Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje H. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-06-15 pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 3 d. laisvės atėmimu 2 metams;

2) 2001-10-19 pagal BK 247 str. 1 d., 16 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 300 Lt turto konfiskavimu. 2003-11-04 bausmes perkvalifikavus paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, turto konfiskavimas panaikintas;

3) 2003-10-10 pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. P. laikotarpyje nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, t. y. 2007 m. spalio 10 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu priteisus iš jo L. U. nepilnamečio sūnaus L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 litų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, šios pareigos pagal teismo sprendimą vengė – pinigų L. U. savo sūnaus išlaikymui nemokėjo ir tokiu būdu įsiskolino Vaikų išlaikymo fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 7995 Lt.

Kaltinamasis H. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jam ir L. U. gimė sūnus L., kuriam davė savo pavardę, nors su L. U. susituokę ir nebuvo. Iki sūnaus gimimo kartu su L. U. gyveno nuomojamame bute, esančiame Strazdo g., Kaune. Kuomet sūnui L. suėjo 6 mėnesiai, tarpusavio santykiai su L. U. pašlijo ir su L. U. pradėjo gyventi atskirai. Tuo metu jis neturėjo pastovaus darbo, todėl išvažiavo dirbti į Vokietiją. Užsienyje taip pat nesisekė susirasti darbo, todėl po mėnesio laiko grįžo atgal į Lietuvą, kur pradėjo neoficialiai dirbti statybose pas žmones. Taip jis pradirbo metus laiko. Per tą laiką keletą kartų lankė savo sūnų L., buvo jį savaitei laiko parsivežęs pas save į butą. L. U. savo sūnaus išlaikymui pinigų neduodavo, nes jų neturėjo, kadangi niekur nedirbo, tačiau lankydamas jį pirkdavo jam kai kuriuos maisto produktus, t. y. jogurtą, saldainius ir panašiai. Jis žino, kad 2007 m. spalio mėn. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu jam buvo priteista sūnaus Luko išlaikymui mokėti kas mėnesį po 300 Lt L. U. iki sūnaus pilnametystės. Šio sprendimo jis nevykdė, kadangi nedirbo ir neturėjo visiškai jokių pajamų. 2010-03-17 jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku ir šioje darbovietėje pradirbo iki 2010-05-13. Kol dirbo šioje įmonėje, iš jo atlyginimo buvo išskaičiuojami pinigai pagal minėtą teismo sprendimą jo sūnaus L. išlaikymui. Po dviejų mėnesių darbo šioje įmonėje jis buvo atleistas kaip ir kiti darbininkai, nes nebuvo darbo. Toliau jis vėl ilgą laiką nesusirado darbo, todėl neturėjo jokių pajamų ir nemokėjo L. U. pinigų sūnaus L. išlaikymui. Žinojo, kad L. U. iš Vaikų išlaikymo fondo prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauna kas mėnesį pinigines išmokas sūnaus Luko išlaikymui. 2011-11-16 įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) mūrininku, kur pradirbo iki 2012-03-22. Per tą laikotarpį iš jo atlyginimo buvo išskaičiuojami pinigai sūnaus L. išlaikymui. Šiuo metu jis niekur nedirba, tačiau nuo 2012-05-02 vėl pradės dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir vėl iš jo atlyginimo bus išskaičiuojami pinigai sūnaus L. išlaikymui. Parodė, kad jis nevengia mokėti pinigų savo sūnaus L. išlaikymui. Laikotarpiu nuo 2008-10-06 iki 2011-08-23 jų nemokėjo todėl, kad neturėjo darbo, pajamų, tačiau savo sūnų lankydavo, su juo bendravo. Stengiasi susirasti darbą ir mokėti pinigus savo sūnaus išlaikymui (b. l. 30-31).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo H. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiosios L. U. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) jai ir H. P. gimė sūnus L. Iki sūnaus Luko gimimo su H. P. ji bendravo apie 1,5 metų ir gyveno kartu su juo jų nuomojamame bute, esančiame Vilijampolės rajone, Kaune. Tuo metu jų tarpusavio santykiai buvo geri. Už buto nuomą mokėjo ji ir iš savo asmeninių lėšų pirko maisto produktus, nes H. P. neturėjo pastovaus darbo, jis praktiškai buvo jos išlaikytinis. Gimus sūnui L., su H. P. tarpusavio santykiai pablogėjo, nes jautė dar didesnį pinigų stygių ir kuomet L. P. suėjo 6 mėn., ji su H. P. praktiškai išsiskyrė ir ji atsikraustė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena iki šiol. Jiems išsiskyrus su H. P., jis retai, tik keletą kartų į pusmetį, buvo atėjęs aplankyti sūnaus L., buvo jam atnešęs saldainių, smulkių žaislų, tačiau pinigų vaiko išlaikymui neduodavo, nors ji jo ir prašė. 2007 m., tikslios datos neprisimena, ji kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą dėl alimentų priteisimo iš H. P. sūnaus L. P., gim. 2006 m., išlaikymui. Pagal teismo sprendimą H. P. privalėjo kas mėnesį savo sūnaus L. P. išlaikymui mokėti po 300 litų, tačiau teismo sprendimo nevykdė ir nė karto pinigų nepervedė, todėl ji kreipėsi į antstolę S. V.. Pastaroji liepė parašyti prašymą išmokai iš vaikų išlaikymo fondo gauti, ką ji ir padarė ir nuo 2008 m. kovo mėn. iš šio fondo kas mėnesį į jos sąskaitą yra pervedama po 195 litus. Apie tai, kad sūnaus L. P. išlaikymui kas mėnesį į jos sąskaitą yra pervedama po 195 Lt, ji pati pasakė H. P., į ką jis atsakė, kad ji ir ateityje nesitikėtų L. P. išlaikymui iš jo gauti pinigų, nes juos ji gauna iš valstybės. Be to, H. P. ne tik neremia savo sūnaus Luko materialiai, bet ir visiškai nesirūpina jo auklėjimu, praktiškai nelanko, be to, ji žino, kad H. P. vartoja alkoholinius gėrimus, todėl vieno L. jam niekada nepalieka. Paskutinį kartą H. P. su savo sūnumi Luku matėsi 2011-06-08, t. y. per Luko gimtadienį, ir tą kartą jam padavė 100 litų, pasakydamas, kad šiais pinigais jis prisideda prie dovanos Lukui. Tai buvo vienintelis kartas, kai H. P. davė pinigų. Per ankstesnius Luko gimtadienius jis atvažiuodavo Luko aplankyti, atsiveždavo tortą ir nieko daugiau. 2011-06-08 ji ir pati H. P. matė paskutinį kartą (b. l. 19-20);

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės J. Š. 2011-09-20 raštu Nr. (4.2) D2-27064, iš kurio matyti, kad už vengimą mokėti vaiko išlaikymo lėšas prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą bei nurodoma, kokios išmokos buvo išmokėtos L. P., kurios sudaro H. P. įsiskolinimą (b. l. 5-7);

2007-10-10 Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu Nr. L2-17308-192/2007, kuriuo nutarta išieškoti iš H. P. kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 300 litų L. P. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki L. P. pilnametystės, 4000 litų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006-06-08 iki 2007-10-04 bei paskirti L. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja jo motiną L. U. (b. l. 17);

antstolės S. V. padėjėjos N. M. raštu Nr. 0114/08/00057, iš kurio matyti, kad antstolės S. V. kontoroje 2008-01-18 gautas Kauno miesto apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-17308-192/2007 dėl išlaikymo išieškojimo iš H. P. L. U. naudai (b. l. 18);

prašymu išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, iš kurio matyti, kad 2008-02-29 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijoje buvo gautas L. U. prašymas dėl išmokos mokėjimo jos sūnui L. P. (b. l. 8 );

2008-02-27 antstolės pažyma Nr. 0114/08/00057 apie tai, kad nuo 2007 lapkričio mėn. iki 2008 m. sausio nebuvo mokama teismo priteista suma L. P. išlaikymui (b. l. 9);

2008-08-29 sprendimu Nr. 1.35-10878 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, iš kurio matyti, kad nuspręsta nuo 2008-03-01 kas mėnesį L. P. mokėti 195 Lt išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 10);

Lietuvos darbo biržos duomenimis, iš kurių matyti, kad 2011-05-25 H. P. nutraukta darbo paieška be teisės registruotis 6 mėnesius, kad nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 82);

iš „SODROS'“ duomenų matyti, kad H. P. nuo 2007-01-16 iki 2007-01-23 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2011-11-16 iki 2012-03-22 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo H. P. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 164 str.

H. P. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutinka (b. l. 56).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes. H. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neužregistruotas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti sankcijoje numatytą bausmę –laisvės apribojimą, manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendė:

H. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir skirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant iki 2012-07-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei įpareigojant nuo 23 val. iki 5 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 str. 4 d).

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.