Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Egidijus Jonas Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-508/09

2009 m. rugsėjo 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Bitutei Šečkuvienei, nukentėjusiajam G. K., nukentėjusiojo atstovui Kęstučiui Staniuliui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1d. ir nubaustas laisvės apribojimo bausme 9 ( devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą 58 Lt 07 ct ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Iš nuteistojo J. L. nukentėjusiajam G. K. priteista 58 Lt 07 ct turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam G. K. kaip įstatyminiam atstovui priteista 3000 Lt pastarojo mažametei dukrai G. K. neturtinei žalai atlyginti, 1000 Lt išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 19 d. apie 20⁰⁰ val., viešoje vietoje, tai yra ( duomenys neskelbtini) kieme įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė tuo, kad nesant tam pakankamo pagrindo, keturis kartus šovė iš pramoninės gamybos 9 mm kalibro lygiavamzdžio revolverio ,,ME 38 Compact G“ užtaisyto šoviniais su plastikiniais šratais į nukentėjusįjį G. K. pataikydamas jam į kairę ranką ir sėdmenis ir tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio sėdmens bei kairio dilbio šautinių žaizdų ir šiais savo veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusįjį ir atstovą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir aptarė byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo J. L. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimus. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su nuosprendžiu civilinio ieškinio dalyje dėl 3000 litų priteisimo nukentėjusiajam G. K. kaip įstatyminiam mažametės G. K. atstovui.

J. L. pagrįstai nuteistas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Tiesioginis šios veikos objektas yra viešoji tvarka, papildomi objektai yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Viešoji vieta tai vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Pasekmės pasireiškia realiu visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymu, viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia būdais - įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir kt. Teismų praktikoje viešoji vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas, kaip šiuo atveju kur įvyko nusikaltimas be kaltinamojo ir nukentėjusiojo dalyvaujant dar ir kitiems asmenims, kuomet išties dėl J. L. neteisėtų veiksmų, įžūlaus elgesio demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

J. L. nesilaikė išankstinio žodinio susitarimo su G. K. dėl naudotos transporto priemonės pardavimo-pirkimo, nesivadovavo ne tik norminiuose aktuose įtvirtinta tvarka, bet ir įprastais naudotų automobilių prekybos tradicija tapusiais praktiškais santykiais, viešoje vietoje elgėsi įžūliai, matant kitiems žmonėms, tarp jų ir nukentėjusiojo mažamečiui vaikui, panaudojo šaunamąjį ginklą, ne tik sutrikdė visuomenės rimtį, bet ir padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiojo G. K., kaip mažametės G. K. atstovo, atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnis nustato, kad visais atvejais atlyginama nusikaltimu padaryta neturtinė žala, kurią sudaro nukentėjusiojo asmens fizinis skausmas, dvasinai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas jokiais įrodymais.

Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, jog nukentėjusiojo mažametė dukra G. K. įvykio vietoje nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo dukra G. K. buvo kieme ir tai patvirtino taip pat nukentėjusiojo motina A. K., kuri parodė, kad matė kaip sūnus griebė mergaitę ir bėgo link namų. Atitinkamai parodė ir liudytoja R.A. M., kuri gyvendama kaimynystėje prie nukentėjusiųjų kiemo vartų rado verkiančią mergaitę, t.y. nukentėjusiojo dukrą, kurią prieš tai buvo mačiusi bėgiojant po kiemą. Aplinkybės, kad kaltinamasis J. L. ar kartu atvykęs liudytojas J. K. galėję kieme nematyti mažametės mergaitės, nepaneigia paties fakto, nepašalina atsakomybės dėl padarytos neturtinės žalos vaikui. Ikiteisminio tyrimo pradžios momentu didžiausias dėmesys buvo skirtas būtent realiai sužalotam nukentėjusiajam G. K., tai visiškai suprantama, kad tik tiek vėliau užfiksuotas ir mažametės mergaitės patirtas išgąstis, baimė, nusikalstamos veikos poveikis ir jai, tai nuosekliai parodė liudytoja R.A. M..

2009-01-07 nutarimu nukentėjusiojo dukra G. K. buvo pripažinta nukentėjusiąja. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis G. K., kaip mažametės G. K. atstovas, buvo pareiškęs 7000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, jam priteisė 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo mažametė dukra G. K., po akivaizdžiai traumuojančio įvykio, t.y. po šūvių į tėvą, patyrė didelį psichologinį stresą, išgąstį, baimę, saugumo jausmo pažeidimą, tapo nerimastinga ir dėl to turėjo emocinių problemų, kurios konstatuotos gydytojo išvadoje bei psichologinės tarnybos rašte. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš J. L. priteisė 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. K., kaip mažametės G. K. atstovui, klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. J. L. nusikalstamais veiksmais padarė žalą, todėl ši žala yra pagrįstai iš jo priteista.

Apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti, naikinti ar keisti apkaltinamąjį nuosprendį įstatyminių pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistojo J. L. apeliacinį skundą atmesti.