Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-27 · Byla Nr. ATP-773-380/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-3277-144/2012Nutarimas · 2012-10-01Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-773-380/2012Nutartis · 2012-11-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-27
Bylos Nr.
ATP-773-380/2012
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03069-2012-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-773-380/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03069-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. 2012 m. liepos 24 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. liepos 24 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „FORD FOCUS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,46 promilės). Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimu T. V. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. 6 mėn. Transporto priemonė „FORD FOCUS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta teisėtam savininkui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi tik liudytojo A. B. parodymais, kuris į policijos posėdį atvyko tik policijos pareigūnų atvesdintas. Duodamas parodymus liudytojas A. B. negalėjo paaiškinti kokio modelio buvo automobilis, žinojo tik jo spalvą, negalėjo atpažinti T. V.. Teismo nutarime nurodyti liudytojo parodymai neatitinka faktiškai jo duotų parodymų. Be to, A. B. nekvietė iš karto policijos pareigūnų, kurie prie vairo būtų sulaikę T. V.. Teismui nebuvo pagrindo E. N. parodymų vertinti kritiškai, nes jie sutapo su policijos pareigūno A. Š. duotais parodymais. A. B. parodymai prieštarauja policijos pareigūno parodymams, nes A. B. parodė, kad T. V. akivaizdžiai buvo neblaivus, kalba nerišli, sunkiai vaikščiojo, tuo tarpu policijos pareigūnai parodė, kad vairuotojas buvo galimai neblaivus. Apeliaciniame skunde teigia, kad po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nusprendė niekada nevairuoti išgėrus. Turi senus tėvus, tėvas serga sunkiomis ligomis, todėl reikia vežti pas gydytojus. Mama yra po operacijos.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad T. V. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą grindė laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog T. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai konstatuotas vidutinis girtumo laipsnis, be to, pats T. V. neginčija fakto, kad 2012 m. liepos 24 d. buvo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytais motyvais dėl T. V. neblaivumo fakto nustatymo, todėl jų nekartoja.

Apeliantas T. V. neigia vairavęs automobilį, tvirtina, kad įvykio dieną automobilį vairavo jo draugė E. N., nes jis buvo išgėręs. Jie su E. N. susipyko, po to ji išlipo iš automobilio ir jį paliko. Jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės (b. l. 41). Šiuos T. V. parodymus pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė. Priešingai apelianto T. V. aiškinimui, byloje apklausto liudytojo A. B. parodymai patvirtina, kad 2012 m. liepos 24 d. važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) plentą, jo automobilį pralenkė automobilis, kuris kelyje elgėsi keistai, važiavo vingiuodamas, net kiti eismo dalyviai negalėjo aplenkti. Jis privažiavęs prie automobilio, atidarė langą ir liepė vairuotojui T. V. sustoti. T. V. po kurio laiko sustojęs, priėjo prie jo. T. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, kalba buvo nerišli, sunkiai vaikščiojo. Tuomet jis iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Matė, kad T. V. automobilyje buvo vienas (b. l. 41). Paaiškinime A. B. nurodė, kad matė, kaip vairuotojas iš vairuotojo vietos persėdo ant automobilio galinės sėdynės (b. l. 14). Minėto liudytojo parodymai sutampa su rašytine bylos medžiaga, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo nurodytoms aplinkybėms. Paminėti įrodymai, priešingai apelianto tvirtinimui, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Nėra jokių duomenų apie šio liudytojo suinteresuotumą apkalbėti T. V.. Liudytoja E. N. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. liepos 24 d. ji buvo kartu su T. V. važiavo kartu iš Šventosios į Kauną. Pakelyje abu susipyko, todėl (duomenys neskelbtini), ji sustojusi išlipo iš automobilio, ir išvažiavo namo į Kauną autobusu (b. l. 29). Teismui pateikė bilieto iš Palangos į Kauną kvitą (b. l. 27). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šis bilieto kvitas nepatvirtina aplinkybės, kad automobilį įvykio dieną vairavo būtent E. N.. Policijos pareigūnas A. Š. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-07-24 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra sulaikytas neblaivus vairuotojas. Nuvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko A. B., kuris paaiškino, kad automobilio „Ford Focus“ vairuotojas galimai yra neblaivus, nes važiuodamas Palangos plentu pavojingai manevravo. Priėję prie automobilio, ant galinės sėdynės pamatė sėdintį T. V., kurį patikrinus alkoholio matuokliu, nustatytas 2.46 promilės girtumas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o automobilis priverstinai nuvežtas į stovėjimo aikštelę. (b. l. 7). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar T. V. vairavo automobilį, teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nutarime rėmėsi liudytojų parodymais, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, administracinio teisės pažeidimo protokolu.

Apeliacinio skundo argumentas, kad A. B. iš karto nekvietė policijos pareigūnų, kurie jį būtų sulaikę įvykio vietoje yra atmestinas. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, A. B. ne tik iškvietė policijos pareigūnus, bet visą laiką stebėjo įtartiną automobilį ir sulaukęs policijos pareigūnų, parodė, kad automobilį vairavo asmuo sėdintis ant galinės sėdynės. Šiuos parodymus patvirtino tarnybiniame pranešime A. Š., kuris paaiškino, kad juos pasitikęs A. B. parodė į T. V., kaip automobilį vairavusį asmenį (b. l. 7). Tai, kad policijos pareigūnai T. V. pamatė sėdintį ant automobilio galinės sėdynės, o automobilyje kitų asmenų nebuvo, taip pat patvirtina A. B. parodymus. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu atpažino T. V. ir paaiškino, kad tas pats asmuo neblaivus vairavo automobilį. E. N. tuo metu automobilyje niekas nematė, todėl jos parodymus pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad būtent apeliantas vairavo automobilį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog T. V. veikoje yra visi ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. V. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė