Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2026-03-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-5493-902/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-31
Bylos Nr.
2YT-5493-902/2026
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01640-2026-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Kategorijos
  • 2.6.38Taikos sutartis
  • 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Civilinė byla Nr. 2YT-5493-902/2026Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01640-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.4.5.20 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 31 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. S. ir T. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai J. S. ir T. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Vadinasi, įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą būti aktyviu ir prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai.

Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010).

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo turi atitikti bendruosius procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111-114 straipsniuose. Pagal CPK 581 straipsnį prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant šį klausimą. CPK 111 straipsnio 1 dalies 4 punkte taip pat įtvirtina pareiga kiekvienam byloje dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes.

Iš taikos sutarties turinio matyti, kad pareiškėjai siekia pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 27 d. priimtą sprendimą, kuriuo santuokos sudarymo įrašas buvo panaikintas pareiškėjų bendru sutikimu, kartu minėtu teismo sprendimu buvo išspręsti kiti su pareiškėjų nepilnamečiu vaiku susiję klausimai (vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo vaikui priteisimas, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas) ir detalizuoja (keičia) skyrium gyvenančio tėčio bendravimo tvarką, kuri savo esme prilyginama 50:50 principui ir atitinkamai išsprendžiamas vaiko išlaikymo klausimas. Tačiau šiuo atveju, taikos sutartyje nėra nurodyta, kokie konkrečiai minėtu teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktai yra keičiami ir lieka neaišku, ar teismo sprendimu nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta su jo mama tokiu būdu yra keičiama.

Be to, nėra aišku teismui, kokios aplinkybės lėmė šalių siekį sudaryti naują taikos sutartį dėl vaiko išlaikymo teikimo pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, ir jų kreipimosi į teismą dėl taikos sutartis patvirtinimo, ar tai yra esminės aplinkybės: buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas, kitos reikšmingos aplinkybės, juo labiau, kai po aukščiau nurodyto teismo sprendimo praėjo neilgas laiko tarpas, apie metus laiko. Tokių aplinkybių pareiškėjai J. S. ir T. M. nenurodė, nedetalizavo ir joms patvirtinti nepateikė teismui konkrečių įrodymų.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjų pateiktos taikos sutarties data yra taisyta, o jos pataisymai neaptarti ir abiejų pareiškėjų nepasirašyti.

Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą CPK XXXIX skyriuje reglamentuota supaprastinto proceso tvarka, prašymams trūkumų šalinimo institutas netaikomas, todėl taikos sutartį atsisakoma tvirtinti. (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.983, 6.984 straipsnis).

Išaiškintina, kad, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, šalys gali iš naujo kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 ir 582 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti tvirtinti pareiškėjų J. S. ir T. M. taikos sutartį.

Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Ingrida Kirsnytė