- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-19
- Bylos Nr.
- 1-20-269/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00808-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Civilinis ieškovas
- A. D., J. D.
- Kaltinamasis
- T. M., D. B., M. T., R. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. M. (T. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo; nevedęs; nedirbantis; ankščiau teistas 1998-09-08 pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. redakcijos BK 225 str. 2 d.; 2003-11-07 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje;
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo; nevedęs; dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje;
M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, gyvenantis V(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo; nevedęs; dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); neteistas.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje;
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) mieste, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo; vedęs; nedirbantis; teistas 1999-05-25 pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1d. (1961 m. BK redakcija); 2001-11-23 pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d. ( 1961 m. BK redakcija) atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės amnestijos aktu, 2005-09-19 pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. laisvės atėmimas 7 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., 2007-04-26 atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje;
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. savavaldžiavo panaudodamas fizinę privartą nukentėjusiajam, o būtent:
jis, veikdamas bendrininkų grupėje su D. B., M. T., R. P., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą tariamą teisę, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, t.y. jis kartu su D. B., M. T., R. P. 2010-05-02 apie 11:00 val. būdamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, reikalavo, jog A. D. sumokėtų D. B. 1000 Lt už neva A. D. padarytus automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. B. tėvui S. B., apgadinimus, o A. D. sumokėti atsisakius, jis (T. M.) papurškė ašarinėmis dujomis į A. D. veidą ir spyrė vieną kartą jam į veido sritį, jį vijosi, o M. T., pakišęs koją, pargriovė nukentėjusįjį A. D. ant žemės. D. B. gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam spyrė koja į dešinį žastą, o nukentėjusiajam atsistojus, D. B. sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį. Tęsiant nusikalstamą veiką, jis kartu D. B. paėmė A. D. už striukės ir jėga nuvedė jį prie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei prieš nukentėjusiojo valią jėga jį įsodino į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. kartu su T. M. ir D. B., D. B. vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo psichinę prievartą, pasireiškusią bauginančios situacijos sudarymu, kuomet vieną nukentėjusįjį prieš jo valią atvežė automobiliu į mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Siekiant dar labiau įbauginti nukentėjusįjį, D. B. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kur prieš jo valią buvo laikomas nukentėjusysis, atvežė M. T.. Tęsdamas fizinės ir psichinės prievartos naudojimą, jis vilktimi už kojos pririšo A. D. prie medžio, metaliniu vamzdžiu sudavė pririštam prie medžio A. D. vieną smūgį į kairę ranką, ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinės sritį bei penkis smūgius per abi kojas, o D. B. nukentėjusiajam A. D. sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį, tuo bendrais bendrininkų veiksmais nukentėjusiajam A. D. padarydami poodinę kraujosruvą akių vokuose, nosies nugarėlėje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje ir gleivinėje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus nugaroje, odos nubrozdinimus dešinio kelio išoriniame paviršiuje, t. y. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Baigus nukentėjusįjį mušti, jis (T. M.) pareikalavo, jog A. D. sumokėtų 1000 Lt už jo neva padarytus D. B. tėvui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, o R. P. pasiūlė bendrininkams reikalauti 1500 Lt už sugadinto automobilio remontą. Tęsiant pinigų reikalavimą, M. T. davė nukentėjusiajam savo mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), liepdamas nukentėjusiajam skambinti tėvui, kad šis atvežtų pinigus. Nukentėjusiajam paklusus ir paskambinus savo tėvui bei paprašius atvežti pinigus, 2010-05-02 apie 11:30 val. kartu su D. B., M. T., R. P. nuvykęs prie pašto, esančio (duomenys neskelbtini), į susitikimą su nukentėjusiojo A. D. tėvu J. D., jis kartu su D. B., M. T., R. P. iš J. D. reikalavo sumokėti 1500 Lt.
Šiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.
Apklaustas įtariamasis T. M. ikiteisminio tyrimo parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies ir parodė, kad D., kurio pavardės neprisimena, gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, pažįsta. Jis yra jo draugas. 2010-05-02, sekmadienį, tiksliai valandos neatsimena, apie 10:00 val., prie jo namo atvažiavo pažįstamas D., M. T. ir E., kurios pavardės nežino. Iš D. sužinojo, kad nakties metu nuo 2010-05-01 iki 2010-05-02 buvo apgadintas, t. y. apibraižytas, jo tėvui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio neatsimena, kuriuo jis pastoviai važinėja. Paaiškino, jog įtaria, kad tai galėjo padaryti A., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime. D. dar pasakė, jog buvo jau nuvažiavęs su M. ir E. prie gėlyno, tačiau ten A. nebuvo. Tada jiems stovint prie D. automobilio (duomenys neskelbtini), į jo mobiliojo ryšio telefono numerį kažkas paskambino. Po pokalbio D. paaiškino, jog tai skambino A. bei pasakė atvažiuoti į V.. R. P. irgi buvo kartu. Tada jis, R., M., E., ir D. nuvažiavo susitikti su A. susitartoje vietoje. D. paprašė jo, R. ir M. kartu važiuoti su juo, kadangi susitarė (duomenys neskelbtini) kaime susitikti su A.. D. su A. norėjo išsiaiškinti, t. y. dėl kokių priežasčių šis taip pasielgė apgadindamas automobilį, norėjo susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo. Norėdamas padėti draugui sutiko. Taip pat D. minėjo, kad bijo važiuoti vienas, kadangi įtaria, jog A. bus ne vienas. Jiems nuvažiavus automobiliu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą, t. y. sutartą vietą, ten nieko nebuvo. Tada D. paskambino A. į numerį iš kurio pastarasis skambino jam. Atsiliepęs A. D. pasakė, kad reikia nusileisti į apačią, nes jis ten. Taip ir padarė. Ten nuvažiavus stovėjo maždaug 5-7 vaikinai. Tarp kurių buvo ir A.. Pirmas iš automobilio išlipo D., paskui jį – jis, po to R. ir M.. E. liko automobilyje. D. priėjęs prie A. pradėjo aiškintis dėl apgadinto automobilio. M. ir R. tuo metu stovėjo netoli automobilio, kuriuo atvažiavo. Tada jis pamatė, kad A. pradėjo atsitraukinėti nuo D. ir bėgti link krūmų. Jokio dujinio balionėlio neturėjo ir nepurškė A. į veidą. Tada pradėjo bėgti paskui A.. Jam atrodo, kad D. pirmas pradėjo paskui A. bėgti. Pasivijęs kartu su A. nugriuvo šalia esančių krūmų. Jis neatsimena, kaip spyrė A., jam atrodo, kad to nebuvo. Nematė, ar D., sudavė smūgį A.. Galėjo ir nepastebėti, į tai nekreipė dėmesio. Tada A. pasisekė pabėgti už krūmų. Tada M. A. pasivijo, pakišo jam koją. A. vėl nugriuvo. Tada jis su D. pribėgo prie jų, o M. nuėjo link jų automobilio, kur stovėjo R.. Pribėgus, A. gulėjo ant žolės, bandė atsistoti. Nematė, kaip D. spyrė koja į ranką. Kai A. gulėjo, jo nemušė. Paskui A. pats atsistojo. A. stovint, sudavė jam vieną smūgį, taikydamasis į veidą, bet pataikė į kaklo sritį. Suduodant smūgius, A. tvirtino, kad tai ne jis apgadino D. tėvui priklausantį automobilį. Norėdami, kad A. pripažintų savo kaltę dėl padarytos žalos, D. dar kartą dešinės rankos kumščiu jam sudavė vieną smūgį į veido sritį. Po suduoto smūgio A. prisipažino, kad jis su draugais nakties metu nuo 2010-05-01 iki 2010-05-02 apgadino jo draugo tėvui priklausantį automobilį, pasakė, kad duos pinigų už sugadintą automobilį, t.y. atlygins padarytą žalą. Bijodami, kad A. vėl pabėgs, kaire ranka paėmė A. už striukės, t. y. už dešinio peties, o D. iš dešinės, taip šį laikydami atvedė prie automobilio (duomenys neskelbtini). Atėjus prie jų automobilio, kuriuo atvažiavo, ten stovėjo M. ir R.. Toliau nuo jų automobilio stovėjo A. draugai. Kai atvedė A. prie automobilio (duomenys neskelbtini), norėjo pastarąjį nuvežti į policiją. Tačiau A. prisipažino, kad tai jis su draugais nakties metu apgadino priklausantį automobilį, papasakojo visas smulkmenas kaip jį apgadino, prašė jam nieko nedaryti, daugiau jo nemušti, nes susiskambins su tėvu ir atlygins padarytą žalą. Kadangi A. susitikti su D. atvažiavo su draugais, o D. norėjo, kad šis būtų vienas, kartu su juo, R. ir M. nusprendė jį nuvežti į mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Nenorėjo, kad pastarojo draugai girdėtų, kaip A. skambins tėvui ir tarsis dėl jo padarytos žalos atlyginimo. D. A. pasiūlė kartu nuvažiuoti į mišką, kad šis ten susiskambintų su savo tėvu ir susitartų dėl pinigų. A. sutikus, pastarasis, jis, R. ir D. įsėdo į automobilį (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D., ir nuvažiavo į mišką, esantį (duomenys neskelbtini). E. ir M. liko ten, kadangi automobilyje buvo mažai vietos. Apie ką kalbėjosi važiuodami pakeliui, neatsimena. Sėdėjo galinėje sėdynėje su A.. A. tylėjo. Atvažiavus į mišką, jis, R. ir A. išlipo, o D. nuvažiavo atsivežti M. ir E.. Miške su R. tarpusavyje kalbėjosi, A. nieko nedarė, rūkė cigaretes „WINSTON“. Jis ir R. A. aiškino, kad geriau sumokėti pinigus už apgadintą automobilį, o sumokėjus, nebus jokių problemų. Būnant miškelyje parašė M. SMS. SMS žinutėje parašė „ atvažiuok į miškelį“, ką dar rašė tiksliai neprisimena, bet atrodo, jog parašė atvažiuoti, nes norėjo, kad M. pasižiūrėtų, kaip yra sugadintas D. automobilis. Neužilgo atvažiavo D., M. ir E.. Po ko greitai atvažiavo ir M. D. automobiliu (duomenys neskelbtini). A. niekas nebuvo pririšęs vilktimi prie medžio. Miške A. nemušė. Metalinio vamzdžio neturėjo. Tik D. nestipriai A. sudavė kumščiu į krūtinės sritį. Buvo sutarta, kad A. už apgadintą automobilį sumokės 1500 Lt, kadangi tokia yra apgadinto automobilio remonto kaina. Tokią sumą nurodė D.. Negali pasakyti kaip kas stovėjo miške, neatkreipė į tai dėmesio. Tada M. A. davė savo mobiliojo ryšio telefoną, nes A. norėjo paskambinti tėvui, kad šis atvežtų pinigus. A. pasiskambinęs tėvui pasakė, kad reikalingi 1500 litų, nes prisidirbo. Pasikalbėjęs su tėvu, A. telefoną atidavė. Tuo metu niekas iš jų su A. tėvu telefonu nesikalbėjo. Pokalbio metu A. pasakė tėvui atvažiuoti prie angarų, esančių netoli miško, kuriame buvo. Tačiau tėvas nežinojo, kur minėtas angaras, todėl A. šiam pasakė važiuoti prie pašto, esančio (duomenys neskelbtini). Jis, A. ir D., pastarojo automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie pašto, esančio (duomenys neskelbtini), o M., R. ir E. nuvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prie pašto nieko nebuvo. Tada A. paėmęs kažkieno jų telefoną, dar kartą paskambino savo tėvui. Maždaug po 20 minučių atvažiavo A. tėvas. Jis rankoje laikė lazdą, kuria pradėjo gąsdinti. Kai jie A. tėvui parodė apgadintą D. automobilį ir pasakė, kad geriau atlygintų žalą, nes taip bus geriau visiems, tėvas pasakė aiškintis tarpusavyje. Paskui jis su R. išėjo, o ten pasiliko A. tėvas, A., D.. Kas dar pasiliko, neatsimena. Po to D. dar kalbėjosi su A.. Jis išėjo, o ką jie toliau darė, nežino. Vėliau D. pasakė, kad su A. susitarė, jog pastarasis iki penktadienio atlygins žalą, t. y. sumokės pinigus, kuriuos nurodė D., už apgadintą jo automobilį. A. padarytos žalos neatlygino, o parašė pareiškimą į policiją. Nori pasakyti, jog norėjo padėti savo draugui D. išsiaiškinti dėl apgadinto automobilio, bei kad A. atlygintų padaryta jo draugui turtinę žalą. Įsitikinti tuo. Norėjo susitarti tarpusavyje dėl žalos atlyginimo, o ne iš karto eiti į policiją. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Daugiau nieko paaiškinti negali. ( b. l. 5-6, 28-30, 33, 38-41, 47-50, t. II).
Iš esmės analogiškus parodymus T. M. davė pareiškiant jam pirminį įtarimą ( b.l. 3-4, II t.), juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l. 14-20, t. II).
Kaltinamasis T. M. (toliau-kaltinamasis) teismo nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino iš dalies davė analogiškus parodymus (t. 1, b.l. , t. 2, b.l., t. 3, b.l. ).
Apklaustas įtariamasis D. B. ikiteisminio tyrimo parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato ir kaltę pripažįsta iš dalies. Nuo 2010-05-01 iki 2010-05-02 nakties metu buvo apgadintas jo tėvui S. B. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) o būtent buvo išdaužtas galinis stiklas, subraižytas kairės pusės šonas. Įtarė, kad tai galėjo padaryti A.. Pareiškimo dėl apgadinto automobilio nerašė, kadangi norėjo pats viską išsiaiškinti ir susitarti su A. dėl apgadinto automobilio žalos atlyginimo. 2010-05-02 apie 09:30 val. paskambino A. ir iš jo keisto tono suprato, kad tai jis apgadino automobilį. Tada po kelių minučių paskambino M. ir paprašė, kad išeitų į kiemą pasižiūrėti, kaip apgadintas automobilis. M. T. ir E. M. išėjo į kiemą. Jiems stovint prie automobilio, maždaug po penkių minučių į jo numerį paskambino A., su kuriuo susitarė susitikti prie gėlyno, ant kalno. Į sutartą vietą nuvažiavo su M. ir E.. Tačiau ten A. buvo. Tada jis, M. ir E. grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Po to nuvažiavo pasiimti T. ir R.. Stovint prie automobilio, į jo telefoną paskambino A. ir susitarė su juo susitikti (duomenys neskelbtini). Tuomet jis T. M., M. T. ir R. P., į (duomenys neskelbtini) kaimą paprašė važiuoti kartu, nes susitarė susitikti su A., norėjo su juo išsiaiškinti, t. y. dėl kokių priežasčių šis taip pasielgė apgadindamas automobilį ir norėjo, kad jis sumokėtų už tai. T., M. ir R., norėdami jam padėti, sutiko. Taip pat savo draugams paaiškino, kad bijo važiuoti vienas, kadangi įtaria, jog A. bus ne vienas, o su savo draugais. Dar pagalvojo, kai A. pamatys, jog ne vienas, o su draugais, tuomet jis lengviau sutiks su jo reikalavimu atlyginti padaryta turtinę žalą už apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaime, sankryžoje (duomenys neskelbtini) buvo 5-7 vaikinai. Tarp kurių buvo ir A.. Pirmas iš automobilio išlipo jis, paskui jį – T., po to R. ir M.. E. liko automobilyje. Priėjęs prie A. pradėjo aiškintis dėl apgadinto automobilio. A. klausė, dėl kokios priežasties šis apgadino automobilį išsiūlė geruoju susitarti dėl žalos atlyginimo. Tačiau pastarasis vis tvirtino, kad tai ne jo darbas, kad tai ne jis padarė. Pokalbio metu su A., nei M., nei R., į pokalbį nesikišo, tuo metu pastarieji stovėjo netoli automobilio, kuriuo atvažiavo. Kur tuo metu buvo T., neatkreipė dėmesio. Kalbant su A., pastarasis pradėjo atsitraukinėti nuo jo, o paskui bėgti link krūmų. Nematė, kad T. A. būtų papurškęs į veidą ašarinėmis dujomis. A. pradėjus bėgti, pakišo jam koją. Tuo metu pribėgo ir T., ko pasėkoje A. kartu su T. nugriuvo šalia krūmų. A. gulint ant žemės jam sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, pataikė į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Nepastebėjo, kad T. A. būtų spyręs į veido sritį, kadangi viskas labai greitai vyko. Po suduoto smūgio A. pasisekė pabėgti už krūmų. Po to pamatė, kad M. jį pasivijo, pakišo jam koją ir A. vėl nugriuvo. Tada jis ir T. prie jų pribėgo, o M. nuėjo link jo automobilio, kur stovėjo R.. Pribėgus, A. gulėjo ant žolės, tačiau jau norėjo atsistoti. Pastarajam gulint ant žolės šiam spyrė vieną smūgį į dešinės rankos žasto sritį. Suduodant pirminius smūgius A. tvirtino, kad tai ne jis apgadino jo tėvui priklausantį automobilį. A. atsistojo pats. Norėdamas, kad A. pripažintų savo kaltę dėl padarytos žalos, dar kartą dešinės rankos kumščiu jam sudavė vieną smūgį į veido sritį, pataikė į akį, tačiau būtent į kurią, tiksliai pasakyti negali. Po suduoto smūgio, A. prisipažino, kad su draugais nakties metu nuo 2010-05-01 iki 2010-05-02 apgadino jo automobilį, pasakė, kad duos pinigų už sugadintą automobilį, t.y. atlygins man padarytą turtinę žalą. A. nepaaiškino, dėl kokios priežasties apgadino jo tėvui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini). Bijodami, kad A. vėl pabėgs, kaire ranka paėmė A. už striukės, t. y. už dešinio peties, o T. iš kairės, taip šį laikydami atvedė prie automobilio (duomenys neskelbtini). Atėjus prie jų automobilio, kuriuo atvažiavo, ten stovėjo M. ir R.. Toliau nuo jų automobilio stovėjo A. draugai. Kai atvedė A. prie automobilio (duomenys neskelbtini), norėjo pastarąjį nuvežti į policiją, tačiau A. prisipažino, kad tai jis su draugais nakties metu apgadino jo tėvui priklausantį automobilį, papasakojo visas smulkmenas kaip jį apgadino, prašė jam nieko nedaryti, daugiau jo nemušti, nes susiskambins su tėvu ir atlygins padarytą žalą. Kadangi A. susitikti su juo atvažiavo su draugais, o norėjo, kad šis būtų vienas, kartu su T., R. ir M. nusprendė jį nuvežti į mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Nenorėjo, kad pastarojo draugai negirdėtų, kaip A. skambins tėvui ir tarsis dėl jo padarytos žalos atlyginimo. Žinodami, kad A., būdamas vienas, jų prisibijos, tikrai paskambins tėvui ir susitars dėl pinigų. A. pasiūlė kartu su jais nuvažiuoti į mišką, kad šis ten susiskambintu su savo tėvu ir susitartų dėl pinigų. A. sutikus, pastarasis, jis, T. ir R. įsėdo į automobilį (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jis ir nuvažiavo į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) g. E. ir M. liko ten, kadangi automobilyje buvo mažai vietos. Apie ką kalbėjosi važiuodami pakeliui, A. tylėjo. Atvažiavus į mišką, T., R. ir A. išlipo, o jis nuvažiavo atsivežti M.. M. norėjo atsivežti, kad irgi būtų miške. Kas vyko miške, kol buvo išvažiavęs, nežino. Su M. ir E. grįžo į mišką. Išlipę iš automobilio, R., T. ir A. stovėjo, rūkė. Jis su T. A. aiškino, kad jam geriau sumokėti pinigus už apgadintą automobilį, o sumokėjus, nebus jokių problemų. Miške priėjo prie A. ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam į krūtinės sritį, nes buvo ant jo supykęs. Miške nei T., nei kiti ten buvę vaikinai A. už kojos pririšę prie medžio nebuvo, niekas jo nemušė. Jis ir jo draugai, o būtent T., M. ir R., A. aiškino, kad jam būtų geriau sumokėti pinigus už apgadintą automobilį, o sumokėjus, nebus jokių problemų. Vėliau automobiliu (duomenys neskelbtini) atvažiavo M. D.. Kodėl ir kokiu tikslu pastarasis atvažiavo, nežino. Buvo sutarta, kad A. už apgadintą automobilį sumokės 1500 Lt, kadangi apgadinto automobilio remontas tiek kainoja. Tada M. A. davė savo mobiliojo ryšio telefoną, nes A. norėjo paskambinti tėvui, kad šis atvežtų pinigus. A. pasiskambino savo tėvui pasakydamas, kad jam reikalingi pinigai, t. y. 1500 Lt, nes prisidirbo. Pasikalbėjęs su tėvu A. telefoną atidavė. Tuo metu nieks iš jų su A. tėvu telefonu nesikalbėjo. Girdėjo, kad A. pasakė tėvui atvažiuoti prie angarų, esančių netoli miško, kuriame jie buvo. Tačiau tėvas nežinojo, kur yra minėtas angaras, todėl A. šiam pasakė važiuoti prie pašto, esančio (duomenys neskelbtini). Jis, T. ir A. prie pašto nuvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), o M., R. nuvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini). Tačiau prie pašto nieko nebuvo. Tada A. paėmęs pas kažką iš jų, tiksliai neatsimena, mobiliojo ryšio telefoną, dar kartą paskambino savo tėvui. Maždaug po 20 minučių atvažiavo A. tėvas. Pastarasis išlipęs iš automobilio rankoje laikė lazdą, kuria pradėjo gąsdinti. J. A. tėvui parodė automobilį (duomenys neskelbtini), kurį jo sūnus apgadino. Jis, R. ir T. sakė A. tėvui, kad geriau atlyginti žalą, nes tai bus geriau visiems. Taip pat pasakė, kad apgadinto automobilio remontas kainos 1500 Lt. Todėl geriau sumokėti nurodytą sumą, kad visiems būtų geriau. Tada tėvas pasakė aiškintis tarpusavyje. Dar A. tėvas pasakė, kad jeigu nori, gali eiti į policiją, arba susitarti tarpusavyje. Tada susitarė su A., kad iki penktadienio, t. y. iki 2010-05-07, jis paskambins. Paskui A. su tėvu atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Tačiau iki 2010-05-10 A. taip ir nepaskambino. Tada pats paskambino, paklausė, ar šis sumokės už apgadintą automobilį, tačiau jis pasakė, kad už padarytą žalą pinigų nemokės. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. ( b. l. 77-78, 97-100, 103, 106-108, 113-115, 121-128, t. II).
Iš esmės analogiškus parodymus D. B. davė pareiškiant jam pirminį įtarimą ( b.l. 75-76, II t.), juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l. 86-94, t. II).
Kaltinamasis D. B. (toliau-kaltinamasis) teismo nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino iš dalies, davė analogiškus parodymus (t. 1, b.l. , t. 2, b.l., t. 3, b.l. ).
Apklaustas įtariamasis M. T. ikiteisminio tyrimo parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. D. ir T., kurių pavardžių neprisimena, gyvenančius (duomenys neskelbtini) kaime, pažįsta. Jie yra jo draugai. 2010-05-02 apie 10:00 val. į jo mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino D., bei pokalbio metu pasakė, kad nakties metu nuo 2010-05-01 iki 2010-05-02, kažkas sugadino jam priklausantį automobilį. Įtarė, jog jam priklausantį automobilį sugadino buvusios merginos D. vaikinas – A.. D. paskambino A.. D. pasakė, kad iš pokalbio su A. suprato, kad tai jis sugadino jo automobilį, bei susitarė su A. susitikti prie gėlyno, adreso nurodyti negali. Tada jie trise, t.y. jis, E. ir D., nuvažiavo prie gėlino. Tačiau A. ten nebuvo. Jie grįžo į P. kaimą pasiimti T. prie jo namo. Vėliau prie jų prisijungė R.. D. paprašė jo, T. ir R. kartu važiuoti su juo, kadangi yra susitaręs (duomenys neskelbtini) kaime susitikti su A.. D. norėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių A. apgadino jo automobilį, norėjo susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo. Norėdamas padėti draugui, sutiko. Taip pat D. minėjo, kad bijo važiuoti vienas, kadangi įtarė, jog A. bus ne vienas. Tada penkiese ( jis, R., D., M., T.) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten nuvažiavus stovėjo maždaug 5-7 vaikinai. Tarp kurių buvo ir A.. Pirmas iš automobilio išlipo D., paskui jį – T., po to R. ir jis. E. liko automobilyje. D. su A. pradėjo aiškintis dėl apgadinto automobilio. Kai D. aiškinosi su A., jis ir R. tuo metu stovėjo netoli automobilio, kuriuo atvažiavo. Kur tuo metu stovėjo T. neatkreipė dėmesio. Jis į D. ir A. pokalbį nesikišo, nes galvojo, kad pastarieji susitars taikiai, tačiau po to pamatė, kad A. pradėjo bėgti link krūmų. Nematė, ar D. A. pakišo koją. Tik pamatė, jog jie pradėjo stumdytis. Taip pat nematė, ar T. turėjo dujinį balionėlį. Pamatė, kad A. vėl bėga į krūmus. Kad A. nepabėgtų, jį pasivijo ir pakišo koją, kuo pasėkoje jis nugriuvo. Tada pribėgo D. ir T., o jis nuėjo prie automobilio. Nematė, ar D. ir T. mušė A., kadangi tuo momentu ėjo prie automobilio. Visą tą laiką R. stovėjo prie automobilio. Po to D. ir T. atėjo prie automobilio, bei vedė A., laikydami už striukes. Tiksliai pasakyti, kas iš kurios pusės laikė A., negali, kadangi neįsidėmėjo. Kai D. ir T. atvedė A. prie automobilio (duomenys neskelbtini), jie norėjo pastarąjį nuvežti į policiją. Kadangi A. prisipažino, kad tai jis su draugais nakties metu apgadino D. priklausantį automobilį, papasakojo visas smulkmenas kaip jį apgadino, prašė jam nieko nedaryti, daugiau jo nemušti, nes susiskambins su tėvu ir atlygins padarytą žalą. Kadangi A. susitikti su D. atvažiavo su draugais, o jie norėjo, kad šis būtų vienas, nusprendė jį nuvežti į mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Nenorėjo, kad pastarojo draugai girdėtų, kaip A. skambins tėvui ir tarsis dėl jo padarytos žalos atlyginimo. A., T. R. ir D. įsėdo į automobilį (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo, kaip suprato, į mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Jis su E. pasiliko sankryžoje, kadangi automobilyje buvo mažai vietos. Su E. pėsčiom ėjo link (duomenys neskelbtini) į kalnų pusę. Jiems einant po 10-15 minučių D. privažiavo pasiimti juos. Jie nuvažiavo į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į miškelį išlipo iš automobilio. Jiems atvažiavus į miškelį, neužilgo atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. D.. Kodėl ir kokiu tikslu pastarasis atvažiavo, nežino. Jiems būnant miške nieks A. už kojos pririšęs prie medžio nebuvo. Nematė, ar A. buvo mušamas. Buvo sutarta, kad A. už apgadintą automobilį sumokės 1500 Lt, kadangi tokia yra apgadinto automobilio remonto kaina. Tokią sumą nurodė D.. Tada jis ( M. T.) davė A. savo mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), kurio numeris (duomenys neskelbtini). A. pasiskambino savo tėvui ir pasakė, kad reikalingi pinigai, t. y. 1500 litų, nes prisidirbo. Pasikalbėjęs su tėvu, A. telefoną atidavė. Tuo metu niekas iš jų su A. tėvu telefonu nesikalbėjo. Girdėjo, kad A. pasakė tėvui atvažiuoti prie angarų, esančių netoli miško, kuriame jie yra. Tačiau tėvas nežinojo, kur minėtas angaras, todėl A. šiam pasakė važiuoti prie pašto, esančio (duomenys neskelbtini). T. ir A. nuvažiavo su D. automobiliu, o jis, E. ir R. nuvažiavo su M. D. automobiliu (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prie pašto A. tėvo dar nebuvo. Tada A. paprašė duoti mobilaus ryšio telefoną paskambinti tėvui. Tada kažkas iš jų, kas būtent kas, nepamena, davė A. mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio A. dar kartą paskambino savo tėvui. Maždaug po 20 minučių atvažiavo A. tėvas. Pastarasis išlipęs iš automobilio rankoje laikė lazdą, kuria pradėjo gąsdinti. Kai jie A. tėvui parodė apgadintą D. automobilį ir pasakė, kad geriau atlyginti žalą, nes tai bus geriau visiems, tėvas pasakė aiškintis tarpusavyje. Visi stovėjo ratuku. D. su A. susitarė, kad A. iki penktadienio atlygins žalą, t. y. sumokės pinigus, kuriuos nurodė D., už apgadintą jo automobilį. A. žalos neatlygino, o parašė pareiškimą į policiją. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi ( b. l. 148-149, 166-169, t. II).
Iš esmės analogiškus parodymus M. T. davė pareiškiant jam pirminį įtarimą ( b.l. 145-147, t. II), juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l. 155-160, t. II).
Kaltinamasis M. T. (toliau-kaltinamasis) teismo nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino visiškai ir gailisi, davė analogiškus parodymus (t. 1, b.l. , t. 2, b.l., t. 3, b.l. ).
Apklaustas įtariamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. D. ir T., kurių pavardžių neprisimena, gyvenantys (duomenys neskelbtini) kaime, yra jo draugai. 2010-05-02 apie 10:00 val. D., T., M. ir E. atvažiavo prie jo namo. D. parodė, kaip nakties metu nuo 2010-05-01 iki 2010-05-02 buvo apgadintas, t. y. apibraižytas jo tėvui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo jis pastoviai važinėja. Paaiškino, jog įtaria, kad tai galėjo padaryti A., kurio pavardės nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime. D. paprašė jo, T. ir M. kartu važiuoti su juo, kadangi susitarę (duomenys neskelbtini) kaime susitikti su A.. D. su A. norėjo išsiaiškinti, t. y. dėl kokių priežasčių šis taip pasielgė apgadindamas automobilį, norėjo susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo.. Taip pat D. minėjo, kad bijo važiuoti vienas, kadangi įtaria, jog A. bus ne vienas. Jiems nuvažiavus automobiliu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten nuvažiavus, stovėjo maždaug 5-7 vaikinai. Tarp kurių buvo ir A.. Pirmas iš automobilio išlipo D., paskui jį – T., po to jis ir M.. E. liko automobilyje. D., priėjęs prie A., pradėjo aiškintis dėl apgadinto automobilio. Kai D. aiškinosi su A., jis ir M. tuo metu stovėjo netoli automobilio, kuriuo atvažiavo. Kur tuo metu stovėjo T. neatkreipė dėmesio. Jis į D. ir A. pokalbį nesikišo, nes galvojo, kad pastarieji susitars taikiai, tačiau po to pamatė, kad A. pradėjo bėgti link krūmų. Taip pat pastebėjo, kad M. už krūmų pasivijo A. ir pakišo šiam koją. A. nugriuvo ant žolės. Pamatė, kaip D. pribėgo prie A. ir pastarajam sudavė kelis smūgius į įvairias kūno vietas, tiksliai kur, pasakyti negali, kadangi stovėjo toliau. Taip pat prie A. buvo pribėgęs T., kuris pastarajam sudavė vieną smūgį į veido sritį. Tačiau nematė, kad T. A. būtų papurškęs į veidą ašarinėmis dujomis. Po to D. ir T., paėmę A. už striukės, atsivedė prie jų automobilio. M. tuo metu buvo grįžęs prie automobilio. Kai D. ir T. atvedė A. prie automobilio (duomenys neskelbtini), norėjo pastarąjį nuvežti į policiją. Kadangi A. prisipažino, kad tai jis su draugais nakties metu apgadino D. priklausantį automobilį, papasakojo visas smulkmenas kaip jį apgadino, prašė jam nieko nedaryti, daugiau jo nemušti, nes susiskambins su tėvu ir atlygins padarytą žalą. Kadangi A. susitikti su D. atvažiavo su draugais, o jie norėjo, kad šis būtų vienas, nusprendė jį nuvežti į mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Nenorėjo, kad pastarojo draugai girdėtų, kaip A. skambins tėvui ir tarsis dėl jo padarytos žalos atlyginimo. D. pasiūlius važiuoti į kitą vietą susitarti dėl žalos atlyginimo, pastarasis sutiko pasakęs, kad važiuoja į kitą vietą iš kur paskambins tėvui, kad šis atvežtų pinigus. A. sutikus, pastarasis, jis, T. ir D. įsėdo į jų automobilį (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į mišką, esantį (duomenys neskelbtini),. E. su M. liko ten, kadangi automobilyje buvo mažai vietos. Miške jis, T. ir A. išlipo, o D. nuvažiavo atsivežti M. ir E.. Miške su T. tarpusavyje kalbėjosi, A. nieko nedarė. Jis ir T. A. aiškino, kad geriau sumokėti pinigus už apgadintą automobilį, o sumokėjus, nebus jokių problemų. Neužilgo atvažiavo D., M. ir E.. Vėliau automobiliu (duomenys neskelbtini) atvažiavo vaikinas, kurį pažįsta tik iš matymo, vardo, pavardės jo nežino. Kodėl ir kokiu tikslu pastarasis atvažiavo, nežino. Jiems būnant miške nieks A. už kojos pririšęs prie medžio nebuvo, jo niekas iš jų nemušė, to nematė. Buvo sutarta, kad A. už apgadintą automobilį sumokės 1500 Lt, kadangi tokia yra apgadinto automobilio remonto kaina. Tokią sumą nurodė D.. Tada M. A. davė savo mobiliojo ryšio telefoną, nes A. norėjo paskambinti tėvui, kad šis atvežtų pinigus. A. pasiskambino savo tėvui ir paprašė atvežti 1500 litų, nes prisidirbo. Pasikalbėjęs su tėvu, A. telefoną atidavė. Girdėjo, kad A. pasakė tėvui atvažiuoti prie angarų, esančių netoli miško, kuriame jie yra. Tačiau tėvas nežinojo, kur minėtas angaras, todėl A. šiam pasakė važiuoti prie pašto, esančio (duomenys neskelbtini). Jis, E. ir M. prie pašto nuvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), o T., A. ir D., pastarojo automobiliu (duomenys neskelbtini). Tačiau prie pašto nieko nebuvo. Tada A. paėmęs kažkurio jų telefoną, dar kartą paskambino savo tėvui. Maždaug po 20 minučių atvažiavo A. tėvas. Pastarasis, išlipęs iš automobilio, rankoje laikė lazdą, kuria pradėjo gąsdinti. Kai A. tėvui parodė apgadintą D. automobilį ir pasakė, kad geriau atlyginti žalą, nes taip bus geriau visiems, tėvas pasakė aiškintis tarpusavyje. Po to D. dar kalbėjosi su A.. Žino, kad D. su A. susitarė iki penktadienio atlyginti žalą, tačiau, A. padarytos žalos neatlygino, o parašė pareiškimą į policiją. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. ( b.l. 184-187, t. 2, b. l. 6-9, t. III).
Įtariamasis R. P. savo parodymus patikrino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 193-198).
Kaltinamasis R. P. (toliau-kaltinamasis) teismo nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino visiškai ir gailisi, davė analogiškus parodymus (t. 1, b.l. , t. 2, b.l., t. 3, b.l. ).
2010-05-03 apžiūrėta įvykio vieta – aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, priešais gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Tęsiant apžiūrą, buvo nuvykta į kitą įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą miške, esančiame (duomenys neskelbtini)., ant miško kelio 1 m atstumu nuo pušies, kuri yra su nulaužta šaka, aptiktos cigarečių „Winston“ nuorūkos. Kelkraštyje 2.5 m atstumu nuo apžiūrėtos pušies aptikta dar viena cigaretės „Winston“ nuorūka. Kitų nusikaltimo pėdsakų įvykio vietoje neaptikta. ( b. l. 17-28, t. I).
5 cigarečių nuorūkos paimtos ir atiduotos saugoti į Vilniaus r. daiktinių įrodymų saugyklą ( b.l. 29, t.1)
Apklaustas nukentėjusysis A. D. ikiteisminio tyrimo ir teismo nagrinėjimo parodė, kad 2010-05-01 vakare buvo pas savo merginą D. V. svečiuose. Apie 22:00 – 23:00 val. grįžo namo ir daugiau niekur nebuvo išėjęs. 2010-05-02 iš ryto, tiksliai valandos nepamena, jam paskambino mergina D. bei pasakė, kad jai skambino D. B. ( toliau D.) ir pasakė, jog jis vakar sugadino jo automobilį. D. jis pažįsta, mokėsi vienoje mokykloje bei ankščiau jo mergina D. susitikinėjo su D., tačiau išsiskyrė prieš pora mėnesių. Po to tą pačią dieną iš ryto, po D. skambučio, jam paskambino D. bei pasakė, jog sugadino jo automobilį (duomenys neskelbtini). D. pasakė, kad jiems reikia susitikti ir išsiaiškinti dėl automobilio. Kai buvo prie E. namo, atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), kuris sustojo (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Iš automobilio išlipo keturi vaikinai, D., T. ( pravardė „(duomenys neskelbtini)“), M. ir R., o E. atrodo sėdėjo automobilyje. Kai atvažiavo aukščiau nurodyti vaikinai, tiksliai nežinojo kodėl jie atvažiavo, tačiau įtarė, jog nori išsiaiškinti dėl sugadinto automobilio. D. pakvietė prieiti, nes norėjo pasikalbėti. Tačiau nusprendė neiti link jo, nes bijojo. Tada D. pirmas pradėjo eiti link jo sakydamas, kad už jis ( A. D.) viską atsakys. Tuo momentu prašė D., kad jis parodytų sugadintą automobilį, tačiau jis rėkė, kad sugadino automobilį. Paskui D. link jo pradėjo eiti ir T., o M. ir R. stovėjo šalia automobilio ir tuo momentu nieko nesakė. Kai pamatė, jog link jo eina D. ir T., pradėjo atsitraukinėti nuo jų, kadangi pamatė, jog T. pradėjo kažką traukti iš savo kišenes. Pradėjo bėgti, o T., pasivijęs jį prie krūmų, papurškė dujiniu balionėliu į veidą ir koja smogė į veidą. Tuo momentu R. ir M. buvo prie automobilio (duomenys neskelbtini). Paskui pavyko pabėgti. Bėgant, jį pasivijo ir kažkas pakišo koją, kuo pasekoje jis nugriuvo. Atrodo, kad jam pakišo koją T., nors to kategoriškai tvirtinti negali. Kai nugriuvo ant žolės, pamatė, jog stovi T. ir pribėgo D.. Jam gulint ant žemės, D. koja jam smogė į dešinės rankos žastą. Pakui T. su D. jį pakėlė. S. D. ir T. vis liepė prisipažinti, jog sugadino automobilį (duomenys neskelbtini). Neprisipažinus dėl sugadinto automobilio D. rankos kumščiu jam sudavė į veidą. Tada jis pasakė, jog tai jis sugadino automobilį, nes bijojo, kad jie toliau muš, bei paprašė, kad daugiau nemuštų. Tada T. ir D. paėmė jį už striukes ir pradėjo temti prie automobilio (duomenys neskelbtini) ir sakė, jog važiuos pasivažinėti. Laikydami vedė prie automobilio, kadangi bijojo, jog vėl pabėgs. Priėjus prie automobilio, ten stovėjo M., R. ir E., jie nieko nesakė ir nieko nereikalavo. Paskui D. ir T. jėga įsodino jį į automobilį (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynes ir pasakė, kad važiuos į miškelį. Nepasakė, kokiu tikslu važiuos į miškelį. Už vairo atsisėdo D.. R. atsisėdo ant priekines sėdines ( šalia vairuotojo), o T. atsisėdo šalia jo. E. su M. pasiliko sankryžoje, kadangi automobilyje nebuvo vietos. Važiuojant automobilyje R. nieko nesakė. D. juo vis klausinėjo apie jo merginą D., ir sakė, jog atsakys už savo kalbas. Taip pat vaikinai kalbėjosi tarpusavyje, kad jam bus galas. Atvažiavus į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini) k. T. liepė išlipti iš automobilio. Taip pat iš automobilio išlipo T. ir R., o D. išvažiavo pasiimti E. ir M.. Būnant miškelyje su T. ir R., nieks nemušė. Jie kalbėjosi tarpusavyje ir tarėsi, ką toliau su juo darys, bei rūkė cigaretes. Su juo beveik nebendravo. Greitai atvažiavo D. su E. ir M.. Atvažiavus išlipo iš automobilio. Tada T. iš bagažinės automobilio (duomenys neskelbtini) ištraukė vilktį, ketindamas pririšti koją prie medžio. Tuo momentu atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo vaikinas, kuriam skambino T. ir prašė jį atvažiuoti pasižiūrėti į cirką. T. pririšo dešinę koją prie medžio, sakydamas, kad tuoj parodys. Pririšęs koją, T. nuėjo link automobilio (duomenys neskelbtini) ir iš salono ištraukė metalinį vamzdį ir priėjęs prie jo sudavė vamzdžiu 3-4 smūgius į krūtinės sritį, 5 smūgius sudavė per kojas, daugiausiai per kairę koją, ir vieną smūgį metaliniu vamzdžiu sudavė per kairę ranką. Mušdamas T. sakė, jog dabar atsakys už viską, bei liepė skambinti, kam nori, kad šiandien būtų atvežti pinigai už sugadinta automobilį. Kai T. baigė mušti, prie jo priėjo D. ir sudavė rankos kumščiu į krūtinės sritį. T. pasakė, jog už sugadintą (duomenys neskelbtini) automobilį aš turiu sumokėti 1000 Lt. Tačiau R. pasakė, kad per mažai reikalauja. Tada R. pasakė sumokėti 1500 Lt, nes šitiek kainos automobilio remontas. Jie paaiškino, jog jam sumokėjus minėtą sumą jie paleis. Paskui D., T., M. ir R. tarpusavyje vis kalbėjosi. Pasikalbėjus M. davė jam mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), tiksliai modelio neatsimena, liepdamas skambinti kam nors, kad atvežtų pinigus – 1500 Lt už sugadintą automobilį. Jis paskambino savo tėvui, kadangi tik tėvo numerį priminė. Paskambinus tėvui paaiškino situaciją ir paprašė, kad atvažiuotų prie angarų netoli miškelio. Kai kalbėjo telefonu su tėvu, R. prašė jam duoti telefoną, nes norėjo pasikalbėti su tėvu. Paėmus telefoną, R. tėvui liepė atvežti pinigus – 1500 Lt už neva sugadintą automobilį. Tačiau vėliau nusprendė važiuoti prie pašto (duomenys neskelbtini), kadangi tėvas nežinojo, kaip juos rasti. Susitarus susitikti su tėvu, T. atrišo koją ir pasiūlė pririšti koją prie automobilio ir tempti iki miškelio galo, tačiau visi atsisakė. Tada jis atsisėdo į automobilį (duomenys neskelbtini) kartu su T. ir D., o M., R. ir E. prie pašto nuvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prie pašto (duomenys neskelbtini) kaime, tėvo dar nebuvo. Tiksliai neatsimena kas, gali būti, jog M., vėl davė jam telefoną ir liepė skambinti tėvui ir paklausti, kur jis yra. Susiskambinus su tėvu, jis pasakė, kad greitai atvažiuos. Tėvui atvažiavus vaikinai – T., D., M. ir R., sakė tėvui, kad jis neva sugadino automobilį (duomenys neskelbtini), priklausantį D., reikalavo sumokėti pinigus už neva sugadintą automobilį, kad ateityje neturėtų jokių problemų. D. vis tvirtino, jog nepaliks ramybėje. D., T., R. ir M. vis tvirtino tėvui, jog reikia sumokėti 1500 Lt už tai, kad būtent sugadino D. (duomenys neskelbtini) automobilį. Jo tėvas jiems pasakė, kad jokių pinigų nemokės. Pamena, kad tėvas jų paklausė, kodėl jie nerašė pareiškimo į policiją. D. atsakė, kad iš to nieko neišeis. Dar sakė, jeigu nesumokės, tai blogai baigsis. Nori dar pasakyti, jog būnant miškelyje jį mušė tik T. ir D.. R. ir M. nemušė, tačiau jie reikalavo pinigų už D. sugadintą automobilį ir savo buvimu darė didelį spaudimą. Iš tiesų buvo labai išsigandęs, kadangi iš jų pusės galima buvo sulaukti visko. Mano, kad tai viskas prasidėjo dėl to, kad D. ant jo piktas, jog šiuo momentu draugauja su jo buvusia mergina D.. ( b. l. 30-34, 48-49, 51-53, 67-70, t. I, t. 3, b.l. 96-106).
Savo parodymus nukentėjusysis A. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l. 54-64, t. I), akistatos su įtariamuoju T. M. ir įtariamuoju D. B. metu ( b.l. 23-25; 106-108, t. II).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. D. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies nugarėlėje, kraujosruva viršutinėje lūpoje ir gleivinėje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ( kairės šlaunies nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje 4x11 cm juostos formos, kraujosruva, apatiniame trečdalyje 3x7 analogiška kraujosruva) , odos nubrozdinimui nugaroje, odos nubrozdinimai dešinio kelio išoriniame paviršiuje.
Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais daiktais ir galėjo būti padaryti 2010-05-02.
Sužalojimai, objektyviai nustatyti A. D. kūne, padaryti mažiausiai 9 trauminių poveikių pasekoje. Odos nubrozdinimai dešinio kelio sąnario srityje galėjo gautis nukentėjusiajam suklumpant ir šia sritimi atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Visi kitu sužalojimai nėra būdingi griuvimui.
Visi sužalojimai vienodo senumo.
Poodinės kraujosruvos šlaunyje galėjo būti padarytos kietu buku pailgu, cilindrinį paviršių turinčiu daiktu. Į tai nurodo poodinių kraujosruvų forma bei pobūdis.
Sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b.l. 37-39 t. 1).
Apklaustas nukentėjusysis J. D. ikiteisminio tyrimo ir teismo nagrinėjimo parodė, kad 2010-05-02 kažkur apie 11:19 val. į jo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas numeris. Pakėlus ragelį kalbėjo vyriškas balsas. Vyriškas balsas pasakė, kad jo sūnus A. pas juos bei kad reikia atvežti 1500 Lt, jeigu nori pamatyti sūnų gyvą. Daugiau nieko tas vyriškis nepaaiškino, o perdavė ragelį sūnui A.. A. irgi daug nieko neaiškino, kadangi iš sūnaus balso suprato, jog jis yra išsigandęs ir susijaudinęs. A. paprašė atvežti 1500 litų ir paaiškino, kad reikia privažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą ten esančio angaro, kuris yra netoli miško. Jam nuvažiavus į nurodytą vietą, ten nieko nerado. Po kiek laiko vėl į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino sūnus A.s, kuris pasakė, kad reikia privažiuoti prie pašto, esančio (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko neaiškino. Privažiavus prie pašto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, išlipo iš automobilio. Pamatė, jog automobilių stovėjimo aikštelėje prie pašto stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, bei automobilis (duomenys neskelbtini), irgi žalios spalvos. Automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio nepastebėjo. Išlipus iš automobilio su savimi pasiėmė žarną, kadangi pamatė daug vaikinų. Ten buvo apie 4-5 vaikinų. Vaikinai stovėjo ratuku, netoli automobilio (duomenys neskelbtini). Tarp tų vaikinų savo sūnaus nepastebėjo. Priėjus prie vaikinų, jie paklausė, ar jis atvežė nurodytą pinigų sumą. Kurie būtent tai vaikinai sakė, tiksliai pasakyti negali, kadangi buvo susijaudinęs, nes nematė tarp jų savo sūnaus. Paklausus vaikinų, kodėl jie reikalauja, kad sumokėtų 1500 Litų, pastarieji paaiškino, jog jo sūnus A. sugadino, t. y. subraižė automobilio (duomenys neskelbtini) šoną, ir už tai reikia sumokėti 1500 Lt, jeigu nenori turėti problemų. Iš ten buvusių vaikinų, kiekvienas iš jų reikalavo aukščiau nurodytą sumą. Vaikinams atsakė, jog jokių pinigų neduos ir nori pamatyti savo sūnų A.. Be to paaiškino jiems, kad dėl sugadinto automobilio savininkui reikėjo kreiptis į policiją. Po visų pasakytų žodžių kažkas iš ten buvusiu vaikinų, tiksliai pasakyti negali, iš pašto šono atvedė sūnų A.. A. buvo sumuštas, ant megztinio buvo kraujo dėmės. Pamačius, jog sūnus sumuštas, vaikinams pasakė, kad jokių pinigų tikrai neduos, kadangi nematė tikslo jiems mokėti. Po to matė, kad vienas vaikinas pradėjo kažkam i skambinti ir tartis. Sutarė, kad turi laiko iki vakaro sumokėti jiems nurodytą pinigų sumą. Tik tai vėliau vaikinai po truputi išsiskirstė.
Šalies argumentai
J. D. nurodė, kad pirmos apklausos metu jis apibūdino vaikinus, kurie išvežė į miškelį sūnų ir sumušė. Ankščiau tų vaikinų nematė ir nežinojo jų. Šiuo metu žino, kad vaikinai yra iš (duomenys neskelbtini) kaimo, tačiau nurodyti vaikinų vardų ir pavardžių negali. Žino tik vieno vaikino vardą – D. (D. B.. Tą pačią dieną vakare apie 19:00 val. į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino vėl nepažįstamas numeris. Pakėlus ragelį vėl kalbėjo rusiškai vyriškas balsas. Pokalbio metu vyriškis pradėjo tartis dėl įvykusio įvykio ir sumos. Tas vyriškis norėjo su o sūnumi susitikti, paaiškinus, jog reikia kažkokius tai reikalus aptarti. Tam vyriškiui pasakė, jog sūnus niekur neeis. Jokių SMS žinučių iš nepažįstamų numerių nebuvo gavęs į savo mobiliojo ryšio telefoną. Tik skambino. Po to kitą dieną su sūnumi nuėjo į policijos įstaigą ir dėl šio fakto parašė pareiškimą. Nori dar paaiškinti, kad sūnus A. niekaip negalėjo subraižyti automobilį (duomenys neskelbtini) už kurį vaikinai reikalavo sumokėti 1500 Lt pinigų sumą, kadangi nakties metu A. miegojo name. Dar nori pasakyti, jog labai išsigando dėl sūnaus kai paskambino nepažįstamas numeris ir kalbėjo nepažįstamas vaikinas, kuris pasakė, kad jeigu nori pamatyti sūnų gyva turi atvežti pinigų. Sūnus labai išsigando, kadangi vaikinų buvo penkis, o jis vienas. Vaikinai jam darė didėlį spaudimą ( b. l. 71-75, t. I, t. 3, b.l. 94-106).
Apklaustas liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo ir teismo nagrinėjimo metu parodė, kad 2010-05-02 apie 09:00 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas draugą A. D.. Po kurio laiko jis, A. A. ir A. D. nusprendė nueiti pas draugą E. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Jis pamatė, kad nuo kalno (duomenys neskelbtini) g. važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Iš automobilio išlipo du nepažįstami vaikinai, kurie pribėgo prie jų ir pradėjo A. mušti. Po to iš automobilio išlipo dar du nepažįstami vaikinai, kurie priėjo prie jų ir stovėjo, bet nieko nedarė. A. pradėjo priešintis, bet kitas vaikinas, su dujiniu balionėliu purškė A. į veidą, po to vieną kartą koja smogė į veidą. A. pradėjo nuo jų bėgti. Antras vaikinas, kuris sėdėjo už vairo, taip pat mušė A.. Kiek smūgių antras vaikinas sudavė A., nežino. Paskui kitoje kelio pusėje, prie krūmų, pirmas vaikinas pasivijo A., bet A. pavyko išsisukti, ir jis nubėgo toliau į lauko pusę. Matė, kad pirmas vaikinas pakišo koją. A. nugriuvo ant žemės. Ir pirmas, ir antras vaikinas mušė A.. Pamatė, kad abu vaikinai paėmę už striukes tempė A. link automobilio. Vaikinai įkišo A. į automobilį (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į kalno pusę, iš kur atvažiavo. Kadangi jo mobiliojo ryšio telefone nebuvo papildyta sąskaita, dėl to negalėjo pranešti giminaičiams apie šį įvykį. Po to iš namo išėjo E. ir jie visi trise nuėjo pas A. tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vaikino, kuris sėdėjo už vairo automobilyje (duomenys neskelbtini), vardas yra D. (D. B.) ( b. l. 77-81, t. I, t. 3, b.l. 93-106).
Žemesnės instancijos teismas
Savo parodymus liudytojas V. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l. 82-87, t. I).
Apklausta liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo ir teismo nagrinėjimo parodė, kad D. B. pažįsta apie tris metus. T. M., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“ asmeniškai nepažįsta, tik iš D. apie jį girdėjo. Ankščiau ji su D. draugavo apie 7 mėnesius. Prieš du mėnesius su D. išsiskyrė ir pradėjo draugauti su A. D.. Tada D. pradėjo rašyti jai SMS žinutes, prašė, kad pas jį grįžtų, tačiau ji jam pasakė, jog nenori būti su juo bei kad draugaus su A.. Nori pasakyti, kad 2010-05-01 A.s buvo pas ją svečiuose, o apie 22:00 val. išėjo namo. Kitą dieną, 2010-05-02 apie 09:00 val. į jos mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino D., bei pasakė, jog A. vakar sugadino jam priklausantį automobilį. Ji D. pasakė, kad negali būti, jog A. sugadino jo automobilį, kadangi jis tuo laiku buvo jau namuose. Po to ji padėjo ragelį ir daugiau su D. nekalbėjo. Po D. skambučio ji paskambino A. bei papasakojo, jog jai skambino D. ir pasakė, kad jis vakar, t.y. 2010-05-01, sugadino D. priklausantį automobilį. Tada ji dar A. paklausė, kur jis buvo, o jis atsakė, jog nuėjo namo. Po visų tų skambučių ji išvažiavo į kaimą ir daugiau su niekuo nesusirašinėjo bei niekam neskambino, kadangi kaime nebuvo ryšio. Apie tai, kad A. buvo sumuštas, sužinojo, kai grįžo iš kaimo. ( b. l. 94-96, t. I, t. 3, b.l. 95-106).
Apklausta liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo ir teismo nagrinėjimo parodė, kad D. B. ( toliau D.) ir T.. Liudytoja patvirtino, kad ji 2010-05-02 sužinojo apie sugadintą automobilį, apie susitarimo susitikti su A. aplinkybes. E. M. parodė, kad atvažiavus į į (duomenys neskelbtini), stovėjo grupelė vaikinų, jų buvo kažkur apie 5-7. Tarp tų vaikinų buvo ir A.. Sustojus, D., T., M. ir R. iš karto išlipo iš automobilio, o ji sėdėjo automobilyje ir matė, kad D. priėjo prie A., nes norėjo išaiškinti, kodėl jis sugadino jo automobilį. D. priėjus prie A., matė kaip A. pradėjo bėgti į krūmus. Kas buvo vėliau, nematė, kadangi sėdėjo automobilyje (duomenys neskelbtini). Po to, kai išlipo iš automobilio, pamatė, kad M. pasivijo A., pakišo jam koją, ko pasėkoje A. nugriuvo. M. pasivijus A., visi vaikinai, t. y. D., R. ir T. nubėgo prie jų. Nematė, kad D. ar kiti vaikinai muštų A., kadangi tuo momentu stovėjo prie automobilio, todėl negalėjo matyti, kas ten darėsi. Pirmas prie automobilio grįžo M., o paskui jį ėjo kiti vaikinai bei A. laikydami už striukės vedė prie automobilio. Kas būtent jį vedė, tiksliai pasakyti negali, bet, atrodo, vedė D.. Priėjus prie automobilio ji girdėjo, kaip A. prisipažino, kad sugadino D. priklausantį automobilį bei prašė jam nieko nedaryti, kadangi jis susiskambins su pažįstamais ir sumokės pinigus už sugadintą automobilį. Paskui atsisėdus D., T., R. ir A. į automobilį išvažiavo į miškelį.apie tai žino, nes jie taip pasakė. Ji su M. pasiliko, kadangi automobilyje buvo mažai vietos. Po 10-15 minučių privažiavo D. ir nuvežė į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į miškelį ji su M. ir D. išlipo iš automobilio. A. paprašė telefono, nes norėjo paskambinti, kad atvežtų jam pinigų. Tada M. davė A. mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kad paskambintų savo tėvui. A. tėvui pasakė, kad jam reikalingi pinigai - 1500 litų, nes prisidirbo. Kadangi A. tėvas nežinojo, kur yra miškelis, pasakė tėvui atvažiuoti prie pašto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to E. M. papildė, kad atvažiavus į miškelį, neužilgo atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. D.. Greitai po skambučio jie nuvažiavo prie pašto. T. ir A. nuvažiavo su D. automobiliu, o ji, M. ir R. nuvažiavo su D. automobiliu (duomenys neskelbtini). Atvažiavus, prie pašto nieko nebuvo. Tada A. paėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio dar kartą paskambino savo tėvui ir praėjus maždaug 20 minučių atvažiavo A. tėvas. Išlipus iš automobilio A. tėvas rankose laikė kažkokią lazdą. Tada jie, t.y. A. tėvas, A. ir vaikinai, pradėjo aiškintis, o po to D. su A. nuėjo į šalį, todėl nežino, apie ką jie kalbėjo. Tik po to D. pasakė, kad jis su A. susitarė, kad jis jam sumokės iki penktadienio už automobilį. Tačiau, kaip žino, A. taip ir nesumokėjo. Nori dar paaiškinti, kad miškelyje A. niekas nemušė bei nematė, kad kas nors jį būtų pririšęs prie medžio.(b.l. 97-98, 99-100, t. 1, t. 3, b.l. 97-106).
Papildomos apklausos metu atsakydama į klausimą kaip A. nugriuvo gatvių sankryžoje, E. M. parodė, kad 2010-05-02 atvažiavus į (duomenys neskelbtini) sankryžą, kur vaikinai – T., D., M. ir R., susitiko su A., visi išlipo iš automobilio, ji pasiliko sėdėti D. automobilyje (duomenys neskelbtini), kurio atvažiavo. Tiksliai visų aplinkybių papasakoti negali, nes daug ko nematė, nes sėdėjo automobilyje. Tačiau sėdėdama automobilyje matė, kaip D. priėjo prie A. pasikalbėti, A. pradėjo bėgti nuo jo. Konkrečiai nematė, kas pradėjo vytis A., gali būti, kad ir M., o gali būti, kad ir D., neprisimena. Taip pat tiksliai paaiškinti negali, kaip A. nugriuvo, nematė. Prisimena, jog sėdėdama automobilyje per langą matė, kaip D. ranka sudavė A. į veido sritį. Taip pat negali pasakyti, kiek smūgių D. sudavė A., kadangi sėdėdama automobilyje į viską įsižiūrėti negalėjo. ( b. l. 99-100, t. I).
Žemesnės instancijos teismas
Savo parodymus liudytoja E. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l. 101-106, t. I).
Apklaustas liudytojas M. D. parodė, kad 25010-05-02 ryte nuvažiavo žvejoti prie ežero. Tiksliai neprisimena, prieš pietus į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino jo draugas T. bei paprašė atvažiuoti į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad pamatys kažkokį pokštą („prikolą“). Tada jis susiruošė ir nuvažiavo į nurodytą T. vietą. Atvažiavus į minėtą miškelį pamatė, kad ten yra T., R., D., E. su savo vaikinu ir vaikinas, kurio jis nepažįsta, matė jį tik vieną kartą. Dar jam parodė ir paaiškino, kad buvo sugadintas automobilis (duomenys neskelbtini), priklausantis D., bei pasakė, kad tai padarė vaikinas, kuris ten buvo, kurio jis nepažįsta, bei nežino jo vardo ir pavardės. Būnant jam miškelyje, T. pasakė tam vaikinui skambinti bei susitarti dėl pinigų, kad atlygintų žalą dėl sugadinto automobilio. Tada kažkas tam vaikinui davė mobiliojo ryšio telefoną, kas būtent davė, neatkreipė dėmesio. Tas vaikinas skambino tėvui, kurio paprašė, kad atvežtų pinigus – 1500 litų, kadangi pridarė nemalonumų. Kadangi to vaikino tėvas nesuprato, kaip atvažiuoti į miškelį, kur jie buvo, susitarė, kad atvažiuos prie pašto, esančio (duomenys neskelbtini) k. Susitarus susitikti su to vaikino tėvu prie pašto, jis kartu su R., E. ir jos vaikinu nuvažiavo ten su jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o D. su savo automobiliu nuvažiavo kartu su T. ir vaikinu, kurio jis nepažįsta. Atvažiavus prie pašto nieko nebuvo. Tada tas vaikinas paprašė mobiliojo ryšio telefono ir vėl paskambino savo tėvui. Neužilgo, gal po 10-20 minučių, atvažiavo jo tėvas. Išlipęs to vaikino tėvas iš automobilio, rankose laikė kažkokią guminę lazdą ir pradėjo šaukti, aiškintis. Vėliau supratus, jog tas vaikinas, t. y. jo sūnus kaltas dėl sugadinto D. automobilio, pasakė, kad tartųsi tarpusavyje, jei kaltas tegul pats ir atlygina padarytą žalą. D. su to vaikinu susitarė, kad iki penktadienio sumokės D. už sugadintą automobilį, t. y. atlygins žalą. Būnant jam miškelyje bei prie pašto nematė, kad kas nors tą vaikiną muštų, jam esant niekas nemušė (b.l.117-119, t. 1)
Papildomos apklausos metu M. D. ikiteisminio tyrimo ir teismo nagrinėjimo parodė, atvažiavus su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad ten yra T., D., R., E. su savo vaikinu, kurio vardo nežino, ir vaikinas kurio nepažįsta. Atvažiavus nepažįstamas vaikinas stovėjo, nebuvo pririštas prie medžio. Jam būnant miškelyje niekas niekam nesiūlė to vaikino tempti su automobiliu. Taip pat nori pasakyti, jog niekas iš jo automobilio nebuvo ištraukęs jokio vamzdžio, niekada ir neturėjo savo automobilyje jokio vamzdžio. ( b. l. 117-118, 120-121, t. I, t. 3, b.l. 113-117).
Lietuvos Respublikos BPK 155 str, susipažinus su informacija komunikacijų bendrovėse buvo gauti šie duomenys apie telefoninius skambučius ir SMS žinutes ( b.l. 134-146 t.1).
Patikrinus policijos duomenų bazę apie D. B. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus registruotų įvykių nuo 2010-05-01 iki 2010-05-11 negauta ( b.l. 126-127, t.2).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta A. D. protokolu-pareiškimu, A. D. striukės pateikimo ir apžiūros protokolais ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 1, 42-47,107-108, 114-116, 122-133, 147-155, t. 2, b.l. 72).
Nukentėjusysis kategoriškai patvirtino, kad kaltinamieji jį mušė. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo išsamūs ir nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, jokių įrodymų, kad nukentėjusieji būtų suinteresuotas apkalbėti kaltinamuosius nėra. Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais teismas laiko įrodyta, kad kaltinamieji padarė nusikalstama veika kuria teisingai kvalifikuota ir atitinka BK 294 str. 2 d.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkina aplinkybę tai, kad jie inkriminuotą nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybę, kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas aplinkybes. Kaltinamieji padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), teisiami pirmą kartą, nes vieni kaltinamieji neteisti, o kitų teistumas išnyko, R. P. vedęs, kiti-ne, M. T. ir D. B. oficialiai dirba, jie administracine tvarka bausti, tačiau veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimą padarė nepilnamečio atžvilgiu, tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelį stresą. Atsižvelgiant ir į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 61 str. 2 d.), jos vykdymą atidedant ir skiriant teismo įpareigojimus (t. 2, b.l. 51-71, 128-142, 170-178, t. 3, b.l. 10-39).
Nukentėjusieji pareiškė civilinį ieškinį po įrodymų tyrimo pradžios ir nurodė, kad neturtinė žala sudaro kiekvienam po 6000 Lt. Nukentėjusieji tvirtina, kad dėl kaltinamųjų veiksmų J. D. sūnus patyrė fizinį skausmą, o jis kartu su sūnumi patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Nukentėjęs jo sūnus įvykio metu jautė didelį skausmą, jautėsi labai nesaugus, dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką. Įvykio pasekmes jaučia ir šiuo metu.
Priteisdamas neturtinę žalą teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų A. D. patyrė fizinį skausmą, išgąstį, stresą, pažeminimą, neilgą laiką gydėsi. Kaltinamieji veikė tyčia.
Vadovaudamasis BPK 112 str. nukentėjusių civilinis ieškinys negali būti išsprendžiamas nuosprendžiu, nes jis paduotas pavėluotai ne iki įrodymų tyrimo pradžios, todėl nukentėjusiems išaiškintina teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (t. 3, b.l. 92, 111).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 5 cigarečių „Winston“ nuorūkos sunaikintini (t. 1, b.l. 18, 29).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktini iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 2, b.l. 8-10, 80-82, 151-152, 189-190).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
T. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 71 str., 75 str. 1 d., 2 d. 2, 7 p., paskirtos bausmės vykdymą T. M. atidėti dvejiems metams bei per šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, o per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiuosius ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę- 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 71 str., 75 str. 1 d., 2 d. 2, 7 p., paskirtos bausmės vykdymą D. B. atidėti vieneriems metams bei per šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, o per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiuosius ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę- 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 71 str., 75 str. 1 d., 2 d. 2, 7 p., paskirtos bausmės vykdymą M. T. atidėti vieneriems metams bei per šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, o per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiuosius ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę- 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 71 str., 75 str. 1 d., 2 d. 2, 7 p., paskirtos bausmės vykdymą R. P. atidėti 2 (dvejiems) metams bei per šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, o per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiuosius ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę- 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti kaltinamiesiems iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus šią priemonę panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 5 cigarečių „Winston“ nuorūkas sunaikinti.
.
Vadovaudamasis BPK 112 str. nukentėjusių civilinį ieškinį nespręsti ir nukentėjusiems išaiškinti teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.