Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškio r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., teistas:

1) 2000-02-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 47-1str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2000-05-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 118 str. 1 d., 117 str. 2 d. – 3 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 42 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000-02-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta 1/3, t. y. 1 metais;

3) 2004-03-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. - 6 mėn. viešųjų darbų;

4) 2004-05-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 1 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004-03-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 6 mėn. viešųjų darbų ir 1 MGL dydžio bauda. Kauno apygardos teismo 2004-06-23 nutartimi paskirta 40 parų arešto;

5) 2006-08-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d. - 3 metams laisvės atėmimo;

6) 2007-01-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 165 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2006-08-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 2 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2011-08-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 286 str. - 6 mėn. laisvės atėmimo;

8) 2011-12-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. - 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-08-18 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėn. laisvės atėmimo;

9) 2014-03-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 145 str.1 d. - 9 mėn. laisvės atėmimo. BK 64(1) str. pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta - 6 mėn. laisvės atėmimo. BK 64 str. 1,3 d. pagrindu prie šios bausmės iš dalies pridėta 2011-12-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta - 8 mėn. laisvės atėmimo;

10) 2016-05-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo. BK 64(1) str. pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta - 4 mėn. laisvės atėmimo. BK 75 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. 2017-05-29 apie 13.30 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi 80, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,84 promilės etilo alkoholio.

K. L. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas. Parodė, kad važiavo išgėręs alkoholio su automobiliu dėl darbo į (duomenys neskelbtini)Ties posūkiu ten yra kalnas ir žvyrkelis, dėl ko jį sumėtė. Važiavo tuo metu apie 125 km/h greičiu ir jo automobilį pradėjo nešti, mašina tapo nebevaldoma. Dėl to vertėsi ir atsirėmė į medžius. Paskui paskambino draugei, kuri atvažiavo į įvykio vietą. Kažkas paskambino ir policijai, nes atvažiavo policijos du ekipažai. Įvykio metu važiavo su Audi 80, kurią pirko už 600 eurų. Mašina įvykio metu buvo jo, nes savo draugei D už ją pinigus jau buvo sumokėjęs, tik nebuvo spėjęs jos savo vardu užregistruoti. Ruošėsi pats eiti vairavimo teises laikyti. Kadangi įvykio metu automobilis buvo smarkiai apgadintas, tai atsiėmęs iš saugojimo aikštelės jį pardavė. Pardavė už 120 eurų, nes eksploatavimui jau netiko mašina, o visus pinigus, kuriuos gavo pardavęs, sumokėjo už saugojimą aikštelėje.

Motyvuojamoji dalis

Be K. L. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais:

Liudytoja D. J. parodė, kad K. L. autoįvykio metu sudaužytą automobilį anksčiau turėjo ji. Kai sutvarkė jos automobilį VW Golf, tai tas Audi 80 jai tapo nebereikalingas, todėl K. L. nupirko jį iš jos. Įvykio metu automobilis priklausė K. L.. Automobilį pardavė už 600 eurų. Po autoįvykio K. L. automobilį pardavė į metalo laužo supirktuvę. Už tai gavo apie 100 eurų, kuriuos susimokėjo už aikštelę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. parodė, kad 2017-05-29 apie 14.15 val. dirbant kartu su Kauno apskr. VPK KTV KAS vyr. specialistu K. B. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas kaimo gyventojus vaikšto neblaivus vyras ir klausinėja, ar neturi traktoriaus, kad iš griovio ištrauktų jo automobilį. Vyras sunkiai paeina, griuvinėja, senyvo amžiaus. Kur yra automobilis nežinoma. Važiuojant į įvykio vietą ir pravažiavus (duomenys neskelbtini) kaimą, važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, dešinėje kelio pusėje, griovyje pamatė ant kairio šono apvirtusį automobilį Audi 80, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Jiems sustojus privažiavo automobilis VW Passat, iš kurio išlipo K. L.. Jis iš karto prisipažino esantis neblaivus ir pripažino vairavęs jo sugyventinei D. J. priklausantį automobilį. Bendraujant su juo jis paaiškino, kad po darbo vartojo alkoholį, grįžęs namo pasiėmė sugyventinės automobilio raktelius, sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo. Važiuodamas dideliu greičiu link (duomenys neskelbtini) kaimo nesuvaldė automobilio, trenkėsi į kelio apsauginius atitvarus ir apsivertė. Jis taip pat prisipažino neturintis teisės vairuoti transporto priemones. Patikrinę blaivumą jam nustatė 1.80 promilių girtumą. Nustatę nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 7 d., požymius pradėjo ikiteisminį tyrimą. Apžiūrėjus įvykio vietą automobilis buvo nuvežtas į automobilio saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, o K. L. pristatytas į Kaišiadorių ligoninę kraujo mėginio paėmimui, po kraujo paėmimo sulaikytas bei pristatytas į Kauno apskr. VPK areštinę. (b. l. 23-24)

Specialisto išvadoje Nr. T-A 5337/2017(01) nurodyta, kad K. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 promilės etilo alkoholio. (b. l. 57)

Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės apie kelių transporto priemones matyti, kad 2017-04-13 automobilio Audi 80, valst nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, savininkas - J. K. pranešė apie šio automobilio pardavimą, nurodytas naujas savininkas - D. J.(b. l. 41)

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija.

Kaltinamojo K. L. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. L. 2017-05-29 apie 13.30 val. vairavo jam priklausantį automobilį Audi 80, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,84 promilės etilo alkoholio.

Nors kaltinime, remiantis VĮ "Regitra" duomenų bazės informacija buvo nurodyta, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė priklauso D. J., teisme ištyrus įrodymus buvo nustatyta, kad įvykio metu ji transporto priemonę jau buvo pardavusi K. L.. Todėl ši aplinkybė, kam priklausantį automobilį vairavo kaltinamasis, kuri kvalifikacijai jokios reikšmės neturi, kaltinime atitinkamai patikslintina.

Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas K. L. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bausmių skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau taip pat teistas, bausmes atlikęs, yra baustas administracine tvarka, dirbantis, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai reiškia, kad yra pagrindas manyti, kad K. L. yra įmanomą taisyti, paveikti jį taip, kad ateityje nenusikalstų, o taip pat ir teisingai nubausti paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės dydžio vidurkis.

Kadangi byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pagrindo sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra.

Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Sprendžiant dėl nusikaltimo padarymo metu naudoto automobilio konfiskavimo pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. L. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį Audi 80, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis, įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise jau priklausė būtent K. L.. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios minėtos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, teismo įsitikinimu, nėra įmanomas. Netaikius transporto priemonės konfiskavimo susidarytų tokia situacija, kuri sudarytų prielaidas formuotis asmens nebaudžiamumo nuotaikai bei nepagarbai baudžiamajam įstatymui, taip pat būtų sudaromos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju K. L. priklausanti transporto priemonė – Audi 80, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam K. L. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Kadangi nagrinėjamu atveju ištirtais įrodymais nustatyta, kad po įvykio K. L. jam priklausančią įvykio metu apgadintą transporto priemonę pardavę už 120 eurų kitam asmeniui, tai iš jo išieškotina atitinkamai transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, šiuo atveju tai suma, kuri buvo gauta pardavus automobilį (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 40 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (1506,40 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į K. L. paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gegužės 29 iki 2017 m. gegužės 30 dienos, šias dvi dienas laikinojo sulaikymo prilyginant 4 MGL baudai ir nustatyti, kad likusi neatlikta bausmė pagal šį teismo nuosprendį yra 36 MGL(1355,76 Eur) bauda.

Paskirti K. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 (dvejiems) metams (BK 68 straipsnis).

Išieškoti valstybės naudai iš K. L. jam priklausiusio konfiskuotino turto transporto priemonės (automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 120 eurų (BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ikiteisminio tyrimo metu paskirtą K. L., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti K. L., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.