Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K., vykdydamas individualią veiklą, teikdamas statybos darbų paslaugas ir siekdamas gauti pajamų, nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo arba nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą.

Tuo fizinis asmuo G. K. pažeidė informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punktą, VMI prie FM viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ 9.5 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje.

2021 m. kovo 10 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir apie tai, kad 2021 m. kovo 1 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorė R. B. atliko nelegalaus darbo tyrimą, statybvietė - adresas: (duomenys neskelbtini) Atlikus tyrimą nustatyta, kad fizinis asmuo G. K., laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti E. P. statybos darbus, statybvietėje, adresu - (duomenys neskelbtini) . ir taip siekė sau naudos. G. K. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Tuo fizinis asmuo G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies l punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad vykdė individualią veiklą neturėdamas verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. Tačiau nepripažįsta aplinkybės, kad atliko darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas E. P. atžvilgiu. E. P. yra jo draugas, kurio kelis kartus paprašė padėti perkrauti pastolius. Jokio atlygio E. P. negavo.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos atstovė prašo skirti G. K. sankcijoje numatytas nuobaudas, nes kaltė įrodyta bylos duomenimis.

Administracinė nusižengimo teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Institucija asmens kaltę grindžia administracinio nusižengimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), liudytojų A. L. A. apklausos protokolo duomenimis iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-16289-20 (b. l. 14), G. K. apklausos protokolo duomenimis iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-16289-20 (b. l. 17), A. L. A. paaiškinimu (b. l. 25), 2021 m. kovo 1 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 39-40). Tačiau šie bylos duomenys nėra pakankami aptarto teisinio reguliavimo kontekste, kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. G. K. pripažįsta aplinkybę, kad E. P. jam padėjo kaip draugas. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojas E. P.. Pastarasis parodė, kad G. K. yra jo draugas. Jis buvo paprašytas 3 kartus padėti perkrauti pastolius. Darbas truko apie 4-5 valandas. Atlygio negavo. Jo paties darbas nėra susijęs su statybų darbu. Taigi, tokie asmenų vienkartiniai santykiai neturi darbo sutarties požymių.

Iš pateiktų institucijos duomenų, paties G. K. paaiškinimų konstatuotina, kad G. K. teikdamas statybos darbų paslaugas ir siekdamas gauti pajamų, nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo arba nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje ir dėl to yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į tai, kad už analogiškus nusižengimus nebuvo baustas, todėl G. K. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos 150 straipsnio 1 dalyje, nustatant minimalų dydį.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje ir skirti 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti – ROIK: 21129304123.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.