Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB, ir ieškovė) „Gensera“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės 2016-12-30 pretenziją; 2) pripažinti, kad pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T₁, T₂ ir T₃ yra dviprasmiški, neatitinkantys pirkimo objekto ir viešųjų pirkimų principų, todėl neteisėti ir nepagrįsti, ir nutraukti pirkimo procedūras teismo sprendimu ex officio, o jei teismo sprendimo priėmimo metu būtų sudaryta pirkimo sutartis – pripažinti sutartį negaliojančia ab initio; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog UAB „Gensera“ dalyvauja atsakovės UAB „Mažeikių vandenys“ (toliau – ir atsakovė, ir perkančioji organizacija) vykdomame supaprastintame atvirame viešojo pirkimo konkurse „Lietaus nuotekų tinklų plėtros, nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos Mažeikių mieste darbai“, pirkimo Nr. 181529 (toliau – ir pirkimas). Pirkimo sąlygų 27.2 p. nustatyta, kad tiekėjų pasiūlymai bus vertinami taikant ekonominio naudingumo kriterijus, o 27.3 p. nustatyti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos tiekėjams bus skiriami ekonominio naudingumo balai. 2016-12-22 atsakovė patikslino ekonominio naudingumo kriterijus. Ieškovė, susipažinusi su nustatytais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais T₁, T₂, T₃ mano, kad jie pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl 2016-12-30 pateikė atsakovei pretenziją ir reikalavo koreguoti pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus. Atsakovė 2017-01-05 ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad ekonominio naudingumo kriterijai yra pagrįsti, atitinkantys Lietuvos Respublikos teismų praktiką ir leidžiantys atrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, su kuo ieškovė nesutinka, nes jos manymu, pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir tvarka yra neskaidrūs ir neteisėti, pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus, todėl turi būti panaikinti.

Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijai T₁, T₂, T₃ sąlygoja tiekėjų varžymąsi ne dėl geriausio ir naudingiausio pasiūlymo, o dėl „gražiausio“ ir „geriausiai apipavidalinto“ aprašymo atsakovei pateikimo. Ieškovės manymu, vertinimo tvarka, kai balus pagal šiuos ekonominio naudingumo kriterijus suteiks ekspertai, yra subjektyvi ir objektyviai nepatikrinama, kas sąlygoja, kad išskirtinai techninės srities pirkimas, kai perkami darbai, o ne meno kūrinys ar muzikos instrumentas, yra vertinami ne pagal techninius privalumus, o pagal tai, kaip vaizdžiai tiekėjas aprašys bendravimo su perkančiąja organizacija tvarką, kiek nurodys rizikos valdymo ir kokybės užtikrinimo būdų. Pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T₁ iš esmės neva parodo, kaip tiekėjas supranta riziką, galinčią kilti darbų vykdymo metu, ir kaip jis ją moka „efektyviau nei kiti“ valdyti. Taigi, reikalaujama pateikti aprašymą detalizuojant rizikas, jų suvaldymo modelius, naudojamas priemones, kas reiškia, kad yra gilinamasi ne į faktinius tiekėjo gebėjimus, o į tai, kaip tiekėjas geba teoriškai aprašyti rizikų valdymo būdus. Pažymi, jog pagal tokį kriterijų neva ekonomiškai naudingiausiu greičiausiai bus pripažintas tiekėjas, kuris gražiau ir nuodugniau aprašys darbų vykdymo metu galinčių kilti rizikų atsiradimo ir suvaldymo teoriją, tačiau ne tas, kuris realiai yra įvykdęs standartizuotą rizikų valdymo programą ir gavęs tai liudijantį atestatą.

Pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatytu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T₂ vertinami rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir išorinės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas. Neaišku, kaip bus vertinamas tokio plano susietumas su rizikos valdymu, ir ką reikia nurodyti, kad atsakovė manytų, kad visas toks rašinys apie planus, rizikų darbų vykdymo metu valdymą bei darbų organizavimo aspektus atitiks ir kokiu lygiu atitiks projekto tikslą. Galiausiai nurodoma, kad bus vertinama rangovo vidinės komunikacijos planai ir jų realumas, aiškumas. Taigi, apskritai nesuprantama, kokiu pagrindu ir kaip atsakovė nuspręs, kuris planas realesnis, ir kuri tiekėjo aprašyta komunikacija geresnė. Akivaizdu, kad nustatytas kriterijus ir jo vertinimas iš esmės paremtas ne faktiniais duomenimis, kurių pagrindu ir turi būti atrinktas ekonomiškiausias pasiūlymas, o išskirtinai neapibrėžtu, neaiškiu ir teoriniu mąstymu, kurio net negalima objektyviai palyginti ir įvertinti jei būtų siekiama parinkti geriausią, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją.

Pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatytu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T₃ vertinama, ar tiekėjas taiko aplinkos apsaugos standartus, tačiau vietoj to, kad tiekėjas pateiktų sertifikatą, liudijantį, kad jis tokius standartus atitinka, iš jo reikalaujama pateikti visą aprašymą, kokios priemonės būtų taikomos, kaip jis organizuotų aplinkos apsaugą, kaip visa tai siejasi su jo vykdomu rizikos valdymu ir kitomis jo atliekamomis sritimis.

Ieškovo nuomone, iš esmės atsakovė pirkimo sąlygose ekonominio naudingumo kriterijus T₁, T₂ ir T₃ nustatė tokius, kokie yra pagrindžiami pateikiant atitikimą tam tikram standartui įrodančius sertifikatus, kurie liudija, kad tiekėjai taiko tarptautinius kokybės vadybos, rizikos valdymo, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos bei komunikacijos standartus, vadinasi geba atlikti darbus objekte tinkamai. Tas įrodoma perkančiajai organizacijai kvalifikacijos vertinimo procedūroje pateikiant minėtus sertifikatus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad kriterijai T₁, T₂, T₃ iš esmės yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, kurie ne tik kad niekaip nėra susiję ir niekaip neatskleidžia tiekėjo pasiūlymo ekonomiškumo, bet ir sukuria papildomas kliūtis patyrusiems darbų vykdytojams apskritai dalyvauti pirkimo procedūrose, nes nustato, kad geriausias bus pasiūlymas tokio tiekėjo, kuris tiesiog moka gražiai rašyti. Konkrečiu atveju yra perkami darbai, kur svarbiausia, kad jie būtų atlikti kokybiškai, kad tiekėjas pateiktų reikiamas garantijas, turėtų reikiamą kvalifikaciją, kad naudojamos medžiagos ir produktai leistų taupyti lėšas, t. y. kad būtų rastas kokybės ir kainos santykis, leidžiantis pasiekti pirkimo tikslą - racionaliai panaudojant biudžeto lėšas įsigyti gerą ir kokybišką prekę.

Atsakovė UAB „Mažeikių vandenys“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 90 str. 2 d., kaip ir Direktyvos 2014/3 4/EB 53 str. 1 d., yra pateiktas pavyzdinis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau pateiktame pavyzdiniame sąraše yra numatyta galimybė ekonominio naudingumo kriterijumi nustatyti aplinkosaugos charakteristikas, atsakovės nuomone išvis nėra pagrindo kvestionuoti kriterijaus T₃ pasirinkimo. Kriterijai T₁ ir T₂ nėra tiesiogiai nurodyti pavyzdiniame sąraše, todėl, įvertinus tai, kad sąrašas nėra baigtinis, sprendžiant dėl šių kriterijų teisėtumo, turi būti vertinama, ar jie susiję su perkamu objektu. Papildomai akcentuoja, kad su sutarties vykdymu susijusiais kriterijais siekiama ne patikrinti, ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti, kaip dalyvis įgyvendins sutartį, t. y. didesni balai bus suteikiami dalyviams, kurių aprašymai parodys, jog jie yra pakankamai įsigilinę į perkamą objektą, įvertina realias rizikas, tinkamai suplanuoja veiksmus bei priemones ir užtikrina darbų kokybę bei aplinkosaugą, siekdami tinkamai ir efektyviai įvykdyti sutartį. Vertinimo metu bus vertinamas ne aprašymo kiekis, o turinys, šis vertinimas turi pridėtinės vertės, kadangi dalyvio sutarties įgyvendinimo suvokimo lygis ir jo detalizavimas pasiūlyme leidžia pagrįstai tikėtis, kad tokio dalyvio atliekami darbai bus atlikti kokybiškiau. Kriterijai, susiję su darbų organizavimo ir aplinkosaugos priemonėmis bei rizikos valdymu, yra tampriai susiję su tuo, ką siekia įsigyti perkančioji organizacija, bei leidžia įvertinti tiekėjus sutarties vykdymo kontekste. Atsakovas, įvertinęs turimą panašių darbų sutarčių vykdymo praktiką, atkreipia dėmesį, kad būtent sutarties vykdymo etape dėl tiekėjų nepakankamo ar netinkamo planavimo ir/ar rizikos valdymo dažnai kyla grėsmės dėl sutarties neįgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis sutarčiai apmokėti lėšų yra skiriama iš ES paramos lėšų, netinkamas sutarties įgyvendinimas gali sukelti itin neigiamas pasekmes perkančiajai organizacijai.

Ekonominio naudingumo kriterijaus pasirinkimas priklauso perkančiosios organizacijos dispozicijai. Taip pat pažymi, kad ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijai T₁, T₂ ir T₃ atsakovės buvo pasirinkti įvertinus esminius aspektus, leidžiančius pasiekti pirkimo tikslą - perkančiajai organizacijai įsigyti tinkamos kokybės darbus. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad perkamų darbų finansavimui bus naudojamos ES paramos lėšos, ypatingai svarbu, kad darbai būtų atlikti ne tik kokybiškai, bet ir tinkamu laiku, nes rangos sutarties neįvykdymas ar netinkamas vykdymas gali sąlygoti ES paramos lėšų netekimą ar finansinių korekcijų taikymą. Dėl šių priežasčių perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, akcentuoja su sutarties vykdymo užtikrinimu susijusius aspektus, leidžiančius bent iš dalies užtikrinti kuo mažesnę netinkamo sutarties vykdymo rizikos atsiradimo tikimybę. Pirkimo sąlygų III skyriuje yra labai tiksliai nurodyti minimalūs reikalavimai vykdant darbus naudotinoms medžiagoms, kurie užtikrina pakankamą medžiagų kokybę. Atsakovė, įvertinusi būtent tai, kad šiuo atveju didesnę pridėtinę vertę sukuria ne kokybiškesnių medžiagų naudojimas, o tinkamo sutarties (darbų) vykdymo užtikrinimas, pasinaudojo teise nustatyti ginčijamus su perkamu objektu tiesiogiai susijusius ekonominio vertinimo kriterijus T₁, T₂ ir T₃.

Atliekant pasiūlymų vertinimą pagal T₃ kriterijų, nėra tiesiogiai vertinama, ar tiekėjas taiko aplinkos apsaugos standartus, t. y. turi tam tikrą sertifikatą, o vertinama tai, kokios konkrečios priemonės bus taikomos vykdant rangos sutartį, ir kokia yra siūlomų priemonių nauda. Pabrėžia, jog vien atitinkamų sertifikatų turėjimas neįrodo, kad vykdant sutartį bus laikomasi visų pagal tam tikras metodikas nustatytų reikalavimų, todėl perkančioji organizacija nutarė nenustatyti kvalifikacijos reikalavimo, susijusio su aplinkos apsaugos vadybos sistema. Pažymi, jog taip yra sudaromos galimybės pasiūlymus teikti didesniam ratui tiekėjų, t. y. tiems, kurie neturi įsidiegę atitinkamų sistemų. Atsakovės nuomone, reikalauti ieškovės nurodytų sertifikatų netikslinga dėl to, kad toks reikalavimas apriboja galimybes pirkimo procedūrose dalyvauti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažnai neturi aptariamų sertifikatų.

Ieškovė UAB „Gensera“ dublike nurodė, jog ginčo pirkimu atsakovė nustatė ekonominio naudingumo kriterijus T₁, T₂, T₃, kurie neparodo jokių sąsajų su pirkimo objektu ir absoliučiai nedaro jokios įtakos tam, kad pagal tokius kriterijus parinktas tiekėjas darbus atliks tinkamai, laiku ir pagal pirkimo sutarties nuostatas. Pirkimo objektas yra projektavimo ir rangos darbai. Atsakovė siekia įsigyti nuotekų tinklų statybos bei nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos darbus pagal paties pirkimo laimėtojo parengtą projektą. Tai reiškia, kad su pirkimo objektu šiuo metu yra susijęs iš esmės vienintelis kriterijus, kurio ieškovė ir neginčija – T₄. Pirkimo sąlygose pateiktame sutarties projekte yra numatytos baudos rangovui, jei pastarasis vėluos atlikti darbus ar juos atliks netinkamai. Sutartyje nėra jokių pagrindų, pagal kuriuos rangovui būtų skirtos baudos už tai, kad jis nesilaikė rizikų valdymo plano ar bendravimo plano, nors darbus atliko laiku ir tinkamai. Taigi, nėra baudų skyrimo už tokius kriterijus, kuriuos atsakovė įvardija kaip sutartį užtikrinančius ir dėl to susijusius su pirkimo objektu. Vieninteliai kriterijai, už kuriuos gali būti skiriamos baudos pagal sutartį, yra vėlavimas ir netinkamai atlikti darbai.

Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą perkančioji organizacija vertina pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, rekomenduojama vengti tokių kriterijų, kurie neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui arba ta įtaka labai nedidelė. Taip pat nerekomenduojama pasiūlymus vertinti pagal kriterijus, susijusius su tiekėjų kvalifikacija. Ginčo atveju pirmiausia reikia nustatyti, ar ekonominio naudingumo kriterijai yra pakankamai susiję su pirkimo objektu, ir jei sąsaja yra pakankama ir pagrįsta, ar kriterijai, subkriterijai bei visa pasiūlymų vertinimo tvarka yra pakankamai tiksli ir aiški. Kriterijumi T₁ yra vertinamas darbų vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas, numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Šis kriterijaus turi glaudžią sąsają su pirkimo objektu. Atsakovė, siekdama gauti kuo geresnius statybos darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimas darbų įgyvendinimo metu iškylančias rizikas ir gebėtų jas valdyti. Kriterijaus subkriterijai taip pat yra aiškiai apibūdinti - pirkimo sąlygose yra pateikiama lentelė, kurioje intervalais nurodoma, kiek balų bus gaunama už tam tikro lygio tiekėjo sugebėjimą nustatyti riziką ir priemonių rizikai valdyti taikymą. Vertinimo subkriterijai yra detaliai aprašyti ir galima aiškiai nustatyti, už kokius pasiūlymus bus taikomas tam tikras balas.

Tarnybos vertinimu, kriterijus T₂ taipogi glaudžiai susijęs du pirkimo objektu, šiuo kriterijumi atsakovė vertina rangovo darbo organizavimo aspektus, resursų valdymo planus, rangovo pasiūlyto darbų tvarkaraščio realumą ir susietumą su rizikos valdymo planu, jo atitikimą projekto tikslams ir uždaviniams. Taip pat vertinami tiekėjų taikomi vidinės ir išorinės komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas. Tarnybos vertinimu, vertinimo subkriterijai yra aiškūs ir tikslūs, nes atsakovė aiškiai apibrėžė, kaip bus vertinamas kiekvienas darbų organizavimo ir komunikacijos aspektas, kas bus vertinama, bei numatė atitinkamą balų intervalą už atitinkamą pasiūlymą.

Kriterijus T₃ taipogi sietinas su pirkimo objektu. Kriterijus, jo vertinimo sistema yra aiškiai išdėstyti ir suprantami, atsakovė nurodo subkriterijus, juos detaliai aprašo bei numato atitinkamus balų intervalus. Tarnybos nuomone, ieškovė nepagrįstai ir neargumentuotai teigia, kad tokių kriterijų nustatymas sukuria situaciją, kai tiekėjai varžosi ne dėl geriausio pasiūlymo turinio prasme pateikimo, o dėl geriausiai aprašytų kriterijų. Perkančiosios organizacijos, siekdamos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje suformuluotų principų ir viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimo, yra suinteresuotos vertinti ne pasiūlymo išraišką, o pasiūlymo turinį. Be to, pasiūlymai bus vertinami ekspertinio vertinimo būdu, o toks vertinimo būdas taip pat sumažina ir neišvengiamą subjektyvumą vertinant pasiūlymus. Šios aplinkybės suponuoja, kad atsakovė yra suinteresuota gauti kuo kokybiškesnius darbus už kuo geriausią kainą, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra parengti nepažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinių principų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

UAB „Mažeikių vandenys“ (toliau – ir perkančioji organizacija, ir atsakovė) vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Lietaus nuotekų tinklų plėtros, nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos Mažeikių mieste darbai“, pirkimo Nr. 181529, kuriuo siekiama pirkti lietaus nuotekų tinklų statybos, lietaus nuotekų valymo įrenginių statybos bei rekonstrukcijos darbus.

2016-12-21 perkančioji organizacija pakeitė pirkimo dokumentų I skyriaus 27 punktą „Pasiūlymų vertinimas ir lyginimas“, numatydama, jog pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, 27 punkto 3 papunktyje nustatė pasiūlymų vertinimo kriterijus: pirmas kriterijus (C) – Pasiūlymo kaina; antras kriterijus (T₁) – Rizikos valdymas; trečias kriterijus (T₂) – Darbų organizavimas ir komunikacija; ketvirtas kriterijus (₃) – Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas; penktas kriterijus (T₄) – Eksploatacinės sąnaudos. 27.4. punkte numatyta, jog tiekėjų pasiūlymus pagal T₁, T2, T₃ kriterijus vertina komisija vadovaudamasi pirkimo dokumentuose pateikiamu aprašymu (konkurso sąlygų 27 punktas), suteikdama balus nuo 0 iki 10.

Ieškovė UAB „Gensera“ 2016-12-30 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, prašydama panaikinti ekonominio vertinimo 27.3. punkte nustatytus T₁, T₂, T₃ kriterijus arba pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą. Pretenziją motyvavo tuo, jog: 1) pirkimo sąlygų 27.4. punkte pateiktas balų skyrimo aprašymas (vertinimo tvarka) yra neaiškus ir neužtikrinantis lygiateisiškumo bei skaidrumo principo įgyvendinimo; 2) T₂ kriterijaus reikalavimas pateikti inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo, statybos darbų kiekviename statinyje, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų ištaisymo terminus, kurių nurodymas tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadijoje negali būti tikslus ir galimai neatitiktų faktiškai planuojamos sudaryti pirkimo sutarties sąlygų, kadangi vienų ar kitų terminų nustatymas priklauso nuo pirkimo sutarties pasirašymo bei atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimų (ekspertizės atlikimo, statybos leidimo gavimo ir pan.) priėmimo momento. Pasiūlymų pateikimo metu tiekėjams nedisponuojant nurodyta informacija, turinčia tiesioginės reikšmės darbų atlikimo terminų planavimui, terminų nustatymas yra betikslis, be to, nesant pirkimo sąlygose informacijos, kaip nurodyti terminai būtų patikrinami, yra sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai. Pažymėjo, jog pateikti rizikos ir aplinkosaugos veiksnių projekto įgyvendinime aprašymus galima tik iki projekto parengimo, o ne tuos, kurie atsiras statybos metu, kadangi parengus projektą visos priemonės ir veiksniai priklausys nuo projekto sprendinių, kurių tiekėjas, turėdamas tiek informacijos, kiek pateikiama su pirkimo dokumentais, objektyviam vertinimui numatyti negali.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia perkančiajai organizacijai turi pateikti pretenziją. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Taip pat ir ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 423³ straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymų leidėjas numatė išimčių taikymo galimybę ieškinio turiniui lyginant su pretenzijos turiniu, tačiau tokia išimtis sietina su ginčijamų faktinių aplinkybių sužinojimo momentu, t. y. reikšmingas aplinkybių, nenagrinėtų ikiteisminėje ginčo stadijoje, paaiškėjimo momentas, taip pat svarbūs ir šalies, ginčijančios tokias faktines aplinkybes, veiksmai, kurių jį ėmėsi, kad tos aplinkybės paaiškėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovei apie tai, kad 2016-12-21 perkančioji organizacija pakeitė pirkimo dokumentų I skyriaus 27 punktą, numatydama, jog pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ir perkančioji organizacija pasirinko ekspertinį vertinimo būdą (žr. šio sprendimo 19 punktą), tapo žinoma 2016-12-22, perkančiajai organizacijai CVP IS priemonėmis paskelbus skelbimą dėl papildomos informacijos arba pataisos. Taigi, apie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus T₁ (Rizikos valdymas), T₂ (Darbų organizavimas ir komunikacija) ir T₃ (Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas) ieškovei tapo žinoma 2016-12-22, tačiau ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos metu ji nekvestionavo kriterijų T₁ ir T₃ teisėtumo bei pagrįstumo, o kėlė tik kriterijaus T₂ pagrįstumą, tačiau ir tai tik dalyje dėl reikalavimo pateikti inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo, statybos darbų kiekviename statinyje, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų ištaisymo terminus. Taipogi kvestionavo pirkimo sąlygų 27.4. punkte pateiktą balų skyrimo aprašymą (vertinimo tvarką) kriterijų T₁, T₂ ir T₃ atžvilgiu. Kitus argumentus dėl pirkimo sąlygose nustatytų neskaidrių ir neteisėtų, pažeidžiančių viešųjų pirkimų principus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ieškovė pateikė tik ieškinyje. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė turėjo galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti privaloma ikiteismine procedūra, siekdama, kad perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas būtų įvertintas ir kitais, nei 2016-12-30 pretenzijoje nurodytais, aspektais, tačiau ji šia procedūra nepasinaudojo, todėl neturi teisės ieškinyje kvestionuoti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₃ teisėtumo bei pagrįstumo, todėl civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Taipogi ieškovė neturi teisės ieškinyje kelti ir T₂ kriterijaus teisėtumo bei pagrįstumo klausimo kitu aspektu, nei pretenzijoje (žr. šio sprendimo 20 punktą), tačiau iš ieškinio turinio matyti, jog kriterijaus T₂ teisėtumas kvestionuojamas kitu, nei pretenzijoje, pagrindu, todėl ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina. Taigi, teismas pasisako tik dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiūlymų vertinimo būdo.

Dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiūlymų vertinimo būdo

Pirkimo sąlygų 1 skyriaus 27.4. punktas nustato, jog komisija (kiekvienas narys arba visi nariai bendrai, komisijos pasitelkti ekspertai) kiekvieną pasiūlymą vertina pagal antrą, trečią ir ketvirtą (T₁, T₂ ir T₃) kriterijus suteikdami balus nuo 0 iki 10 (10 balų – geriausias įvertinimas), o vertinimas atliekamas pagal tame pačiame pirkimo sąlygų punkte pateikiamą aprašymą. Ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje kelia tokio pasiūlymų vertinimo skaidrumą, teigia, jog perkančioji organizacija sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai, sudarydama galimybę iš anksto pasirinkto tiekėjo pasiūlymą pripažinti geriausiu.

Pagal VPĮ 3 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šių principų privaloma laikytis visos viešojo pirkimo procedūros metu. Tokiu būdu užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Be to, pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti viešo konkurso skaidrumu. Teismas, vertindamas viešojo pirkimo atliktų procedūrų atitiktį viešųjų pirkimų principams, turi nustatyti, ar, įgyvendinant tam tikras viešojo pirkimo procedūras, nebuvo atlikti perkančiosios organizacijos ar tiekėjų veiksmai, nesuderinami su išvardytais viešųjų pirkimų principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-323/2009).

Pasiūlymų vertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė. Pasiūlymų vertinimą perkančioji organizacija atlieka pagal pirkimo sąlygose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir tvarką. Pirkimo sąlygų I skyriaus 27.1. punkte perkančioji organizacija nustatė, jog komisija vertina ir lygina tik tuos pasiūlymus, kuriuos pateikę tiekėjai pripažinti atitinkančiais nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, o 27.2. punkte - jog pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Kaip minėta šio sprendimo 19 punkte, perkančioji organizacija 27.3. punkte nustatė pasiūlymų vertinimo kriterijus (C, T₁, T₂, T₃, T₄). Pirkimo sąlygų 27.4. punkte nustatyta, jog pasiūlymus vertins komisija (kiekvienas narys arba visi nariai bendrai, komisijos pasitelkti ekspertai), t. y. perkančioji organizacija pasirinko ekspertinio vertinimo būdą. Ieškovė su tuo nesutinka, teigdama, kad toks vertinimas yra neskaidrus, o perkančioji organizacija tokiu būdu sudaro galimybę geriausiu pasiūlymu pripažinti pasirinkto tiekėjo pasiūlymą, su kuo teismas nesutinka.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 37 punktas nustato, kad ekspertinis vertinimas naudingas tuomet, kai reikia greitai ir su kuo mažesnėmis išlaidomis įvertinti sunkiai kiekybiškai apibūdinamus dalykus. Pagal minėtų Rekomendacijų 38 punkto nuostatas, ekspertinis vertinimas viešuosiuose pirkimuose gali būti naudojamas įvertinant pirkimo objekto parametrus, kurie negali būti pamatuoti tiesiogiai (estetinės savybės, reprezentatyvumas, patogumas, techninių sprendimų pažangumas, modernizavimo galimybės, remonto ir aptarnavimo patogumas ir pan.), nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir jų parametrų lyginamuosius svorius. Vertinant ginčo pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų pobūdį (lietaus nuotekų tinklų statybos, lietaus nuotekų valymo įrenginių statybos bei rekonstrukcijos darbai), spręstina, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimui pagrįstai pasirinko ekspertinio vertinimo būdą. Vertinant pirkimo sąlygose pateiktą aprašymą, pagal kurį bus atliekamas kiekvieno pasiūlymo vertinimas ir skiriamas atitinkamas balų skaičius, akivaizdu, jog pasiūlymo vertinimo kriterijai aprašyti labai išsamiai, aiškiai, detaliai nurodoma, ką turi pateikti tiekėjas, siekdamas gauti kuo didesnį įvertinimą, taigi, nėra pagrindo šių aprašymų šioje pirkimo stadijoje, kuomet pasiūlymai dar neįvertinti, pripažinti neaiškiais ar dviprasmiškais.

Sutiktina su atsakovės argumentais, jog esant pasirinktam ekspertiniam pasiūlymų vertinimui, neįmanoma išvengti tam tikro subjektyvumo, nes vertinimą atlieka ir balus suteikia žmonės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apie tai būtų galima spręsti įvykus pasiūlymų vertinimo procedūrai, vertinant pateiktas komisijos išvadas dėl konkretaus tiekėjo pasiūlymo įvertinimo, gi ieškovė jau iš anksto teigia vertinimą būsiant neskaidrų.

Įvertinus tai, kas paminėta, konstatuotina, jog byloje nenustatyta, jog perkančioji organizacija, pasirinkdama ekspertinį pasiūlymų vertinimo būdą, sudarytų sąlygas nesąžiningai konkurencijai, byloje nenustatyta perkančiosios organizacijos lygiateisiškumo, nediskriminavimo ar skaidrumo principų pažeidimų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė UAB „Mažeikių vandenys“ priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė.

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu, teismas

nusprendžia:

bylą dalyje dėl pirkimo sąlygų 27.3. punkto pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.