- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-227-81-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Arvydas Stankus, Romas Aikevičius
- Nukentėjusysis
- M. Š.
- Kaltinamasis
- J. B., J.
- Advokatai
- Georgijus Gromovas, Jolanta Vienažindytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajai M. Š., jos atstovui advokatui Georgijui Gromovui, išteisintajam J. B., jo gynėjai advokatei Jolantai Vienažindytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios M. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d nuosprendžio, kuriuo J. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK/ 140 str. 1 d., išteisintas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
J. B. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., tuo, kad, nežymiai sutrikdė sveikatą esant šioms aplinkybėms: J. B. 2008 04 21 apie 22 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), viena koja prispaudęs M. Š. ranką prie lovos, kita ranka suspaudęs kairę ranką, laisva ranka sudavė ne mažiau kaip 4 kartus M. Š. į galvą, krūtinę ir pilvą ir dėl kraujosruvų odoje kaktos kairėje pusėje ir kairiame rieše jai nežymiai sutrikdė sveikatą.
Skundžiamu 2009-02-11 nuosprendžiu J. B. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo, darant šį nusikaltimą, nukentėjusiosios M. Š. ieškinys dėl 5 000Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji M. Š. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, išspręsti pateiktą civilinį ieškinį, nes teismas nepakankamai ištyrė bylos aplinkybes, teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Apeliantė nurodo, jog aplinkybę, kad į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, nurodė ne tik ji ir liudytoja H. M., bet ir pats kaltinamasis J. B.. Teismui buvo pateiktas prašymas iškviesti į posėdį policijos pareigūnus ir juos apklausti apie įvykį, tačiau teismas prašymo netenkino, tai rodo, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą. Nuosprendyje nurodyta, kad J. B. yra iš dalies darbingas ir jo darbingumas tik 30 procentų. Jo darbingumo sumažėjimas iki 30 procentų atsirado tik 2008-09-23 /b.l. 58/, t.y. įvykio metu 2008-04-21 remiantis 2007-07-26 darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. darbingumas buvo 50 procentų.
Nukentėjusioji nurodo, kad esant būtinumui J. B. gali vaikščioti be lazdos, tai matyti iš nuotraukų. Nukentėjusioji teigia, kad J. B. rankos yra gana stiprios ir teismo išvada, kad jis dėl savo sveikatos būklės negalėjo suduoti smūgius neatitinka tikrovės. Jis ir anksčiau naudojo fizinį smurtą, ką patvirtina Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. išnagrinėta privataus kaltinimo byla, kuri buvo nutraukta J. B. susitaikius su nukentėjusiosios dukra L. Š.-D.. Šios aplinkybės patvirtina, kad suduoti kelis smūgius rankomis J. B. tikrai pajėgus.
Teisėjų kolegija, atlikusi teisminį įrodymų tyrimą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: nukentėjusiosios ir jos atstovo, prašiusių skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, išteisintojo ir jo gynėjos, prašiusių skundo netenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies.
Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tikrina pirmosios instancijos priimto nuosprendžio, dėl kurio paduoti apeliaciniai skundai, teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vadovaujantis teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo J. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos. Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis J. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, jis pagal LR BK 140 str. 1d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą.
Kolegijos nuomone, ši teismo išvada pagrįsta. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad kai kurios pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados, neatitinka bylos aplinkybių - LR BPK 326 str.1 d. 3 p., 328 str. 3 p., dėl ko nuosprendis yra keistinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog aplinkybę, kad į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, nurodė ne tik ji ir liudytoja H. M., bet ir pats kaltinamasis J. B.. Teismui buvo pateiktas prašymas iškviesti į posėdį policijos pareigūnus ir juos apklausti apie įvykį, tačiau teismas prašymo netenkino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos matyti, kad 2008 04 21 policijos pareigūnai į (duomenys neskelbtini) kaimą išvykę nebuvo, nes iškvietimas nebuvo gautas. Teismas nurodė, kad pati nukentėjusioji teigė iškvietusi policijos pareigūnus, apie iškvietimą liudijo ir liudytoja H. M., tačiau teismui nekelia abejonių pateikta oficiali pažyma, iš kurios matosi, kad jokio kvietimo nebuvo ir policijos pareigūnai nebuvo išvykę į įvykio vietą.
Ši teismo išvada nepagrįsta, ją paneigia byloje esantys duomenys. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja H. M., tiek pats kaltinamasis patvirtina aplinkybę, kad 2008-04-21 buvo atvykę policijos pareigūnai. 2008-12-17 vykusio teisiamojo posėdžio metu J. B. parodė, kad policija atvyko apie 22 val., M. Š. policiją išsikvietė iš kaimynės. Pati nukentėjusioji patvirtina aplinkybę, kad būdama pas M. iškvietė policiją. Liudytoja H. M. patvirtina, kad ji surinko policijos numerį, o M. Š. pati juos iškvietė. Gi pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, šių parodymų neanalizavo, juo atmetė kaip nepagrįstus ir vadovavosi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta pažyma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė šiais liudytojų parodymais, jų netyrė.
Byloje pateikti du Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštai, kuriuose nurodytos skirtingos aplinkybės dėl iškvietimo į (duomenys neskelbtini) dėl M. Š. ginčo su J. B.. 2008-12-31 rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodoma, kad 2008-04-21 iškvietimas į (duomenys neskelbtini). dėl pil. M. Š. ginčo su pil. J. B. negautas. Policijos pareigūnai išvykę nebuvo /b.l.78/. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-02-18 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2008-04-21 22 val. 59 min. gautas M. Š. gyv. (duomenys neskelbtini), pranešimas, kad namuose triukšmauja girtas vyras. Įvykis įregistruotas. Į iškvietimą išvyko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos (duomenys neskelbtini) nuovados patrulis A. Ž. ir patrulis N. U. /b.l.99/. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-04-10 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame Kauno apygardos teismui, nurodoma, kad pažyma 2009-02-18 Nr. (duomenys neskelbtini)dėl užregistruoto M. Š. pranešimo apie šeimyninį konfliktą yra teisinga /b.l. 113/. Apeliacinės instancijos posėdyje apklausti liudytojais pareigūnai N. U. ir A. Ž. patvirtino, kad 2008-04-21 pagal Policijos komisariato budėtojo nurodymą vyko į J. B. sodybą dėl konflikto : J. B. M. Š. neleidžia pasiimti rūbų. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl policijos atvykimo į (duomenys neskelbtini), 2008-04-21, neatitinka faktinių aplinkybių.
Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš liudytoja apklaustos gydytojos R. G. liudijimo matyti, jog kaltinamasis dėl savo fizinės sveikatos veiksmų atlikti tikrai negalėjo. Visų pirma, jis negalėjo koja prispausti nukentėjusiosios rankos prie lovos, nes jo vienas klubas yra nejudrus ir jo kojos lenkiamieji judesiai neįmanomi. Be to, kaltinamasis negalėjo viena ranka suimti nukentėjusiosios rankos, o kita suduoti jai smūgių, nes jo rankų sąnariai yra sustingę. Be to, kaip paliudijo R.G., dėl jo sveikatos būklės kaltinamojo staigūs judesiai yra ryškiai riboti.
Teismo posėdžio protokole fiksuota, kad liudytoja R.G. nurodė, kad J. B. pirštų sąnariai yra sustorėję dėl artrito, tačiau pirštų sustingimas įprastinei veiklai nelabai gali trukdyti. Liudytoja taip pat patvirtino, kad dėl savo negalios, B. yra fiziškai silpnesnis. Apeliacinės instancijos posėdyje J. B. patvirtino, kad jis dirbo įprastinius ūkio darbus/turi arklį/, nuotraukose jis nufotografuotas, o neįgalus dėl klubo sąnario nuo vaikystės. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. B. negalėjo atlikti veiksmų, kurių padarymu buvo kaltinamas, dėl savo fizinės sveikatos, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių. .
Nukentėjusioji M. Š. tvirtina, kad ją sumušė jos sugyventinis J. B..
Šalies argumentai
J. B. teigia, kad nukentėjusioji pati susižalojo lipdama per langą.
Byloje pateikta Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. Š. padarytos kraujosruvos odoje kaktos kairėje pusėje ir kairiame rieše. Sužalojimai padaryti kietų bukų žalojančių daiktų poveikyje /b.l. 2-3/.
Specialistas –ekspertas Stasys Jasinskas, 2009-04-21 apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog nėra specifinių požymių, kad būtų galima nustatyti ar sužalojimas padarytas suduodant kumščiu ar atsitrenkiant į lauko antenos stulpą ar kitaip /b.l. 126-127/.
Liudytojas, pareigūnas N. U. nurodė, kad nuvykę į vietą konflikto nematė, moteris apie konfliktą nieko neaiškino ir nesakė apie sumušimus, dėl sumušimo J. B. priekaištų neturėjo. N. U. patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusioji sužalota nebuvo t.y. ant nukentėjusiosios veido jokių sumušimo žymių nesimatė. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. Ž.. Jo teigimu sumušimo žymių nebuvo, sužalojimų ant nukentėjusiosios veido nematė. Nukentėjusioji nesiskundė dėl sumušimo, tarp nukentėjusiosios ir J. B. kalbos apie smurtą nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Netikėti liudytojų N. U., A. Ž. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes jie nurodė aplinkybes, kurias tiesiogiai matė nuvykę į J. B. namus.
Kaltinimo, kad M. Š. sumušė J. B., nepatvirtina liudytojų N. U., A. Ž. parodymai, specialisto išvada bei paaiškinimai ir byloje esančių įrodymų visetas. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vienintelis tiesioginis įrodymas dėl smurto pavartojimo prieš M. Š. yra pačios nukentėjusiosios parodymai. Kad J. B. tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją, yra tik prielaida. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą „ 3.1.8 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus galimybes, nepavyksta jų pašalinti.
Surinktų ir išanalizuotų įrodymų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose visetas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo J. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo J. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos tyčia nežymiai sutrikdžius M. Š. sveikatą, pagrįstai atmestas M. Š. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį J. B. atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
- nukentėjusiosios M. Š. skundą tenkinti iš dalies;
- Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d nuosprendį pakeisti taip:
pašalinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažintą įrodyta aplinkybę – kad 2008 04 21 policijos pareigūnai į (duomenys neskelbtini) kaimą išvykę nebuvo, nustatant kad 2008 04 21 policijos pareigūnai N. U. ir A. Ž. pagal pranešimą į (duomenys neskelbtini) kaimą pas J. B. išvykę buvo;
pašalinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažintą įrodyta aplinkybę – kad iš liudytoja apklaustos gydytojos R. G. liudijimo matyti, kad kaltinamasis dėl savo fizinės sveikatos tokių veiksmų atlikti tikrai negalėjo, nustatant, kad liudytojos R.G. nurodytos aplinkybės neįrodo, kad J. B. negalėjo atlikti veiksmų, kurių padarymu buvo kaltinamas;
- kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.