Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-878-495-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
1A-878-495-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Laureta Ulbiene, Stasys Lemežis

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-878/2010

Teisejas Petras Karvelis Procesinio sprendimo kategorija:(S)

1.2.19.3.; 2.1.7.4.; 2.1.8.; 2.4.6.3.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,

teiseju Lauretos Ulbienes, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Mateviciui,gynejui adv. Domantui Skebui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus apygardos prokuraturos apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d., požymiu.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

S. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-11-18, apie 11.15 val., Vilniaus mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu, Vilniaus aps. VPK Keliu policijos valdybos Keliu patruliu rinktines pareigunams V. P. ir A. V. , sustabdžiusiems S. Z. vairuojama automobili BMW su Rusijos Federacijos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekiniu šoniniu stiklu šviesos laidumas buvo 10%, kai leistina norma yra 70%, S. Z. už pageidaujama neteiseta neveikima vykdant igaliojimus - kad jam už Keliu eismo taisykliu pažeidima nebutu surašytas administracinis teises pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 123 str. 1 d. ir skirta bauda, - policijos pareigunams pasiule ir dave 2000 Rusijos rubliu (tai yra 161, 46 lt) kyši.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratura apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi: pripažinti S. Z. kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d., ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) bauda. Daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti – 2000 Rusijos Federacijos rubliu, konfiskuoti.

Prokuraturos teigimu, teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi, neivertino visos bylos medžiagos bei visu liudytoju parodymu, kas galejo esmingai itakoti teismo išvadas. Teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog S. Z. nenorejo papirkti policijos pareigunu, kyšio nesiule ir nedave, o norejo sumoketi policijos pareigunu skiriama bauda, yra nepagrista ir neteisinga, kadangi ja paneigia Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 1-os kuopos 3-io burio vado V. P. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai. Teismas liudytojo V. P. parodymu neanalizavo ir tinkamai neivertino, tuo tarpu iš ju akivaizdžiai matyti, jog S. Z. , siekdamas išvengti administracines nuobaudos, nenoredamas sugaižti laiko bei nenoredamas oficialiai susimoketi skiriamos baudos banke, sieke papirkti Vilniaus apskrities VPK policijos pareigunus, pastariesiems paduodamas 2000 Rusijos Federacijos rubliu. Be to, mineto liudytojo parodymus patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK KPV 1-os kupos 3-io burio vyresniojo patrulio A. V. bei Vilniaus apskrities VPK Organizuotu nusikaltimu tyrimo valdybos vyresniuju tyreju J. D. bei A. L. parodymai, automobilio apžiuros protokolas bei tarnybiniai pranešimai.

Nepagristai, prokuraturos nuomone, teismas vadovavosi 2002 m. rugsejo 24 d. Policijos departamento generalinio komisaro isakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patruliu veiklos instrukcijos 113 p. nuostata, jog naudojant vaizdo, garso ar kitokia aparatura, asmeni reikia ispeti, kad tai, ka jis kalbes, gali buti irašyta aparatura ir panaudota nagrinejant administracine ar baudžiamaja byla. Vilniaus apskrities VPK ONTV ikiteisminio tyrimo pareigunai vadovavosi Vilniaus apskrities VPK viršininko Kestucio Lancinsko 2009-11-17 nurodymu del darbo pagal atskirta priemoniu plana, iš kurio seka, jog Vilniaus apskrities VPK ONTV vyr. tyrejas J. D. neprivalejo informuoti S. Z. apie tarnybiniame automobilyje daroma vaizdo ir garso iraša.

Prokuraturos teigimu, neatitinka tikroves teismo skundžiamame nuosprendyje išdestytas teiginys, kad vyr. tyrejas J. D. , surašydamas tarnybinio automobilio VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiuros protokola, neva neužtikrino S. Z. vertejo paslaugu, kadangi S. Z. apžiuros protokolo nepasiraše. Atkreipiamas demesys i tai, kad tarnybinis automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vyr. tyrejo buvo apžiuretas dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 1-os kuopos 3-io burio vadui V. P. , tai patvirtina V. P. parašas.

Teismas, išteisindamas S. Z. taip pat remiasi Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 1-os kuopos 3-io burio vyresnio patrulio A. V. surašytu nutarimu del administracines teises pažeidimo kai protokolas nerašomas, neva buvo pažeista S. Z. teise naudotis vertejo paslaugomis, bei nesama byloje jokiu duomenu, kad Vilniaus apskrities VPK policijos pareigunai moka rusu kalba. Tokie teismo teiginiai, prokuraturos nuomone, atmestini kaip nepagristi, kadangi šioje baudžiamojoje byloje nagrinejamas baudžiamosios bylos teisetumas, o ne administracines bylos teisetumas, o tai, kad Vilniaus apskrities VPK policijos pareigunai laisvai kalba rusu kalba, pastarieji patvirtino pirmos instancijos teismo posedyje. Apelianto teigimu, iš baudžiamojoje byloje surašytu protokolu akivaizdžiai matyti, kad S. Z. buvo užtikrintos visos vertejo ir gynejo paslaugos.

Skunde atkreipiamas demesys ir i tai, kad teismas, išteisindamas S. Z. nieko nepasisake apie iš jo paimtu ir pridetu prie šios baudžiamosios bylos 2000 Rusijos Federacijos rubliu, kurie turetu buti konfiskuoti valstybes naudai kaip nusikaltimo daiktai.

Teismo posedžio metu prokuroras praše skunda tenkinti, išteisintojo gynejas praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuraturos apeliacinis skundas atmestinas.

Teiseju kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje surinktu ir teisiamojo posedžio metu ištirtu irodymu visuma nesuteikia pagrindo išvadai, jog S. Z. tiesiogiai pasiule ir dave kyši valstybes tarnautojams už pageidaujama neteiseta neveikima, vykdant igaliojimus.

Atkreiptinas demesys i tai, kad tiek iš paties S. Z. parodymu, tiek iš baudžiamojoje byloje liudytojais apklaustu policijos pareigunu parodymu seka, jog S. Z. sutiko su policijos pareigunu nustatytu pažeidimu. Tai patvirtina ir byloje esancio 2009-11-18 nutarimo del administracinio teises pažeidimo, kai protokolas nesurašomas kopija. Iš policijos pareiguno A. V. , surašiusio mineta nutarima del administracinio teises pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posedžio metu duotu parodymu seka, jog nutarima tarnybiniame automobilyje jis raše, butent, tuo metu, kai jo kolega V. P. ant galines automobilio sedynes sedinciam S. Z. rusiškai aiškino padaryto pažeidimo esme, atsakomybe už padaryta pažeidima, t.y. kad už padaryta pažeidima numatyta nuo 100 iki 150 litu bauda, baudos sumokejimo galimybes, t.y. kad paskirta bauda galima susimoketi grynais pinigais, litais, vietoje arba banke. Taigi, iš aukšciau išdestyto seka logiška išvada, jog S. Z. kaip ir nebuvo tikslo siulyti pareigunams kyši už neteiseta neveikima - nutarimo nesurašyma, kadangi jis jau buvo rašomas. Juolab, kad, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nei S. Z. , nei byloje liudytojais apklausti pareigunai ir nenurode, jog S. Z. butu prašes nerašyti administracinio teises pažeidimo protokolo ar nutarimo del administracinio teises pažeidimo, kai protokolas nesurašomas. Be to atkreiptinas demesys ir i tai, kad S. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasiule ir dave kyši už pageidaujama neteiseta neveikima vykdant igaliojimus - kad jam už Keliu eismo taisykliu pažeidima nebutu surašytas administracinis teises pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 123 str. 1 d., taciau, kaip aukšciau jau buvo mineta šiuo atveju buvo rašomas nutarimas del administracinio teises pažeidimo, kai protokolas nesurašomas.

Pažymetina taip pat tai, kad iš visu byloje liudytojais apklaustu policijos pareigunu parodymu seka, jog S. Z. 2000 Rusijos rubliu išsitrauke ir padejo tarp priekiniu automobilio sedyniu ant detuves, jau po to, kai jam buvo išaiškinta padaryto pažeidimo esme, baudos dydis ir baudos sumokejimo galimybes. Be to, liudytoju apklaustas policijos pareigunas A. V. teisiamojo posedžio metu parode, jog S. Z. , padejes 2000 rubliu, pasake, kad cia už bauda. Policijos pareigunas V. P. parode, jog jis S. Z. pasake, kad rubliams kvito nerašo, tuo tarpu S. Z. atsake, jog kvito jam ir nereikia. Teiseju kolegijos vertinimu, iš aukšciau nurodyto seka, jog S. Z. su policijos pareigunais kalbejo, butent, apie baudos sumokejima, kvito išrašyma, o ne apie kyšio davima. Patys policijos pareigunai teisiamojo posedžio metu patvirtino, jog S. Z. , padejus tarnybiniame automobilyje 2000 rubliu, policijos pareigunas pasiteiravo, ar tai kyšis, i ka S. Z. atsake, jog tai ne kyšis. Teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog policijos pareigunu subjektyvus S. Z. veiksmu vertinimas, negali buti irodymu, patvirtinanciu S. Z. kalte, padarius jam inkriminuojama nusikalstama veika.

Tai, kad S. Z. tarp priekiniu automobilio sedyniu ant detuves padeti pinigai buvo skirti butent baudos sumokejimui, patvirtina ir S. Z. tarnybiniame automobilyje ant detuves padetu pinigu suma. S. Z. vairuojama automobili sustabde policijos pareigunai, pastarajam pasiteiravus, išaiškino, kad už jo padaryta Keliu eismo taisykliu pažeidima ATPK 123 str. 1 d. numatyta nuo 100 iki 150 Lt dydžio bauda. S. Z. pareigunams padejo dvi 1000 Rusijos rubliu nominalo vertes kupiuras, tuo tarpu 2000 Rusijos rubliu konvertavus i litus pagal 2009-11-18 galiojusi valiutu kursa, litais gauta suma beveik ir atitinka paskirtos baudos dydi.

Atkreiptinas demesys tuo paciu i tai, kad byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme pateiktas garso ir vaizdo irašas, kuriame, pasak prokuroro, yra užfiksuota kaip S. Z. paperka policijos pareigunus, nera informatyvus, šiame iraše nera užfiksuotos ivykio aplinkybes iki S. Z. policijos pareigunu automobilyje ant detuves padeda 2000 Rusijos rubliu, todel šis irašas negali buti laikomas irodymu, patvirtinanciu tai, jog S. Z. tiesiogiai pasiule ir dave kyši valstybes tarnautojams už pageidaujama neteiseta neveikima, vykdant igaliojimus. Šia išvada tik patvirtina byloje esantis Vilniaus apskrities VPK ONTV vyresniojo tyrejo J. D. 2009-11-18 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog del techniniu nesklandumu vaizdo ir garso irašas nepavyko (b.l.24).

Pagristai, teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2009-11-18 automobilio VW Jetta, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiura atlikta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Kaip matyti iš mineto apžiuros protokolo, tarnybinis automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vyr. tyrejo J. D. buvo apžiuretas dalyvaujant S. Z. , taciau pastarojo parašo, patvirtinancio dalyvavima mineto procesinio veiksmo metu, protokole nera. Protokolo pabaigoje, kaip asmuo dalyvaves atliekant apžiura, pasiraše Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 1-os kuopos 3-io burio vadas V. P. , taciau jis protokole nebuvo itrauktas i asmenu dalyvavusiu atliekant procesini veiksma saraša. Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, lieka neaišku, kokiems asmenims dalyvaujant vis tik buvo atliktas aptariamas procesinis veiksmas. Jeigu automobilio apžiuros metu dalyvavo S. Z. , jam turejo buti užtikrinta teise naudotis vertejo paslaugomis. Nustacius, kad renkant duomenis buvo pažeista ju gavimo tvarka, butina ivertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turejo itakos gautu duomenu patikimumui ir ar del šiu pažeidimu buvo suvaržytos istatymu garantuotos kaltinamojo teises. Irodymais nepripažistami duomenys, kuriu gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejoniu duomenu patikimumu ir šiu abejoniu nera galimybes pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmes suvaržytos istatymu garantuotos kaltinamojo teises (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. gruodžio men. 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normu, reglamentuojanciu irodinejima, taikymo teismu praktikoje apžvalga Nr. 27-1, Teismu praktika 27).

Beje, pagristi yra prokuraturos skundo argumentai, jog nepagristai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vadovavosi 2002 m. rugsejo 24 d. Policijos departamento generalinio komisaro isakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patruliu veiklos instrukcijos 113 p. nuostata, jog naudojant vaizdo, garso ar kitokia aparatura, asmeni reikia ispeti, kad tai, ka jis kalbes, gali buti irašyta aparatura ir panaudota nagrinejant administracine ar baudžiamaja byla. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog policijos pareigunai, igyvendindami Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009-03-27 isakymu Nr. 10-V-260 patvirtinto Vilniaus apskrities VPK kovos su korupcija 2009 m. priemoniu plano 2.1 punkte numatytas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelia nusikalstamai veikai – policijos pareigunu papirkimui, dirbo pagal Vilniaus apskrities VPK viršininko Kestucio Lancinsko 2009-11-17 nurodyma Nr. (duomenys neskelbtini) del darbo pagal atskira priemoniu plana, pagal kurio turini matyti, kad pareigunai neprivalejo informuoti S. Z. apie tarnybiniame automobilyje daroma vaizdo ir garso iraša.

Taigi, teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyres visus byloje surinktus irodymus ir objektyviai juos ivertines, padare pagrista išvada, jog ištirtu irodymu visuma nesuteikia pagrindo išvadai, jog S. Z. padare jam inkriminuota nusikalstama veika. Tuo paciu pažymetina, jog Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bu­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bu­ti pa­gris­tos iro­dy­mais, ne­gin­ci­ja­mai pa­tvir­ti­nan­ciais kal­ti­na­mo­jo kal­te pa­da­rius nu­si­kals­ta­ma vei­ka ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes (LAT Senato nutarimas Nr. 40 „Del teismu prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­cias nuosp­rendžio surašyma” 3.1.8. punktas).

Atkreiptinas tuo paciu demesys ir i tai, kad neteisinga yra S. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Pažymetina tai, kad papirkimas, numatytas LR BK 227 straipsnyje, yra pasiulymas, pažadas duoti kyši arba kyšio davimas valstybes tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujama veikima ar neveikima vykdant igaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tu paciu rezultatu. Papirkimo kvalifikavimas priklauso nuo to, už koki – teiseta ar neteiseta – valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikima (ar neveikima) jis jam arba tarpininkui, siekiant tu paciu rezultatu, yra siulomas, pažadamas arba duodamas. Jeigu kyšis (neviršijantis 250 MGL vertes) pasiulomas, pažadamas arba duodamas valstybes tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujama teiseta veikima ar neveikima vykdant igaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tu paciu rezultatu, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 1 dali. Jeigu tie patys veiksmai padaromi pasiulant, pažadant ar duodant siekiant neteisetos paperkamo valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant igaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dali. Papirkimas už pageidaujama teiseta veikima ar neveikima yra tada, kai kyšis pasiulomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikima), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas igaliojimus. Papirkimas siekiant neteisetos paperkamo valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiulomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktu neteisetus veiksmus (ar neteisetai neveiktu) ir, taip neteisetai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintu papirkejo interesus (baudžiamoji byla Nr. 2K-349/2010).

Taigi, esant aukšciau išdestytoms aplinkybems, teiseju kolegijos vertinimu, S. Z. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagristai išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d., požymiu, todel naikinti skundžiama nuosprendi prokuraturos skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. Z. , skundžiamame nuosprendyje daiktiniu irodymu klausimo - iš S. Z. paimtu ir prie baudžiamosios bylos pridetu dvieju 1000 Rusijos rubliu nominalo kupiuru serijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), likimo. Gi vadovaujantis LR BPK 307 str. 6 d. 2 p. nuostatomis, nuosprendžio rezoliucineje dalyje turi buti nurodomas sprendimas del daiktiniu irodymu likimo. Kadangi nagrinejamu atveju S. Z. atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, jam nepadarius veikos, numatytos LR BK 227 str. 1 d., požymiu, mineti daiktiniai irodymai gražintini S. Z. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuraturos apeliacini skunda atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendi.

Baudžiamojoje byloje esancius daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti – dvi 1000 Rusijos rubliu nominalo kupiuras serijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti S. Z. .

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Teisejai Daiva Pranyte – ZalieckieneLaureta UlbieneStasys Lemežis