpiu jos stacionarinis gydymas dėl ūminės ligos (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Kita vertus, byloje yra ir kitas mamos laiškas, pažymėtas data „2018 sausis“, kurio turinys – vien apie jos mirtį, pareiškiant valią dėl kremavimo, šermenų ir keturnedėlio. Be to, mama rašė apie blogą savo sveikatos būklę dar viename byloje esančiame laiške, pažymėtame data „2020 sausis“: „Prieš du metus buvau stipresnė, daugmaž pati save apsitarnavau. Dabar jau reikia Jūsų pagalbos“. Mama, išgulėjusi (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2020 m. beveik 2 mėnesius, jam padedant gegužės 13 d. grįžo į savo namus. Nuo to laiko iki pat jos mirties jis kartu gyveno ją slaugydamas, tačiau nė karto negirdėjo mamos kalbant apie minėtus laiškus, taip pat ir apie pažymėtą „03.22“ data. Tai leidžia manyti, kad arba šis laiškas buvo parašytas labai seniai ir apie jį mama jau buvo pamiršusi, arba tam laiškui neteikė daug reikšmės. Bet kokiu atveju nustatyti tikslią šio mamos rašyto laiško datą neįmanoma. Taip pat ir R. T. pareiškime nėra pateikta jokių paaiškinimų ir įrodymų, kaip galima nustatyti tikslią mamos laiško parašymo datą. Aptariamas mamos laiškas, kurį siekiama pripažinti asmeniniu testamentu, iš esmės yra toks pat, kaip ir kiti paminėti jos laiškai ir neturi jokių oficialiam dokumentui būtinų požymių: jame nėra paminėta nė viena pavardė, vartojami mažybiniai vardai (duomenys neskelbtini), prie jų nenurodant sūnaus statuso, o tuo labiau kitų testamentui būtinų dalykų (tiksliai įvardytų žemės sklypų ir pan.). Šiame laiške pateiktos tik užuominos apie mamos nekilnojamojo turto padalinimą, kurios nėra aiškios ir suprantamos iš laiško turinio, todėl pareiškime pateikta labai daug prielaidų ir spėliojimų. Testamente turi būti aiškiai išreikšta testatoriaus valia, tačiau mamos laiške jos valia išreikšta tik iš dalies: laišką, pažymėtą „03.22“ data, mama pradeda žodžiais „Mieli vaikai“, o užbaigia sakiniu „Kaip Jūs padarysite taip ir bus gerai“. Tai rodo, kad mama neturėjo griežtos nuomonės, kaip turėtų būti paskirstytas jos turtas. Iš šio laiško, kaip ir iš kitų byloje esančių laiškų akivaizdu, kad jai svarbiausia buvo jos vaikų santarvė: „Jeigu amžinai užmigčiau nesipykite, būkite draugiški“. Laiške aiškiai išreikštas dar vienas mamos noras, jog jos vaikai turi išsaugoti savo gimtuosius namus: „Nenorėčiau, kad būtų parduotas Jūsų gimtas namas“; „Nenorėčiau, kad čia svetimi apsigyventų“. Kiti jos norai dėl turto paskirstymo išreikšti labai neaiškiai, galbūt dėl sunkios jos sveikatos būklės (mama pateko į (duomenys neskelbtini) ligoninę būdama labai silpna, tokia jos būklė galėjo būti ir rašant laišką, jei jis buvo rašomas 2020 m. kovo 22 d.). Ypač daug neaiškumų, kieno nuosavybėn mama norėjo paskirti gimtajai sodybai (adresu: (duomenys neskelbtini)) priklausančius ūkinius pastatus (kurių yra net 6), kadangi apie juos savo laiške visiškai neužsiminė. Negalima sutikti su pareiškime pateiktu teiginiu, kad šie ūkiniai pastatai yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo priklausiniai, kadangi kiekvienas iš tų pastatų Registrų centre įregistruoti su atskiru unikaliu daikto numeriu. Taip pat neaiškiai išreikšta mamos valia ir dėl gimtosios sodybos žemės sklypo. Kalbėdama apie (duomenys neskelbtini) (nenurodant pavardės) ji tik parašė: „Ji mėgsta žemės ūkio darbus, tai sklypą prižiūrėtų“. Sklypo priežiūra dar nereiškia sklypo nuosavybės įgijimo, todėl pareiškime nepagrįstai teigiama: „Atitinkamai, testatorės valia yra jai priklausiusį Gyvenamąjį namą, kartu su Žemės sklypu Nr. 3 bei priklausiniais perleisti R. T. dukrai, testatorės anūkei I. K.“. Savo pareiškime pareiškėjas tvirtino, kad „jau priėmus palikimą pareiškėjas sužinojo, kad V. T. prieš mirtį paliko savo ranka surašytą asmeninį testamentą“. Šis teiginys prasilenkia su tikrove, kadangi mama mirė (duomenys neskelbtini), o mamos laiškas, kurį rado brolio R. T. žmona N. T., buvo visiems pagarsintas (duomenys neskelbtini) per mamos laidotuvių gedulingas pietus, kai liudijimas dėl palikimo priėmimo R. T. buvo išduotas (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su R. T. patikslintu pareiškimu. Nurodė, kad pateiktame testamente nėra pilnai suprantama koks turtas visiems yra paliekamas. Pateiktame testamente turtas akivaizdžiai nėra paskirstytas tolygiai, kadangi R. T. šeimai atitenka abu sklypai adresu (duomenys neskelbtini) su abiejuose sklypuose esančiais gyvenamaisiais namais ir jų priestatais. Atsižvelgiant į turto paskirstymą, daro prielaidą, jog testamento sudarymo metu, buvo daroma pašalinio žmogaus įtaka. Testamente minima, jog „Kaip jūs padarysite, taip ir bus gerai“. Šis teiginys įpareigoja visiems vaikams aptarti, koks turtas ir kam turėtų būti padalijamas – jis į tą aptarimą nebuvo pakviestas. Po išvykimo į (duomenys neskelbtini) buvo ne kartą vėliau sugrįžęs į Lietuvą, taigi labai klaidinga teigti, jog buvo nutraukęs visus ryšius su šeima ir artimaisiais. Jo kontaktai (adresas ir telefono Nr.) buvo žinomi tiek pačiai mamai V. T., tiek broliams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. T. 2021 m. sausio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai paaiškino dėl testatorės sveikatos būklės, jog pareiškėjas, vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti V. T. sveikatos būklę įrodančius dokumentus, jog testamento sudarymo metu testatorė buvo visiškai veiksni, suprato savo veiksmų reikšmę bei galėjo pati surašyti asmeninį testamentą, byloje pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad V. T. ambulatoriškai buvo gydoma tik dėl lėtinių ligų (prieširdžio virpėjimo, širdies nepakankamumo ir pan.) ir jokių psichikos ligų (dėl kurių būtų galimas veiksnumo apribojimas) mirusiajai nebuvo nustatyta. Suinteresuotas asmuo P. T. atsiliepimu nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė viešosios įstaigos (toliau -VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, jog testatorė ligoninėje buvo gydyta dėl plaučių uždegimo. Pareiškėjas pažymi, kad ši pažyma nėra susijusi su bylos dalyku, todėl ir nebuvo teikiama. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma yra pakankama siekiant įvertinti testatorės veiksnumą testamento sudarymo metu. Dėl tariamo spaudimo broliams pareiškėjas paaiškina, kad 2020 m. lapkričio 18 d. atsiliepimu pats V. T. išreiškė savo valią pritarti pareiškėjo reikalavimui bei testatorės testamente išreikštai valiai. Atitinkamai nei V. T., nei kitiems suinteresuotiems asmenims joks tariamas spaudimas iš pareiškėjo nebuvo daromas. Dėl testatorės laidotuvių metu V. T. nurodytų aplinkybių, pareiškėjas paaiškina, kad po laidotuvių V. T. kitiems suinteresuotiems asmenims minėjo, kad kaip paveldėtojas nepretenduoja į testatorės namus (t. y. gyvenamąjį namą su priklausiniais, (duomenys neskelbtini) ir sutinka, kad gyvenamasis namas atitektų suinteresuotam asmeniui I. K., nes būtent tokia yra testatorės valia. Atitinkamai suinteresuoto asmens P. T. nurodomos aplinkybės apie tariamai pareiškėjo darytą spaudimą yra nepagrįstos. Pareiškėjas šia byla siekia tik įgyvendinti testatorės testamentu nurodytą valią. Dėl V. T. kontaktinių duomenų - abu suinteresuoti asmenys teigia, kad pareiškėjas esą turėjo žinoti, kaip susisiekti su suinteresuotu asmeniu V. T.. Pareiškėjas paaiškina, kad ne kartą bandė susiekti su broliu, tame tarpe ir informuoti apie tėvų laidotuves, tačiau negavus absoliučiai jokio atsako buvo nuspręsta, kad turimi kontaktai nebėra aktualūs ir jais neįmanoma susisiekti. Siekiant V. T. tinkamai informuoti apie testatorės palikimą ir testamento turinį, pareiškėjas bei kiti artimieji bandė visais turimais kontaktais susisiekti su suinteresuotu asmeniu. Artimieji ne kartą kreipėsi ne tik į patį V. T., bet ir į jo vaikus D. ir Ž. T.. Nei pareiškėjui, nei V. T. nepavykus susisiekti su V. T. ir (ar) jo vaikais, dar iki pareiškimo pateikimo buvo kreiptasi į R. V. su prašymu per jį susisiekti su pusbroliu Ž. T.. Tačiau tiesioginio atsakymo negavus buvo priimtas pagrįstas sprendimas, kad V. T. neketina dalyvauti sprendžiant paveldėjimo klausimus. Kaip nurodyta 2020 m. lapkričio 15 d. V. T. sūnaus Ž. T. elektroniniame laiške, apie šią civilinę bylą jie sužinojo būtent iš R. V.. Atitinkamai, nurodytas elektroninis laiškas patvirtina ir tą faktą, kad pareiškėjas bandė susisiekti su broliu V. T. ir su R. V. pagalba tai pavyko, tačiau V. T. vietoje tiesioginio atsakymo artimiesiems, pateikė savo poziciją teismui. Dėl turto padalijimo aiškumo – atsiliepimuose nurodoma, kad testamente nėra aiški testatorės valia dėl turto padalijimo, pareiškėjas nekartoja pareiškime išdėstytų motyvų apie turto padalijimo tvarką ir aiškumą, tačiau pažymi, kad įvertinus testatorei priklausantį turtą pagal byloje pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis ir testamentu išreikštą jo padalijimą, aiškiai galima identifikuoti, kuriam paveldėtojui, kokį turtą paliko testatorė. Dėl netolygaus turto padalijimo – pareiškėjas pažymi, kad priešingai nei paveldint turtą pagal įstatymą, kada turtas paveldimas lygiomis dalimis, paveldint pagal testamentą, testatorius turi teisę visą savo turtą palikti pagal savo valią ir tokiomis dalimis, kuriomis nusprendžia. Teisės doktrinoje testamentas apibrėžiamas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka visiškai veiksnaus fizinio asmens – testatoriaus laisva valia sudarytas sandoris, kuriuo testatorius nusprendžia dėl jam priklausančio turto likimo ir kurio teisiniai padariniai atsiranda tik jam mirus. Testamentu išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1133-513/2018). Atitinkamai, testatorei savo turtą palikus testamentu, turto lygių dalių principas (tolygumas) neturi būti taikomas, nes turtas paveldėtojams paliekamas tokia tvarka ir dalimis, kaip nusprendžia testatorius. Dėl pareiškėjui dovanoto turto – atsiliepimu suinteresuotas asmuo P. T. nurodo, kad pareiškėjui testatorė dar 2007 m. padovanojo sodybą, šią aplinkybę siejant su pareiškėjo tariamu siekiu įgyti didesnę testatorės turto dalį. Pareiškėjas pažymi, kad šios aplinkybės buvo aptartos tiek testatorės testamentu, tiek teismui pateiktu pareiškimu: „(duomenys neskelbtini) (R. T.) irgi gavo (duomenys neskelbtini) sodybą“ – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), 2007 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), V. T. buvo perleisti R. T., todėl testamente ir nurodoma, kad jis turtą jau gavo; „(duomenys neskelbtini) (P. T.) atidaviau (duomenys neskelbtini)“ – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. T. perleido P. T. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tad šis turtas taip pat jau buvo perleistas dar iki testamento sudarymo. Būtent dėl šių aplinkybių nei pareiškėjui, nei suinteresuotam asmeniui P. T. nėra paliekamas kitas turtas, nes testatorės valia šie paveldėtojai jau gavo jiems priklausančią turto dalį. Atitinkamai, turtas, kurį testatorė dar iki testamento sudarymo padovanojo savo vaikams, nėra šios bylos dalykas, neįtakoja testamento teisėtumo ar juo labiau pagrindo atmesti pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad V. T. mirė (duomenys neskelbtini) V. T. turėjo 6 įstatyminius įpėdinius: vaikus – R. T., V. T., P. T. ir V. T. bei mirusios dukros B. V. teisių perėmėjus – R. V. ir A. V.. Pareiškėjas R. T. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 1-ąjį notaro biurą, kuriame jam buvo išduotas liudijimas dėl palikimo priėmimo. Mirusiosios V. T. paveldimą turtą sudaro: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo patvirtinti V. T. asmeninį testamentą.
Teismas prašymus dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Teismas nagrinėdamas prašymus dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas, ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą dėl paveldėjimo. Testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009).
Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas surašytas pačios V. T. ranka, kadangi į bylą buvo pateikti ir kiti V. T. ranka rašyti raštai, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad dokumentas surašytas ne pačios V. T. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis). Suinteresuoti asmenys taip pat neprieštaravo, jog dokumentas, kurį prašoma patvirtinti kaip asmeninį testamentą, yra surašytas V. T. ranka.
Šiuo atveju prašomas patvirtintas testamentas neatitinka kitų CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kadangi asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta. Iš pateikto teismui tvirtinti testamento turinio akivaizdu, kad prašomame patvirtinti asmeniniame testamente nėra testatorės vardo, pavardės, kadangi dokumentas užbaigiamas žodžiu „Mama“. Taip pat jame nėra nurodyta vieta, o sudarymo data taip pat nėra aiški, t. y. nurodyti skaičiai „03.22“, kurie gali reikšti nepilną datą, tai yra nenurodyti metai. Šie skaičiai gali reikšti ir valandas bei minutes kada buvo parašytas prašomas patvirtinti asmeninis testamentas, juolab, kad po skaičių seka tokie velionės žodžiai „naktis praėjo neramiai“. Vien tai, kad testamente testatoriaus ranka nenurodyta jo surašymo vieta ir data, nedaro jo negaliojančiu, jei apie jo sudarymo vietą ir datą galima spręsti iš kitų aplinkybių. Pareiškėjas nurodo, kad nors testamente nenurodoma vieta, tačiau iš turinio galima suprasti, kad testamentas surašytas V. T. namuose, po sveikatos pablogėjimo. Byloje nustatyta, kad V. T. iki mirties gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašto nustatyta, jog V. T. nuo (duomenys neskelbtini). buvo gydoma dėl abipusio plaučių uždegimo, lėtinio prieširdžių virpėjimo, širdies nepakankamumo, išplitusio krūties piktybinio naviko, antrinės mažakraujystės. Net ir darant prielaidą, kad dokumentas surašytas 2020 m. kovo 22 d., tačiau ir tokiu atveju nėra aiški šio prašomo patvirtinti asmeninio testamento surašymo vieta, t. y. ar jis buvo surašytas V. T. namuose, ar VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad teismui pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. nėra testatorės ranka surašytos tikslios testamento sudarymo datos ir vietos, testamento surašymo data ir vieta nėra aiški iš kitų aplinkybių, be to nėra testatorės vardo ir pavardės.
Be to, teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą sprendžia, kad pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnyje numatyto reikalavimo, kadangi testamentas yra nepasirašytas. Pareiškėjas nurodo, kad testamentas pasirašytas žodžiu „Mama“, nes testamentas skirtas išimtinai tik mirusiosios vaikams, kas leidžia identifikuoti pasirašiusį asmenį. Šiuo atveju įstatymas neapibrėžia kokios formos turi būti parašas, pareiškėjo įsitikinimu, parašo testamente tikslas yra identifikuoti testamentą surašiusi asmenį. Teismas su šiais pareiškėjo nurodytais argumentais negali sutikti, kadangi pirmiausiai prašomas patvirtinti testamentas buvo skirtas ne tik palikėjos vaikams, bet ir anūkei. Be to reikalavimas pasirašyti testamentą siejamas su konkretaus asmens parašu, o ne bendriniu žodžiu „mama“. Taigi, šiuo atveju teismas sprendžia, kad teismui pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas neatitinka dar vieno CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, t. y. nėra pasirašytas.
Minėta, visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą, turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniniame testamente turi būti testatoriaus valios išraiška, tačiau įstatyme neaptarti testatoriaus valios išraiškos ypatumai. Šiuo atveju pateiktame tvirtinti asmeniniame testamente nėra aiškiai išreikšta V. T. kaip testatorės, valia, kadangi prašomame patvirtinti asmeniniame testamente paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad „Kaip Jūs padarysite taip ir bus gerai“. Taip pat pateiktame tvirtinti asmeniniame testamente nėra konkretizuojamas ir aiškiai įvardijamas paveldimas turtas, t. y. neįvardinami žemės sklypai, paveldėtojai, t. y. nurodoma tik mažybiniai vardai, be pavardžių, neįrašytas visas turimas turtas. Tokios neapibrėžtos formuluotės kaip „Turtų Jums nepalieku, nes jų neturiu“, „(duomenys neskelbtini) atiduokite prie (duomenys neskelbtini) degalinės esantį sklypą – buvusią ganyklą“, „(duomenys neskelbtini) tegul lieka žemės sklypas kurį jis jau matė“, “Nenorėčiau, kad būtų parduotas Jūsų gimtas namas. Norėčiau, kad jis būtų atiduotas (duomenys neskelbtini). Ji mėgsta žemės ūkio darbus, tai sodybą prižiūrėtų, tvarkytų ir kaip norėtų“, negali būti vertinamos kaip testatorės valia dėl konkretaus turto palikimo konkrečiam įpėdiniui. Vertinant šias formuluotes lingvistine prasme, peršasi išvada, kad velionė tarsi duoda pavedimus savo vaikams ką jie turėtų daryti su turtu po paveldėjimo, nes vartojami tokie žodžiai kaip „atiduokite“, „nenorėčiau, kad būtų parduotas“, „norėčiau, kad būtų atiduotas“. Dokumente išvis nevartojama tokia įprasta testamentams formuluotė kaip „turtą palieku“. Be to atkreiptinas dėmesys, jog V. T. apie galimai asmeninio testamento surašymą nepranešė nei sūnui P. T., kuris slaugė motiną jos namuose, kai ji buvo išrašyta iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki jos mirties, nei kitiems artimiesiems. Net ir darant prielaidą, kad testamentas surašytas 2020 m. kovo 22 d., iki velionės mirties likus beveik 5 mėnesiams, testatorė neišreiškė noro surašyti testamentą pas notarą ar seniūną, kas neabejotinai rodo, jog šiam dokumentui ji neteikė ypatingos reikšmės.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas į bylą pateikė ir kitus V. T. ranka surašytus dokumentus, iš kurių matyti, kad visus savo raštus V. T. pradeda kreipiniu „Mieli vaikai“, kalba apie savo sveikatos būklę, gyvenimą, kreipiasi į vaikus mažybiniais vardais, raštų gale pasirašo „Mama, močiutė ir promočiutė“. Visus šiuos išvardintus elementus galima rasti ir pateiktame tvirtinti dokumente. Taigi teismas laiko, kad į bylą pateikti V. T. ranka rašyti raštai, tarp jų ir prašomas patvirtinti kaip asmeninis testamentas, yra laiškai jos artimiesiems. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visuose kituose laiškuose vaikams V. T. nurodo datą metais ir mėnesiu, t. y. 2018 sausis, 2020 sausis.
Dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad V. T. rašytas dokumentas neatitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir jis negali būti tvirtinamas kaip asmeninis testamentas. Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo patikslintas pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmestinas (CK 5.30 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 582 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo R. T. patikslintą pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.