- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-706-260/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01684-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- G. R., R. R., A. R., I. R., R.
- Atsakovas
- I. M., R. M., A. M., G. G.
- Trečiasis asmuo
- V. M., J. M., J. G.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. R., R. R., A. R. ir I. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-262-571/2012 pagal ieškovų R., G. R., R. R., A. R. ir I. R. ieškinį atsakovams I. M., R. M., A. M. ir G. G. dėl nekilnojamojo turto pasikeitimo sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, bei atsakovės I. M. priešieškinį ieškovams R., R. R., G. R., A. R., I. R. dėl mainų sandorio pripažinimo galiojančiu, tretieji asmenys byloje – V. M., J. M. ir J. G., institucija, teikianti išvadą byloje Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė R. ir R. M. 2001 m. gegužės 1 d. surašė susitarimą, kuriuo R. keičiasi sodyba ir 3,0 ha žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), su I. M., gyv. (duomenys neskelbtini), turinčia sodybą ir žemės 3,0 ha tame pačiame kaime. Susitarimu buvo susitarta, kad pusės metų bėgyje šalys sutvarkys dokumentus notariškai. Susitarimu šalys jokių priemokų už mainomą turtą nenumatė, žodžiu susitarė, kad persikraustymo išlaidas atlygins atsakovė I. M..
Šalies argumentai
Ieškovai R., G. R., R. R., A. R. ir I. R. 2011 04 23 kreipėsi į teismą, ieškiniu (b.l.1-2, t. I) ir patikslintu ieškiniu (b.l. 46-48, t. II) prašydami pastatų ir žemės, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pasikeitimo (ar nuomos) sandorį pripažinti negaliojančiu ir jį nutraukti, iškeldinti atsakovę I. M., R. M., A. M., G. G. iš statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovams ir kitiems bendraturčiams.
Atsakovė I. M. patikslintu priešieškiniu (b.l. 167-171, t. I) prašė paminėtų pastatų ir žemės sklypų mainų sandorį pripažinti galiojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu (b.l. 125-131, t.II) ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino galiojančiu 2001 gegužės 1 d. sudarytą mainų sandorį, kuriuo R., savo ir nepilnamečių vaikų A. R., I. R., G. R., R. R. vardu ir R. M. mainė R., A. R., I. R., G. R., R. R. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus 37/50 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37/50 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2900/3804 dalis 0,3804 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotų R. vardu; 0,71 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoto R. vardu; 2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą R. vardu, kurie pereina I. M. nuosavybėn. I. M. nuosavybės teise priklausančius daiktus - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie lygiomis dalimis pereina R., A. R., I. R., G. R., R. R. nuosavybėn ir 0,1523 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotą I. M. vardu; 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą I. M. vardu; 0,29 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą I. M. vardu; 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą I. M. vardu, 0,68 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą I. M. vardu, kurie nuosavybės teise pereina R.
Teismas nustatė, kad I. M. ir R. 2001 m. gegužės 1 d. surašė susitarimą, kuriuo R. keičia sodybą ir žemės 3,0 ha, esančius (duomenys neskelbtini) su I. M., gyv. (duomenys neskelbtini), turinčia sodybą ir žemės 3,0 ha tame pačiame kaime. Susitarimu sutarta, kad pusės metų bėgyje šalys sutvarkys dokumentus notariškai. Ieškovė R. ir kiti ieškovai nurodė, kad mainytis pastatais ir žeme norėjo todėl, kad siekė atsikelti gyventi į sodybą kuo arčiau R. motinos. Sutartimi šalys aptarė patį apsikeitimo faktą ir joje jokių priemokų nenumatė. Šalys išmainytomis patalpomis disponavo ir tvarkėsi kaip savo, patalpas remontavo. Mainų sutarties pasirašymo metu šalys viena iš kitos jokių dokumentų, patvirtinančių nuosavybę, nereikalavo ir viena kitai nepateikė. Ieškovė R. atsakovei I. M. paaiškino, kad ji yra viso turto savininkė, nenurodydama bendrasavininkų savo vaikų, tai yra ji nusprendė, už tuo metu nepilnamečius savo vaikus, dėl mainų sutarties sudarymo. Sandorio pasirašymo ir faktinio įvykdymo metu teismo leidimo mainytis nekilnojamuoju turtu nereikėjo. Sandorio sudarymo metu R. ir jos nepilnamečiai vaikai turėjo nuosavybės teisę visi po 148/1000 dalis gyvenamojo namo, po 1/5 dalį ūkio pastatų, po 148/1000 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-13, t.I). Nuosavybės teisę į žemę turėjo tik R., kuriai nuosavybės teisės į žemę buvo atstatytos 2001-04-10, o įregistruota nuosavybė tik 2001-07-18 (b.l.158-159, t.I). Sandorio sudarymo metu I. M. teisiškai įregistruoto turto neturėjo, tačiau ji buvo vienintelė turto, buvusio (duomenys neskelbtini), paveldėtoja po jos tėvo J. J. mirties (b.l.45, t.I). Nuosavybė į žemę (duomenys neskelbtini) buvo atkurta atsakovės tėvui 2003-03-10 Apskrities viršininko įsakymu. 2001-07-27 atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o teisės įregistruotos 2001-12-10 (b.l.48-50, t.I). Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad eilę kartų buvo susitikę ir taręsi dėl dokumentų tvarkymo, kad 2007 metų spalio mėnesį, kai I. M. jau galutinai sutvarkė dokumentus, J. G. atsivežė R. pas notarę G. S. pasirašyti sutartį. Tačiau sutartis nebuvo pasirašyta, nes reikėjo R. vaikų – gyvenamojo namo ir statinių bendraturčių, sutikimo, taip pat reikėjo bendraturčių V. M. ir R. turto plano. R. vėl reikėjo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl planų sudarymo, tačiau ji to nepadarė. 2009-03-23 ieškovė atsisakė sudaryti sutartį notariškai ir išsiuntė atsakovei pareiškimą dėl jos išsikėlimo iš patalpų Meškėnų kaime. Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovės R. vaikai pilnamečiai, o atsakovės I. M. du vaikai yra nepilnamečiai. Nepilnametis G. G. yra užaugęs apsikeistoje sodyboje, iš ten jis lankė ir lanko mokyklą, ten turi draugus, šiose gyvenamosiose patalpose jam yra sudarytos visos sąlygos tinkamai augti ir vystytis. Marijampolės savivaldybės vaikų teisių skyriaus atstovų nuomone sutarties pripažinimas negaliojančia padarytų ne tik materialinę žalą atsakovams, bet kartu neigiamai atsilieptų nepilnamečiams vaikams. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė I. M. visiškai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o ieškovai vengia įforminti sandorį notarine tvarka, todėl 2001-05-01 mainų sutartį pripažino galiojančia. Teismo nuomone, pripažinus mainų sutartį negaliojančia praėjus daugiau nei 10 metų, šalys patirtų nuostolių, kadangi gyvenamosiose patalpose, kurias jie išmainė ir šiuo metu gyvena, jie darė remontus, investavo savo ir savo šeimų lėšas. Kadangi ieškovai RR. sandorio sudarymo metu buvo bendrasavininkai tik gyvenamojo namo, ūkio ir kiemo statinių, o žemė nuosavybės teise priklausė R., teismas RR. lygiomis dalimis pripažino nuosavybės teise tik į I. M. priklausančius gyvenamąjį namą, ūkio ir kiemo statinius, o į žemę nuosavybės teisę pripažino tik R.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 1-4, t.III) ieškovai G. R., R. R., A. R. ir I. R. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas, pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, taip pat priimtas nesivadovaujant teisingumo bei sąžiningumo kriterijais. Marijampolės rajono apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė I. M. visiškai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o ieškovai vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Teismas netinkamai vertino byloje nurodytas aplinkybes, ieškovų paaiškinimus, rašytinius bylos dokumentus, dėl ko ir priėmė neteisingą sprendimą. Priešingai, nei padarė išvadą pirmosios instancijos teismas, atsakovė I. M. visiškai neįvykdė sutarties sąlygų, nei rašytinių, nei aptartų žodžiu. Atsakovė I. M., pasirašydama susitarimą dėl apsikeitimo sodybomis, neturėjo savo nuosavybėje tariamai gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir 3 ha žemės. Nei susitarimo pasirašymo metu, nei šiuo metu galiojančių CK normos nenumato galimybės fiziniam asmeniui mainyti daiktą, kurio savo nuosavybėje neturi. 2001 m. gegužės 1 d. pasirašant minėtą susitarimą, ieškovei nebuvo žinoma apie tai, kad I. M. nėra susitvarkiusi paveldėjimo dokumentų. Nuosavybės teises į gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais atsakovė viešame registre įregistravo tik 2001 m. gruodžio 10 d. Todėl 2001-05-01 atsakovė neturėjo jokio turto ir neturėjo teisės sudaryti mainų sandorio. Ieškovė R., kurį laiką įkalbinėjama atsakovės draugo J. G., sutiko keistis sodybomis, tačiau dėl savo blogos psichinės sveikatos būklės (byloje pateikti visi medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog ieškovei diagnozuoti psichinės sveikatos sutrikimai, bei nuo 16 metų serga epilepsija) ji nežinojo, kad prieš pasirašant tokį susitarimą turėjo susipažinti su atsakovės nuosavybės dokumentais, kaip tai padarė atsakovė ir jos draugas J. G.. Marijampolės rajono apylinkės teismas savo sprendime nurodo, jog „pati ieškovė dėl neaiškių priežasčių nusprendė iki galo neįvykdyti sutarties sąlygų, t. y. patvirtinti mainų sandorį notarine tvarka, nors atsakovė jau buvo įvykdžiusi visas sąlygas“. Priešingai, nei teigia teismas, atsakovė visiškai nebuvo įvykdžiusi sutarties sąlygų. Ieškovė R. pati ragino atsakovę įforminti sutartį notariškai, tačiau ji dėl nesuprantamų priežasčių vengė tai padaryti. 2007 m. atsakovei galutinai susitvarkius paveldėjimo dokumentus ir pareiškus pageidavimą įforminti mainų sutartį notariškai, ieškovai G. R., R. R., A. R. ir I. R. kategoriškai atsisakė tai padaryti, kadangi tokios sutarties patys niekada nebuvo sudarę, ieškovei R. apsikeitus sodybomis, ieškovai buvo nepilnamečiai, neturėjo veiksnumo ir negalėjo patys už save nuspręsti. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nekreipė dėmesio į ieškovų pažeistas teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai ir neteisėtai pripažino mainų sutartį galiojančia, tokiu būdu pažeisdamas konstitucinę nuosavybės teisę. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus ieškovės R. medicininius dokumentus, nekreipė jokio dėmesio į jai diagnozuotus psichinės sveikatos sutrikimus, bei netinkamai vertino medicinos ekspertų išvadą. Priimdamas sprendimą, teismas visiškai nevertino byloje apklaustos liudytojos O. D., kas taip pat turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 str. 3 d. 3 p., 4 d. 3 p. įtvirtintas procesines normas. Sprendimo aprašomojoje dalyje nėra kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų santraukos, sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas yra neteisėtas, neteisingas, pažeidžiantis materialinės ir procesinės teisės normas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 48-50, t.III) atsakovai I. M., R. M. ir A. M. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog šalys faktiškai mainų sutarties sąlygas įvykdė per septynias dienas nuo susitarimo pasirašymo. Mainų sandorio įvykdymo metu ir šiuo metu R. buvo ir yra veiksni, ji buvo savo nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė ir teisėtai veikė jų vardu, todėl ieškovų pretenzijos dėl mainų sandorio sudarymo praėjus beveik dešimt metų laikotarpiui nepagrįstos. Iki kreipimosi į teismą G. R., R. R., A. R. ir I. R. jokių pretenzijų nei I. M., nei J. G. nereiškė ir nereikalavo išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Marijampolės rajono apylinkės teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir, vadovaudamasis įrodymų visuma, priėmė teisingą ir teisiškai pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001 m. gegužės mėnesį ieškovė R. išmainė jai ir jos nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą – dalį gyvenamojo namo ir ūkinius pastatus bei žemę – į sodybą ir žemę su atsakove I. M.. Jos 2001 m. gegužės 1 d. surašė susitarimą, kuriuo R. keičiasi sodyba ir 3,0 ha žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), su I. M., gyv. (duomenys neskelbtini), turinčia sodybą ir žemės 3,0 ha tame pačiame kaime. Susitarimu buvo susitarta, kad pusės metų bėgyje šalys sutvarkys dokumentus notariškai. Mainų sutartis notarine forma sudaryta nebuvo, tačiau šalys nuo 2001 m. gegužės gyveno ir naudojosi apsimainytu turtu. Ieškovai R., G. R., R. R., A. R. ir I. R. 2011 04 23 kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydami pastatų ir žemės, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasikeitimo (ar nuomos) sandorį pripažinti negaliojančiu ir jį nutraukti, iškeldinti atsakovus I. M., R. M., A. M., G. G. iš statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovams ir kitiems bendraturčiams. Atsakovė I. M. priešieškiniu prašė paminėtų pastatų ir žemės sklypų mainų sandorį pripažinti galiojančiu. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, patenkino priešieškinį. Apeliacinį skundą šio dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo padavė ieškovai G. R., R. R., A. R. ir I. R.. Ieškovės R. apeliacinį skundą, nepašalinus ieškinio trūkumų, teismas grąžino jį padavusiai ieškovei.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliaciniame skunde ieškovai G. R., R. R., A. R. ir I. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, ieškovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė I. M. nevykdė sutarties sąlygų, nei rašytinių, nei aptartų žodžiu.
Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šalys 2001 m. gegužės mėnesį mainė sodybas ir žemės sklypus. Kad tuo metu šalių – atsakovės ir ieškovės, kuri buvo ir įstatyminė nepilnamečių vaikų, t.y. kitų ieškovų, atstovė – valia buvo būtent mainyti turtą, akivaizdu iš šalių paaiškinimų, taip pat rašytinio susitarimo (b.l. 129,t. I). Šiame susitarime, sudarytame 2001 m. gegužės 1 d., ieškovė R. ir atsakovė I. M. nurodė, kad apsikeičia sodybomis ir žemės sklypais, o notariškai įformins tokį sandorį ateityje. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė R. paaiškino, kad mainai faktiškai įvyko 2001 m. gegužės 15 dieną, ji tokį sandorį pripažįsta, bet 2007 metais persigalvojo.
Pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės I. M. priešieškinyje pareikštą reikalavimą ir pripažino galiojančiu mainų sandorį. Mainus šalys įvykdė 2001 m. gegužės mėnesį, notariškai įforminti mainų sandorį nesutinka ieškovė. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Teismui pripažinus sandorį galiojančiu, po to notarine tvarka įforminti tokį sandorį nebereikia. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja kitai šaliai perduoti daiktą mainais už kitą daiktą, mainų sutarčiai taikomos pirkimo – pardavimo sutarčiai taikomos taisyklės, mainų sutarties atveju abi šalys laikomos perduodamų daiktų pardavėjais ir gaunamų daiktų pirkėjais (CK 6.432 str.). CK 6.309 straipsnyje, reglamentuojančiame pirkimą – pardavimą, nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Abi šios – bendroji, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta – teisės normos reglamentuoja sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Byloje nagrinėjamu atveju šalys įvykdė mainus. Teismo pripažinimas šalis sudarius mainų sutartį, iš esmės reiškia ir reikalaujamą sutarties formą, kaip būtiną nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elementą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis).
Kaip minėta, šalys mainus įvykdė 2001 m. gegužės mėnesį, susitardamos, jog notarinės formos sutartį sudarys ateityje. Iš byloje pateiktų duomenų apie šalių mainyto nekilnojamojo turto įregistravimą, matyti, kad 2001 m. gegužės mėnesį ieškovė R. dar nebuvo įregistravusi nuosavybės teisių į žemės sklypus (b.l. 150-151, 155-165, t. I), o atsakovė I. M. nebuvo įteisinusi jos paveldėtų faktiškai valdomų statinių ir teisių į naudojamą žemę (b.l. 47-50, t.I; b.l. 96-105, t. II). Tačiau po mainų šalys turtu, kurį mainė, naudojosi netrukdomai kaip savu. Būtent ilgametis ir netrukdomas šalių naudojimasis po mainų įgytu turtu, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia nesutikti su apeliaciniame skunde ieškovų nurodytu argumentu, kad atsakovė neįvykdė mainų sutarties.
Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat teigia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas yra neteisėtas, neteisingas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus ieškovės R. medicininius dokumentus, netinkamai vertino medicinos ekspertų išvadą, visiškai nevertino liudytojos O. D. parodymų, taip pat pažeidė CPK 270 str. 3 d. 3 p. ir 4 d. 3 p. reikalavimus, nes nenurodė kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų santraukos, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo.
Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodytas CPK 270 straipsnio 3 d. 3 p. reikalavimas teismo sprendime nurodyti kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų santraukas nuo 2011 m. spalio 1 dienos negalioja. Šiuo metu galiojanti CPK 270 straipsnio 3 dalies redakcija reikalauja aprašomojoje sprendimo dalyje nurodyti tik šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauką. Apskųstajame teismo sprendime yra nurodyti įrodymai, kuriais teismas pagrindė priimamą sprendimą. Todėl pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesinės teisės normas, nėra pagrindo. Apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus ieškovės R. medicininius dokumentus, netinkamai vertino medicinos ekspertų išvadą, visiškai nevertino liudytojos O. D. parodymų, nekonkretizuojant, kodėl apeliacinės instancijos teismas turėtų sutikti su tokiais teiginiais, nenurodant, kaip turėtų būti įvertinti šie įrodymai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės I. M. atsiliepime nurodytu argumentu, kad apeliantai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nenurodė nei vieno teisės pažeidimo, numatyto CPK 327 ir 330 straipsniuose, t.y. nenurodė, dėl kokio procesinės ar materialinės teisės pažeidimo ar netinkamo taikymo yra būtina bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kas leistų bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija, kaip jau minėta, nenustatė.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą nėra pagrindo. Šis sprendimas nekeistinas, o ieškovų G. R., R. R., A. R. ir I. R. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.