- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- eI2-1148-1066/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02711-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Ergo Insurance SE
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Savivaldybės administracijos, 4 893,39 Eur žalos atlyginimo: 2) priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. AB „Šiaulių bankas“ su pareiškėja sudarė transporto priemonių draudimo sutartį. Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 3 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius pateikė informaciją, jog 2017 m. rugpjūčio 13 d. buvo registruotas pranešimas, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. ant pranešėjo automobilio užkrito medis. Asmens skundas dėl įvykio negautas, todėl papildomas informacijos patikrinimas nebuvo atliktas. Kadangi automobilis buvo apdraustas pareiškėjos transporto priemonių draudimu, transporto priemonės valdytojas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Transporto priemonės valdytojui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudaro 4 993,39 Eur, todėl pareiškėja, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išskaičiusi draudimo sutartyje numatytą 100,00 Eur išskaitą, išmokėjo 4 893,39 Eur draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Savivaldybę.
2.2. Nurodo, kad Savivaldybė, būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad įvykio vietoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovė pažeidė pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai prižiūrėti savivaldybės teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, o tai Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalies kontekste reiškia, kad atsakovė neveikė taip, kaip turėjo veikti.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Savivaldybės atstovė Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia iš esmė tokiais argumentais:
3.1. Želdynų ir želdinių tvarkymas Vilniaus mieste yra vykdomas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurios buvo parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Taisyklių 5 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad „už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako žemės sklypo savininkai ir valdytojai”. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nurodytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, CK ir Taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto.
3.2. Be kita ko, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Minimose taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, ir kt. Savo pareigą atsakovė, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai), vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse.
3.3. Pareiškėjos pateikti duomenys nepatvirtina neteisėtų atsakovės veiksmų – pareiškėja nepateikė jokių įrodymų (nuotraukų, įvykio schemų), kurie leistų objektyviai vertinti patį įvykį, jo aplinkybes. Pareiškėjos dokumentuose nenurodoma, kurioje konkrečioje vietoje įvyko įvykis, ar medis augo sklypo ribose, ar už jų. Be to, pareiškėjos skunde teismui, policijos komisariato rašte ir pareiškėjos rašte atsakovei nurodomi skirtingi įvykio adresai. Pranešime dėl įvykio nurodoma, kad „automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje“. Visgi skunde nėra nurodoma, ar patvirtinama ši aplinkybė. Byloje nėra pateikta jokių fotonuotraukų ir schemų, o atsižvelgiant į tai, kad policijoje buvo tik įregistruotas pranešimas, policija nebuvo iškviesta į įvykio vietą. Byloje nėra pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ar kitas dokumentas, objektyviai nurodydamas įvykio status quo. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų (pavyzdžiui, Policijos komisariato nutarimo), kad nebuvo pažeisti Kelių eismo taisyklėse įtvirtinti reikalavimai. Atsakovei nebuvo pranešta iškart po įvykio, todėl jai nebuvo sudaryta galimybė nuvykti į įvykio vietą, konstatuoti aplinkybes bei įvertinti situaciją.
3.4. Taip pat, atsakovės manymu, žalos dydis nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas, t. y. nėra pateikta įrodymų, kad 4 893,39 Eur išlaidos patirtos dėl žalos, kurie sukėlė nuvirtęs medis (šaka). Pareiškėja žalos dydį šioje byloje grindžia tik pateikta „BWM Service“ PVM sąskaita-faktūra Nr. SIV1716598, tačiau nepateikia jokio vertinimo, kuris pagrįstų, kad visi sąskaitoje nurodyti remonto ir kiti darbai buvo būtini (ar yra techninės apžiūros aktas, buvo atliktas vertinimas, ar kokia buvo automobilio būklė iki įvykio). Pareiškėja žalos dydžio neįrodė, kadangi pats faktas, jog buvo apmokėtos automobilio remonto sąskaitos, dar nereiškia, jog šios sąskaitos yra susijusios išimtinai su 2017 m. rugpjūčio 13 d. įvykiu bei jose nurodytos sumos yra neginčijamos ir įrodytos.
3.5. Mano, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala, neatliko bei tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.
3.6. Tuo pačiu tvirtina, kad pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. pažymą pareiškėjos nurodomo įvykio dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 13 d., Vilniuje fiksuotas smarkus vėjas, dėl ko galimai ir lūžo medis. Tačiau pareiškėja į bylą nėra pateikusi jokių duomenų, kada konkrečiai, t. y. kokiu laiku įvyko įvykis. Pareiškėja nei skunde, nei pridedamuose dokumentuose nenurodo jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad automobilis stovėjo tam pritaikytoje stovėjimo vietoje.
3.7. Pabrėžia, kad atsakovei nėra nustatytos pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, todėl turi būti vertinama žemės sklypo valdytojų atsakomybė dėl atsiradusios žalos. Be to, pareiškėjos pateikta draudimo sutartis yra sudaryta dėl lengvojo automobilio Porsche Cayenne (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra nuolat eksploatuojamas Ispanijos Karalystėje. Tuo tarpu šioje byloje pareiškėja nurodo, kad buvo apgadintas automobilis BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. AB „Šiaulių bankas“ su pareiškėja sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 710-850-1603011. Draudimo objektu nurodytas lengvasis automobilis Porsche „Cayenne“, v/n (duomenys neskelbtini) nuolat eksploatuojamas Ispanijos Karalystėje. Draudimo laikotarpis: nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 3 d. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu taip pat pateikė šio draudimo sutarties priedą Nr. 7, iš kurio, be kita ko, matyti, kad automobilis BMW „318i“ buvo apdraustas iki 2017 m. spalio 4 d.
4.2. 2017 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjai pateiktas pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 13 d. 11.09 val., ant automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), stovėjusio automobilio BMW „318i“, v/n (duomenys neskelbtini), nulūžo medis ir apgadino automobilio stogą ir priekinį bamperį.
4.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pranešime pareiškėjai „Dėl duomenų patikslinimo“ nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. komisariate registruotas D. M. pranešimas, kad tą pačią dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini), ant pranešėjo automobilio BMW v/n (duomenys neskelbtini) užkrito medis. Asmens skundas dėl įvykio negautas, todėl papildomas informacijos patikrinimas nebuvo atliekamas.
4.4. Pareiškėja pateikė UAB „Krasta auto Vilnius“ 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SIV1716598, iš kurios matyti, jog už automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini), remonto darbus prašoma atlyginti 4 993,39 Eur. 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog ji kompensavo nuostolius, kuriuos patyrė draudėjas AB „Šiaulių bankas“ 2017 m. rugpjūčio 13 d., kai ant automobilio BMW, stovėjusio adresu: (duomenys neskelbtini) nukrito medis. Draudimo išmoka dėl šio įvykio sudarė 4 893,39 Eur. Pareiškėja prašė pervesti šią sumą į jos sąskaitą.
4.5. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriui 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. A51-97994/18(2.9.3.19-UK2) „Dėl žalos Nr. 1603011-0851_2-046 atlyginimo regreso tvarka“ pareiškėjai nurodyta, jog želdynų ir želdinių tvarkymas Vilniaus mieste vykdomas vadovaujantis Taisyklėmis. Taisyklėse yra numatyta, kad medžiai ir krūmai, augantys miesto žemėje, priskiriami saugotiniems ir jų kirtimui arba genėjimui yra reikalingas leidimas. Atsakovės duomenimis, iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. niekas nesikreipė į Administraciją dėl minėto, galimai avarinio medžio, todėl leidimas medžio tvarkymui nebuvo išduotas. Atsakovė taip pat nurodė, jog ji negali būti laikoma atsakinga už automobiliui padarytą žalą, kadangi jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalą, neatliko, todėl atsisakė kompensuoti automobilio remonto darbus.
5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 4 893,39 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjai iš atsakovės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo.
6. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, pareiškėjos Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, skundą tenkino ir pareiškėjai Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteisė 4 893,39 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacine tvarka minėtą bylą, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, atsakovės Savivaldybės, atstovaujamos Savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikino bei bylą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas administracinę bylą nagrinėti iš naujo, akcentavo, kad šioje situacijoje, spręsdamas kilusį ginčą, teismas nesurinko byloje vienareikšmiškų duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad nuvirtęs medis buvo tik Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, todėl šiuo atveju kyla abejonių, ar, iš tiesų, tik Savivaldybė yra atsakinga už ant automobilio nuvirtusį medį. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi surinkti duomenis, iš kurių būtų galima aiškiai nustatyti, ar ant automobilio nuvirtęs medis buvo tik Savivaldybei ar valstybei 2017 m. rugpjūčio 13 d. incidento metu nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, ar visgi buvo ir teritorijoje, kuri nuosavybės teise priklausė ir kitiems asmenims. Tik tokiu atveju bus galima nustatyti atsakingus asmenis už dėl nuvirtusio ant automobilio medžio padarytą žalą ir, nesant atleidimo nuo atsakomybės (paneigiančių atsakomybę) pagrindų, spręsti dėl regreso tvarka turtinės žalos atlyginimo pareiškėjai.
7. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 42 straipsnyje įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi tam, kad atsirastų savivaldybės civilinė atsakomybė, turi būti nustatyti neteisėti jos valdžios institucijų darbuotojų veiksmai, žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp jų. Neteisėtais veiksmais laikomi valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 3, 4 dalys).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. pvz., 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (2012 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2013). Nagrinėjamu atveju teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi pasiūlė proceso šalims pateikti rašytinius paaiškinimus / įrodymus, kam priklauso teritorija, kurioje nuvirto medis. Tačiau šiuo atveju nei viena iš proceso šalių tokių įrodymų teismui nepateikė.
9. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Šiuo atveju būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, nes pagal bendrą įrodinėjimo pareigos principą įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Pareiškėja nurodė, kad įvykis, kurio metu ant apdrausto automobilio nukrito medis, už kurio priežiūrą buvo atsakinga atsakovė, įvyko 2017 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešime atsakovei nurodyta (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėja negalėjo tiksliai nurodyti, prie kurio konkrečiai namo – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukrito medis. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad dėl (duomenys neskelbtini)buvo padaryta klaida, o automobilis stovėjo kažkur prie (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), tačiau tikslesnės vietos įvardinti negalėjo. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai (2020 m. rugpjūčio 18 d. ir 2020 m. rugpjūčio 12 d.) patvirtina, kad tiek žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypas, esantis adresu V. (duomenys neskelbtini) priklauso privatiems asmenims bei Lietuvos Respublikai. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė rėmėsi tuo, kad žemės sklypų registro išrašo 2.1 punkte nurodytas užstatytos teritorijos plotas atitinka žemės sklypo plotą, todėl jis visas užstatytas statiniu ir iš jo medis negalėjo nuvirsti. Teismas tokį teiginį vertina tik kaip prielaidą. Be to, byloje esančiuose teritorijų schemose iš Geografinės informacinės sistemos (GIS) Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenų matyti, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)esantys sklypai yra suformuoti, taip juose abiejuose pažymėta auganti augalija. Registro išrašo 2.1 punkte pažymėta užstatyta teritorija nėra tapati sklypo statinių užstatytam plotui (pavyzdžiui, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) registro išrašo 2.2 punkte nurodyta, kad statinio užstatytas plotas yra 230 kv. m., tuo tarpu -visas sklypo plotas 0,086 ha (arba 860 kv. m.)). Todėl šie pareiškėjos argumentai vertintini kritiškai. Taigi nei pareiškėjos pateiktuose dokumentuose, nei pateiktuose į bylą kituose įrodymuose (nuotraukose, kt.), nei paaiškinimuose nėra nurodyta, kurioje konkrečioje vietoje įvyko įvykis. Pareiškėja net neturi aiškios pozicijos dėl tikslios įvykio vietos ir vietos, iš kurios nuvirto medis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nevykdė jai teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su savivaldybės teritorijoje augančių želdinių priežiūra ir tvarkymu ar dėl kitų priežasčių (oro sąlygų, force majore ir pan.). Spręstina, kad pareiškėja neįrodė, kad nuvirtęs medis buvo Savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje.
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, kad Savivaldybė šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl Savivaldybė negali būti pripažinta atsakinga už tai, kad lūžęs medis apgadino pareiškėjos automobilį. Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų visumą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
10. Netenkinus pareiškėjos skundo, jai negali būti priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.