- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- e2-129-752/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09153-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- S B
- Atsakovas
- A G
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S B. P. ieškinį atsakovei A G. Š. dėl leidimo pagal parengtą projektą išduoti rašytinį pritarimą atlikti statybos darbus be bendraturtės sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas prašė: nustatyti, kad jis turi teisę be bendraturtės atsakovės sutikimo gauti iš Kauno rajono savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą D. S. parengtam Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektui dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno raj.į rengimui; nustatyti, kad jis turi teisę be bendraturtės atsakovės sutikimo įrengti pagal D. S. parengtą Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektą vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno raj.; nustatyti, kad jis turi teisę be bendraturtės atsakovės sutikimo perkelti elektros oro liniją, esančią tarp gyvenamojo namo, plane pažymėto raide 1Alm ir ieškovui priklausančio ūkinio pastato, plane pažymėto raide 2Jlp, po žeme, t.y. po bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėtą raide C, pagal P. J. parengtą projektą; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas nurodė procesiniuose dokumentuose bei paaiškino teismo posėdyje, kad ieškovas ir atsakovė yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno raj., bendraturčiai. Šią namų valdą sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai. Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 56/100 idealinės gyvenamojo namo dalys ir 974/1739 žemės sklypo dalys. Atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 44/100 idealinės gyvenamojo namo dalys ir žemės sklypo 765/1739 dalys. Naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių yra nustatyta įsiteisėjusiu 1996-09-02 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu.
1.2. 2015-03-30 UAB „Giraitės vandenys“ raštu Nr. SP-842 ieškovas buvo informuotas, kad privalo per 12 mėnesių nuo šio rašto gavimo dienos prisijungti prie naujai įrengtos centralizuotos UAB „Giraitės vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Be to, 2016-07-26 Kauno rajono savivaldybės administracijos aplinkos skyrius raštu Nr. 38-234 įpareigojo ieškovą iki 2016-09-09 prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų ir sudaryti sutartį su paslaugas teikiančia įmone. Kauno rajono savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad neįvykdžius įpareigojimo, ieškovas bus traukiamas administracinėn atsakomybėn.
1.3. Ieškovas, vykdydamas 2015-03-30 rašto ir 2016-07-26 rašto nurodymus, parengė Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektą ir pateikė atsakovei šio projekto kopiją susipažinti. Iš minėto projekto matyti, kad projektuojama vandentiekio ir savitakinio buitinių nuotekų linija iš esmės bus tiesiama per ieškovo naudojamą žemės sklypo dalį (žemės sklypo dalis, pažymėtoje raide D). Tik labai nedidelė vandentiekio linijos dalis planuojama tiesti per bendrai bendraturčių naudojamą žemės sklypo dalį - plane pažymėtą raide C (įvažiavimas). Minėtas projektas buvo patvirtintas atitinkamų tarnybų, kas patvirtina, kad projektas atitinka tokiems projektams keliamus reikalavimus. Ieškovas 2016-03-07 pareiškimu prašė atsakovės iki 2016-03-30 duoti sutikimą atlikti projekte numatytus vandentiekio ir savitakinio buitinių nuotekų linijos įrengimo darbus.
1.4. Ieškovas taip prašė atsakovės sutikimo savo lėšomis perkelti iš gyvenamojo namo, pažymėto raide 1A1m, nutiestą elektros oro liniją į ieškovui priklausantį ūkinį pastatą, pažymėtą raide 2J1p, po žeme, t.y. bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėtą raide C.
1.5. Ieškovo prašymas buvo įformintas 2016-03-07 pareiškimu ir 2016-03-17 per notarų biurą įteiktas atsakovei. Nurodytame pareiškime ieškovas prašė atsakovės susipažinti su pateikta projekto kopija ir iki 2016-03-30 įteikti ieškovui notariškai patvirtintą sutikimą įsirengti savo lėšomis Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini), Kauno raj. esančiame žemės sklype pagal D. S. parengtą projektą, bei sutikimo perkelti elektros oro liniją po žeme.
1.6. 2016-03-29 atsakovė pateikė Kauno miesto 14-atam notarų biurui Pranešimą, kuriame išdėstėte savo argumentus, kodėl nesutinka duoti sutikimą įrengti ieškovui vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus pagal parengtą projektą.
1.7. Ieškovas atsižvelgė į atsakovės pastabas ir parengė naują projektą dėl elektros oro linijos perkėlimo po žeme. Taip pat ieškovas parengė naują Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektą ir 2018-03-06 pareiškimu vėl kreipėsi į atsakovę dėl sutikimų gavimo, nurodydamas, kad užtikrins notaro atvykimą į atsakovės namus bei apmokės notaro paslaugas. Ieškovas prašė atsakovės iki 2018-03-23 informuoti, kurią dieną ji galėtų priimti notarą namuose, taip pat paprašė iki 2018-03-30 įteikti jam notariškai patvirtintą sutikimą įrengti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus pagal D. S. parengtą Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektą, taip pat sutikimą dėl elektros oro linijos perkėlimo po žeme. Minėtas pareiškimas su dviejų projektų kopijoms atsakovei buvo įteiktas per notarų biurą 2018-03-26.
Atsiliepimas
1.8. Atsakovė pateikė notarei 2018-03-30 atsakymą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl elektros kabelio po žeme nutesimo, tačiau pas notarą nevyko ir tokio sutikimo ieškovui nedavė. 2018-03-30 rašte atsakovė nepagrįstai teigė, kad ji negavo elektros perkėlimo linijos projekto, nors ieškovas jį atsakovei persiuntė per notarą. Taip pat pareikalavo, kad ieškovas suprojektuotų laikiną pravažiavimą per bendro naudojimo kiemą į atsakovės sklypo dalį, nors bendroje sklypo dalyje darbai bus vykdomi ne ilgiau vienos darbo dienos, todėl esant būtinybei, ieškovas sudarys sąlygas atsakovei pagal poreikį patekti į jai priklausančią sklypo dalį. Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutinka dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo, teigdama, kad neva parengtas projektas pažeidžia atsakovės teises. Atsakovės teigimu, Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus ieškovas gali įsirengti per jam pačiam priklausantį žemės sklypą (pažymėtą „D“ raide)“. Tačiau to padaryti neįmanoma, kadangi virtuvė ir kitos buitinės patalpos, kur planuojama daryti įvadą, ieškovo namo dalyje yra išsidėsčiusios ne nuo gatvės pusės, o namo dalyje, kuri yra kiemo vidinėje pusėje. Todėl, įrengiant inžinerinius tinklus taip, kaip siūlo atsakovė - ieškovas turėtų juos įvesti per gyvenamuosius kambarius. Tai ne tik neproporcingai padidintų įrengimo kaštus, bet ir gadintų gyvenamųjų kambarių vaizdą, reikalautų atlikti remontą visose ieškovui priklausančiuose gyvenamojo namo patalpose. Tuo tarpu įrengiant šiuos inžinerinius tinklus tiesiai į virtuvę, nebūtų pažeisti jokie atsakovės interesai. Pagal byloje pateiktą schemą ir projekto brėžinį matyti, jog įvedant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, tik atsakovei paskirtas naudotis žemės sklypas nebus liečiamas. Minėtus inžinerinius tinklus numatyta įrengti užimant tik labai nedidelę bendrai abiejų bendraturčių naudojamo žemės sklypo požeminę dalį. Kitokiu būdu parengti projektą nėra techninės galimybės.
1.9. Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodė, kad Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai pagal projektą bus tiesiami per atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį Plane pažymėta raide „A“. Tokie atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės, nes iš pateikto projekto bei padidintos projekto schemos matyti, jog jokie darbai atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide „A“ nebus atliekami. Tinklai yra numatyti kloti tik per ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį „D“, bei užimant labai nedidelę dalį žemės sklypo, pažymėto raide „C“. Atsakovės naudojama žemės sklypo dalis „A“ yra atskirta tvora nuo ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies „B“.
1.10. Atsakovė 2016-03-29 rašte taip pat teigė, jog ankstesniame projekte nebuvo nurodyti tiksliai atstumai, šulinių vietos ir kt. Su tokia atsakovės nuomone ieškovas taip pat nesutinka. Tiek ankstesniajame, tiek vėlesniame projekte yra nurodytas plano mastelis, plane nurodyti visi žemės sklype esantys inžineriniai tinklai. Ieškovas atsižvelgė į atsakovės pastabas ir kartu su 2018-03-06 pareiškimu atsakovei pateikė išdidintą žemės sklypo schemą, kurioje labai aiškiai matomi žemės sklype esančių statinių atstumai bei kiti aktualūs duomenys.
1.11. Atsakovė taip pat teigė, jog prie projekto pateiktas žemės sklypo planas yra klaidingas. Tačiau prie 2018-03-06 pareiškimo ieškovas pateikė ne tik aktualius projektus, bet ir namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris 2000-12-04 patvirtintas Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus. Minėtas planas buvo parengtas pagal 1996-02-02 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą.
1.12. Taip pat, atsakovė 2018-03-30 atsakyme nurodė, kad atsisako duoti sutikimą įrengti ieškovui Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus ir dėl tos priežasties, kad atsakovės nuomone, šiame žemės sklype yra pakloti „penki vamzdžiai“, o atsiliepime nurodo, kad ieškovas savavališkai įrengė neaiškios paskirties tinklus. Tačiau visi žemės sklype įrengti tinklai, apie kuriuos kalba atsakovė, jau buvo priimant Kauno rajono apylinkės teismo 1996-09-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-734/96, kuriuo buvo išspręstas ieškovės ir atsakovės ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo. Nuo minėto teismo sprendimo praėjo 22 metai ir atsakovė per šiuos 22 metus niekada nėra reiškusi pretenzijų dėl žemės sklype ankstesnio savininko įrengtų inžinerinių tinklų. Todėl neaišku, kaip žemės sklype esančios vandentiekio ar kanalizacijos trasos pažeidžia atsakovės teises. Tiek ieškovas, tiek atsakovė abu paveldėjo minėtą namų valdą iš savo tėvų ir šalims priimant palikimą šie inžineriniai tinklai jau buvo pakloti. Todėl atsakovė nepagrįstai kelia pretenzijas dėl žemės sklype esančių tinklų, ir atsiliepime nepagrįstai reikalauja juos pašalinti arba įteisinti.
1.13. Be to, atsakovė atsisako duoti notariškai patvirtintą sutikimą ieškovui įsirengti Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus ir dėl tos priežasties, kad nėra aiški pamatų būklė, jie gali būti sutrūkinėję ir atliekant kasimo darbus tokiu atstumu, jie gali virsti. Tačiau tokie atsakovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Visi planuojami atlikti kasimo darbai bus atliekami ieškovui priklausančiojo gyvenamo namo pusėje. Ieškovas patvirtina, kad atliekami darbai jokios žalos gyvenamojo namo pamatams nesukels. Gyvenamojo namo pamatų būklė yra stabili, pamatai nėra sutrūkinėję, tai matyti ir iš ieškovo pateiktų nuotraukų. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad pamatai yra „neaiškios būklės“. Be to, Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus suprojektavo atestuotas specialistas, kuris rengdamas projektą, įvertino visas svarbias šiam projektui aplinkybes, tame tarpe ir pamatų būklę.
II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai
2. Atsakovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Tačiau paskutiniojo teismo posėdžio metu (vykusio 2019-04-23) nurodė, kad dėl elektros oro linijos perkėlimo po žeme neprieštarauja.
2.1. Nurodė, kad pirma nesutikimo priežastis, dėl kurių atsisako duoti sutikimą kloti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, yra tai, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus ieškovas gali įsivesti juos klojant tik per jam priklausantį žemės sklypą, pažymėtą raide „D“, todėl jam nėra būtinybės tinklus kloti ir užimti bendrojo naudojimo kiemą. Siūlo ieškovui vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų klojimo trasą pravesti taip, kaip nurodyta ir raudona linija pažymėta jos pateiktame namų valdos žemės sklypo ribų plane. Tokia trasa būtų trumpesnė ir neužimtų bendro naudojimo kiemo, tokiai tinklų klojimo trasai ji neprieštarautų. Tuo tarpu ieškovo pateiktame vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projekte dalis tinklų bus klojama per atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį pažymėtą raide „A“, kuri atsiliepimo priede Nr. 5 nuspalvinta geltona spalva. Taip būtų pažeistos jos teisės į privačią nuosavybę.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad ieškovo pateikto projekto sudarytoje topografinėje nuotraukoje neteisingai nužymėtos žemės sklypo ribos, pvz. nėra ribų linijos, pažymėtos taškais 16-15-21, kurios buvo pagal žemės sklypo ribų planą, kuris buvo patvirtintas 1996-09-02 teismo sprendimu.
2.3. Ieškovo pateiktame vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projekte, bendro naudojimosi kieme „C“, taip pat atsakovei priklausančioje žemės dalyje „A“, yra nurodyti ieškovo nelegaliai ir savavališkai pakloti neaiškios paskirties tinklai. Šie tinklai buvo pakloti be atsakovės žinios ir negavus jos, kaip bendrasavininkės, leidimo. Todėl 2016-03-29 ir 2018-03-30 raštiškuose atsakymuose ieškovui buvo prašiusi ieškovo pateikti dokumentus, įrodančius šių tinklų teisėtumą, o dokumentų neesant, pasiūlyta juos įteisinti arba pašalinti iš pateikto projekto. Apie jokį, ieškovo minimą teismo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas sklypo planas, ji nežinanti.
2.4. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ji yra įsitikinusi, kad 1996-09-02 jokio teismo nebuvo, o 1996-09-02 Kauno rajono teismo metu ieškovas jokių tinklų patiesęs nebuvo ir teismo metu apie tai svarstoma ( to nėra teismo patvirtintame namų valdos žemės sklypo ribų plane); be to, nelegaliai pakloti vamzdžiai yra iš plastiko ir prieš 22 metus tokio tipo vamzdžiai negalėjo būti pakloti; ieškovas nepateikė kitų dokumentų patvirtinančių nurodytų vamzdžių teisėtumą.
2.5. Atsakovė triplike taip pat nurodė, kad apie nurodytus vamzdžius sužinojusi tik kai buvo pateiktas ieškovo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektas derinimui ir iš karto pareikalavo pateikti tinklų legalumą patvirtinančius dokumentus arba juos pašalinti. Mano, kad ieškovas nauju projektu bando įteisinti savo nelegaliai paklotus tinklus, todėl prašo juos pašalinti iš projekto.
2.6. Gyvenamasis namas yra pastatytas 1946 metais, todėl namo pamatai yra neaiškios būklės, sutrūkinėję, todėl yra grėsmė, kad atliekant kasimo darbus tokiu būdu ir atstumu, jie gali virsti. Šalia namo pamato, prie kurio ieškovas nori kloti vandentiekio ir nuotekų tinklus, net vizualiai matosi, kad būklė yra prastos kokybės, tai patvirtina atsakovės pateiktos nuotraukos. Todėl būtina, kad namo pamatus įvertintų ekspertai.
2.7. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ji yra įsitikinusi, kad 1996-09-02 teismo metu ieškovas jokių tinklų patiesęs nebuvo ir teismo metu apie tai svarstoma nebuvo; pakloti vamzdžiai yra iš plastiko ir prieš 22 metus tokio tipo vamzdžiai negalėjo būti; ieškovas nepateikė dokumentų apie nurodytų vamzdžių teisėtumą. Teigė, kad apie nurodytus vamzdžius sužinojusi tik kai buvo pateiktas ieškovo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektas derinimui ir iš karto pareikalavusi pateikti juos įteisinančius dokumentus ar pašalinti iš projekto. Mano, kad ieškovas su nauju projektu bando įteisinti savo nelegaliai paklotus tinklus.
2.8. Triplike atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių, kad tiesiant tinklus pagal ieškovės siūlymą jis patirtų neproporcingai dideles išlaidas. Nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, kad jo pasiūlytas projektas suderintas su visomis kompetentingomis institucijomis ir kitu būdu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno raj., bendraturčiai, ieškovui priklauso 974/1739 sklypo dalys, atsakovei – 765/1739 sklypo dalys (1 t., e. b. l. 15). Taip pat ieškovas su atsakove yra šiame sklype esančio gyvenamojo namo bendraturčiai: ieškovui priklauso 56/100 dalys, o atsakovei – 44/100 dalys namo (1 t., e. b. l. 152-154). Kauno rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-734/96 nustatyta naudojimosi tvarka minėtu žemės sklypu, ieškovui paskiriant naudotis sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais „B“ – 756 kv.m. ir „D“ – 174 kv.m., o atsakovei paskiriant naudotis sklypo dalimi - „A“ – 720 kv.m., bendrai šalims paskirta naudotis sklypo dalis „C“ – 89 kv.m. (1 t., e. b. l. 19, 62).
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Ieškovas, 2015-03-30 gavęs UAB „Giraitės vandenys“ raštą Nr. SP-842 apie tai, kad privalo per 12 mėnesių nuo šio rašto gavimo dienos prisijungti prie naujai įrengtos centralizuotos UAB „Giraitės vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nusprendė įsivesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų ir kreipėsi į projektuotoją D. S. ir paruošė Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų techninį projektą (1 t., e. b. l. 7-39).
3.2. Pagal paruoštą projektą, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai tiesiami per ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį „D“, o nedidelė dalis atkarpos turėtų būti tiesiama per šalių bendro naudojimo žemės sklypo dalį „C“ (1 t., b. l. 17). Šiems darbams atlikti, ieškovas 2016-03-07 pareiškimu, kuris 2016-03-17 per notarų biurą įteiktas atsakovei (1 t., e. b. l. 41-45), prašė atsakovės iki 2016-03-30 duoti sutikimą atlikti projekte numatytus vandentiekio ir savitakinio buitinių nuotekų linijos įrengimo darbus pagal D. S. parengtą projektą.
3.3. Ieškovas taip prašė atsakovės sutikimo savo lėšomis perkelti iš gyvenamojo namo, pažymėto raide 1A1m, nutiestą elektros oro liniją į ieškovui priklausantį ūkinį pastatą, pažymėtą raide 2J1p, po žeme, t.y. bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėtą raide C.
3.4. 2016 m. kovo 29 d. pranešimu atsakovė nurodė neprieštaraujanti elektros kabelio nutiesimui po žeme, tačiau nurodė, kad ieškovas turėtų suprojektuoti ir suderinti elektros kabelio paklojimo projektą, bei numatyti projekte, kad kabelis klojamas kieme statmenai, siauriausioje kiemo vietoje; taip pat numatyti protingą kabelio paklojimo darbų bendro naudojimo kieme terminą, darbų metu numatyti atsakovei pravažiavimą lengvuoju automobiliu į savo sklypą, bei įspėti raštu apie būsimų darbų pradžią per 10 d. Atsakovė taip pat nurodė, kad su projektuojamais vandentiekio ir nuotekų tinklų darbais nesutinka, bei nurodė argumentus, kodėl nesutinka (1 t., e. b. l. 46-47).
3.5. Pažymėtina, kad atsakovei nesutinkant, vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbai pagal parengtą projektą negalėjo būti atliekami. Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 5 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti pateikiamas, be kita ko, žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; šio dokumento pateikti nereikia statinio remonto, jeigu nekeičiama statinio paskirtis, ir statinio griovimo atvejais. Iš esmės tokia pati pareiga įtvirtinta šiuo metu galiojančio Statymo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamas, be kita ko, žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.
3.6. 2016-07-26 Kauno rajono savivaldybės administracijos aplinkos skyrius raštu Nr. 38-234 įspėjo ieškovą dėl aplinkos teršimo bei pareigojo iki 2016-09-09 prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų ir sudaryti sutartį su paslaugas teikiančia įmone. Taip pat nurodė, kad neįvykdžius įpareigojimo, ieškovas bus traukiamas administracinėn atsakomybėn.
3.7. Siekdamas įsivesti minėtus tinklus ir kuo greičiau prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, ieškovas, iš dalies atsižvelgęs į atsakovės pastabas, parengė naują Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektą, o taip pat parengė naują oro linijos perkėlimo po žeme projektą, kurie buvo patikrinti su reikiamomis institucijomis ir jiems buvo pritarta. Minėtus projektus kartu su 2018-03-13 pareiškimu ieškovas per notarų biurą pateikė atsakovei, bei pakartotinai pasiūlė duoti sutikimą atlikti darbus pagal pateiktus projektus. Pareiškimas ieškovei įteiktas 2018 m. kovo 26 d. (1 t., e. b. l. 51-53, 55). Tačiau atsakovė notarinio sutikimo ieškovui nedavė, 2018-03-30 atsakyme reikalavo pateikti elektros kabelio paklojimo projektą pagal galiojančius STR reikalavimus, taip pat reiškė pretenzijas dėl savavališkai nutiestų per bendro naudojimo kiemą kanalizacijos, vandentiekio ir šildymo trasų (5 vamzdžių), reikalavo pateikti trasų teisėtumą įrodančius dokumentus, o jei pasiklojo savavališkai – juos pašalinti, taip pat nurodė, kad nėra aiški pamatų būklė ir atliekant kasimo darbus jie gali virsti, todėl turėtų būti atlikta pamatų būklės ekspertizė. Atsakovė taip pat nesutiko, kad tinklai būtų klojami bendro naudojimo kieme ir siūlė ieškovui juos pasikloti per jam priklausančią žemės sklypo dalį (1 t., e. b. l. 56-57).
4. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės argumentais bei siekdamas kuo greičiau prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų ir sudaryti sutartį su paslaugas teikiančia įmone, 2018-06-05 kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam teisę atlikti minėtus elektros linijos, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus be atsakovės sutikimo.
5. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių pateiktus į bylą įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Įrodinėjimo procese teismas turi tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas ir tikėtinumo taisykle, kurios esmė – didesnė vieno ar kito fakto buvimo (ar, priešingai, nebuvimo) tikimybė. Tikimybių pusiausvyros principas reiškia, kad jeigu pateikti į konkrečią bylą įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą dėl didesnės tam tikro fakto egzistavimo tikimybės, nei dėl jo nebuvimo, teismas pripažįsta šį faktą nustatytu. Taigi absoliutaus vieno ar kito fakto įrodytinumo civiliniame procese nėra reikalaujama, tam tikros abejonės jo buvimu gali ir išlikti.
6. Esant nuosavybės teise nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).
7. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovo ketinami atlikti vandentiekio ir buitinių nuotekų įrengimo darbai, pagal D. S. parengtą patikslintą projektą bei elektros oro linijos perkėlimas po bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, pagal D. J. parengtą projektą pažeidžia atsakovės teises ir interesus. Šioje ginčo situacijoje svarbu nustatyti, ar reikalaujant sutikimo atsakovės interesai nepažeidžiami labiau, nei ieškovo interesai, negaunant bendraturtės (atsakovės) sutikimo.
7.1. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, būdama ginčo pastato bendrasavininkė, sutikimo vandentiekio ir buitinių nuotekų įrengimo darbams atlikti nedavė. Pareiga įrodyti atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą tenka atsakovei.
7.2. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovas vandentiekio ir nuotekų tinklus gali tiesti per jam nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį; kad pateiktame projekte neteisingai nurodytos žemės sklypo ribos; kad ieškovas yra nutiesęs nelegalius tinklus ir teikiamu projektu siekia juos įteisinti; kad gyvenamasis namas ir jo pamatai yra seni ir tinklų tiesimo darbai gali jiems pakenkti.
7.3. Atsakovė neduodama sutikimo nurodė, kad ieškovas vandentiekio ir nuotekų tinklus gali vesti per jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį „D“ ir pateikė kelis tokių darbų atlikimo variantus (1 t., e. b. l. 195). Iš atsakovės pateikto 1 (pirmojo) projektinio siūlymo (plane pažymėto raudona linija) matyti, kad tinklus ji siūlo vesti tiesia linija nuo pagrindinės šakos, esančios Vilniaus gatvėje, per ieškovo žemės sklypo dalį „D“ iki jam priklausančios gyvenamojo namo dalies.
7.4. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. Iš pastato – gyvenamojo namo pastatų vidaus plotų eksplikacijos, ieškovo bei jo dukros liudytojos J. V. paaiškinimų byloje nustatyta, kad atsakovės nurodytoje ieškovo namo dalyje, iki kurios ji siūlo pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklus, yra gyvenamieji kambariai, o virtuvė, kurios indeksas I-2 ir kurioje bus pajungtas vandentiekis ir nuotekos, yra namo dalyje, kuri yra kiemo vidinėje pusėje (1 t., e. b. l. 151, 2 t., e. b. l. 46-47). Kaip paaiškino teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas D. S., vandentiekio ir nuotekų trasa priklauso nuo jos pajungimo vietos, kadangi tinklai į namą turi būti įvedami arčiausiai pajungimo taškų. Apskaitos prietaisas negali būti įrengiamas miegamajame ar gyvenamajame kambaryje, todėl vandentiekio trasą planavo iki galimos apskaitos prietaiso pajungimo vietos virtuvėje. Buitinių nuotekų trasa taip pat negali būti planuojama taip, kad eitų po namu, nes grindyse jokių buitinių nuotekų tinklų vesti negalima.
7.5. Vadovaujantis aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 69 punktu, pastato įvadinis vandens apskaitos mazgas turi būti įrengiamas specialiai tam skirtoje, esančioje prie artimiausios lauko vandentiekiui išorinės sienos ir lengvai prieinamoje patalpoje, kurioje oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip +5 °C. A. į nurodytą teisinį reglamentavimą, liudytojo projektuotojo D. S. paaiškinimus, akivaizdu, kad įrengti inžinerinius tinklus taip, kaip siūlo atsakovė, negalima. Be to, sutiktina su ieškovo argumentais, kad tiesiant tinklus atsakovės siūlomu būdu, trasa eitų per gyvenamuosius kambarius, tokie darbai neproporcingai padidintų tinklų įrengimo kaštus. Iškasus tranšėjas būtinas vandentiekio ir nuotekų vamzdžiams tiesti, ieškovo gyvenamos patalpos būtų apgadintos, todėl be tinklų įvedimo ieškovas tūrėtų atlikti remontą visose jam priklausančiose gyvenamojo namo patalpose. Tokiu būdu vandentiekio ir nuotekų tinklų įvedimo kaštai išaugtų ir tai pažeistų ieškovo teisės ir jo turtinius interesus, neatitiktų racionalumo ir ekonomiškumo principo.
7.6. Racionalumo principo neatitinka ir atsakovės siūloma tinklų trasa Nr. 2 (plane pažymėta geltona linija). Nors nurodyta trasa būtų tiesiama lauke per kiemą, tačiau, pagal atsakovės pavaizduotą variantą, ji nesiektų tinklų pajungimo vietos ir vis tiek kirstų gyvenamojo namo patalpas.
7.7. Taip pat nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovo pateiktame vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projekte yra neteisingai nužymėtos žemės sklypo ribos ir topografinė nuotrauka turėtų būti pataisyta. Kaip nustatyta iš pateikto vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projekto, jo aiškinamojo rašto, projektavimas atliktas vadovaujantis suderinta topografine medžiaga (nuotrauka), (1 t., e. b. l. 9). Pažymėtina, kad atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019-03-29 raštu Nr. SD-546 buvo išaiškinta, kad žemės sklypo, parengto ir suderinto 2001-03-08 ir topografinės nuotraukos, darytos 2015-06-17, duomenys gali skirtis. Topografinė nuotrauka – tai sklypo grafinis vaizdas, pavaizduotas stambiu masteliu, kuriame atvaizduojama esama situacija. Žemės sklypo ribų planas parengtas 2001-03-08, o topografinė nuotrauka – 2015-06-17, t.y. praėjus 14 metų nuo plano parengimo. Topografinėje nuotraukoje užfiksuota esama padėtis, už topografinės nuotraukos duomenų teisingumą atsako ją parengę asmenys ir ją suderinusios inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos (2 t., e. b. l. 85-86). Atsižvelgiant į 2019-03-29 rašte Nr. SD-546 nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovės argumentai, kad topografinė nuotrauka yra neteisinga ir turėtų būti pataisyta, yra nepagrįsti.
7.8. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovas savavališkai įrengė neaiškios paskirties tinklus. Ieškovo paaiškinimu, visi atsakovės nurodyti žemės sklype įrengti ankstesnių savininkų. Kaip nustatyta byloje, ieškovas ir atsakovė namų valdą (duomenys neskelbtini), Kauno raj., paveldėjo iš savo tėvų (1 t., e. b. l. 183, 2 t., 56-57). Kauno rajono apylinkės teismo 1996-09-02 sprendimu tarp ieškovo ir atsakovės buvo nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu. Byloje nepaneigti ieškovo argumentai, kad teismo sprendimo priėmimo metu atsakovei turėjo būti žinoma apie žemės sklype įrengtus jos minimus tinklus. Iš byloje pateiktos skysto kuro sistemos įrengimo projektinės dokumentacijos, skystojo kuro abonento abonentinės knygelės matyti, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini), Kauno raj., jau nuo 1978 metų buvo įrengta skystojo kuro sistema, kurios įrengimui buvo atliekami vamzdžių tiesimo darbai (2 t., e. b. l. 58-64, 65-70). Kadangi, kaip nurodė pati atsakovė ir matyti iš byloje pateikto Kauno rajono teismo 1991-02-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174/91, ji gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini), Kauno raj., abejonių kelia atsakovės teiginiai, jog ji nežinojusi apie žemės sklype nutiestus tinklus, taip pat nežinojusi apie vamzdį tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad minėtus tinklus neteisėtai ir nelegaliai įrengė ieškovas ir kada šie tinklai, anot atsakovės, buvo įrengti. Be to, pastebėtina, kad nenustatyta, jog pateiktu vandentiekio ir nuotekų tinklų įvedimo projektu ieškovas siektų įteisinti kokius tai kitus žemės sklype, kurio bendrasavininkais yra ieškovas ir atsakovė, nuteistus tinklus, kaip teigia atsakovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsisakydama duoti sutikimą ieškovo prašomiems darbams atlikti, atsakovė nepagrįstai reikalauja pašalinti arba įteisinti šalims priklausančiame žemės sklype esančius tinklus. Be to, atsakovė nepagrindė, kuo jau daugiau kaip 22 metus žemės sklype esantys tinklai pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesus.
7.9. Atsakovė teigia, jog gyvenamojo namo pamatai yra blogos būklės ir įrengiant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, gali būti pažeisti pamatai ir pabloginta gyvenamojo namo būklė. Savo argumentams pagrįsti atsakovė pateikė pamatų fotonuotraukas (1 t., e. b. l. 126-129). Vertinant atsakovės pateiktas fotonuotraukas, teismas pažymi, kad jos mažai informatyvios: užfiksuoti tam tikri pamatų fragmentai negali apibūdinti jų būklės. Pažymėtina, kad ieškovas taip pat yra pateikęs gyvenamojo namo (savo pusės) pamatų nuotraukų, kuriose užfiksuota vizualiai gera pamatų būklė. Tačiau namo pamatų, kaip ir bet kokios kitos jo dalies būklei nustatyti ir įvertinti nepakanka užfiksuoti tam tikrus fragmentus, turėtų būti imamas pilnas vaizdas, kurį įvertinti galėtų tik kompetentingas specialistas. Atsakovė, neduodama sutikimo, reikalauja iš ieškovo pateikti gyvenamojo namo pamatų būklės įvertinimo pažymą bei vertinimo metodiką. Nors teismas sutinka, kad pamatų būklę objektyviai galėtų įvertinti tik kvalifikuotas specialistas, tačiau sprendžia, kad nagrinėjamu atveju toks atsakovės reikalavimas yra niekuo nepagrįstas ir perteklinis. Ieškovas, siekdamas įsivesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, užsakė numatomų atlikti darbų projektą, kurį atliko kvalifikuotas specialistas D. S. (1 t., e. b. l. 13, 14). Projektas atliktas vadovaujantis teisės aktais, jame nurodyti vykdytini darbai, įvertinti bei nurodyti tokiems darbams atlikti keliami reikalavimai, t.y. numatyti kasamų tranšėjų gylis, kasimo būdas, atstumai nuo gyvenamojo namo, įgriuvų apsaugos būdai. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. S. paaiškino, kad dėl vandentiekio ir nuotekų trasos kasimo namo pamatai nebus pažeisti, taip pat nenukentės ir darant įvadą į namą, nes vamzdis palenda po pamatu.
7.10. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo D. S. (projektuotojo) paaiškinimais ir jo parengto projekto teisingumu. Pažymėtina, kad atsakovė pateikto projekto techninės dalies neginčijo, taip pat nekėlė projektą atlikusio specialisto kvalifikacijos klausimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktame projekte numatyti visi saugos reikalavimai, įvertinus, kad atliekami darbai nekeltų pavojaus gyvenamojo namo saugumui ir stabilumui. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pačios atsakovės tinklų trasos tiesimo siūlyme Nr. 2 nurodyta atlikti kasimo darbus palei gyvenamojo namo sieną, vieno metro atstumu. Vadinasi pati atsakovė, siūlydama tokį galimą tinklų tiesimo variantą, neabejojo gyvenamojo namo pamatų stabilumu ir nemanė, kad darbai pakenks gyvenamojo namo pamatams. Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad pati atsakovė jau yra įsirengusi vandentiekį ir kanalizaciją į savo gyvenamojo namo dalį, kurių trasa taip pat praeina šalia gyvenamojo namo pamatų. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog tai būtų pakenkę gyvenamojo namo pamatams ar namo stabilumui.
8. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas pažymi, kad nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų atlikti darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad atliekami darbai pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki atliktų darbų, kitaip nei nustato teisės normos. Bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Teismas atsakovės motyvus nepripažįsta protingais ir pagrįstais, tuo pačiu priimdamas ieškovo argumentus dėl reikalavimo pagrįstumo. Kaip nustatyta pagal byloje pateiktą schemą (t 1., e. b. 1. 16) ir projekto brėžinį (t. 1 b. 1. 17) įvedant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, tik atsakovei paskirtas naudotis žemės sklypas nebus liečiamas. Minėtus inžinerinius tinklus numatyta įrengti užimant tik labai nedidelę bendrai abiejų bendraturčių naudojamo žemės sklypo požeminę dalį.
9. Taip pat, teismas įvertino ir tai, kad ieškovas net du kartus kreipėsi į atsakovę sutikimo. Antrąjį kartą, atsižvelgęs į atsakovės pastabas, pateikė jai pakoreguotą projektą. Vadinasi atsakovė tinkamai buvo informuota apie ieškovo ketinamus atlikti darbus, tačiau nepagrįstai atsisako duoti sutikimą darbams atlikti. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų (1 t., e. b. l. 161-162). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad tokiu atsakovės elgesiu yra nepagrįstai varžomos ieškovo teisės pagerinti buities sąlygas, įsivesti vandentiekį ir buitinių nuotekų tinklus. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui už vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų neįvedimą kyla finansinė atsakomybė už aplinkos teršimą neprisijungiant prie centralizuotų nuotekų tinklų (1 t., e. b. l. 60-61).
10. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės bei protingumo ir proporcingumo principus, į tai, kad inžinerinių tinklų projektas yra parengtas tinkamai, suderintas su visomis žinybomis, konstatuotina, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą įrengti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus yra visiškai nepagrįstas, o atsakovė neįrodė, kad inžinerinių tinklų įvedimas pažeidžia jos interesus.
11. Pažymėtina, kad atsakovė taip pat nedavė ieškovui sutikimo perkelti iš gyvenamojo namo, pažymėto raide 1A1m, nutiestą elektros oro liniją į ieškovui priklausantį ūkinį pastatą, pažymėtą raide 2J1p, po žeme, t.y. bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėtą raide C, nors atsakymuose ieškovui bei teismui teiktuose savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad neprieštaraujanti elektros kabelio nutiesimui po žeme, tačiau nurodė tam tikras sąlygas: kad ieškovas turėtų suprojektuoti ir suderinti elektros kabelio paklojimo projektą, bei numatyti projekte, kad kabelis klojamas kieme statmenai, siauriausioje kiemo vietoje; taip pat numatyti protingą kabelio paklojimo darbų bendro naudojimo kieme terminą, darbų metu numatyti atsakovei pravažiavimą lengvuoju automobiliu į savo sklypą, bei įspėti raštu apie būsimų darbų pradžią per 10 d.
12. Pažymėtina, kad ieškovas pagrįstus atsakovės reikalavimus pilnai patenkino dar iki kreipimosi į teismą (parengė naują projektą, pagal kurį kabelio trasa eina siauriausioje vietoje, nurodė darbų atlikimo terminą, atlikimo trukmę, bei įsipareigojo įspėti apie darbų pradžią prie 10 d.). Tačiau atsakovė sutikimo vis vien nedavė. Tik teismo posėdyje, išklausius elektros kabelio projektuotojo liudytojo P. J. paaiškinimus bei surašius kabelio linijos projekto Aiškinamąjį raštą, kurį ieškovas pateikė byloje, atsakovės atstovė 2019-04-23 teismo posėdyje nurodė, jog atsakovė pretenzijų dėl kabelio projekto ir elektros linijos perkėlimo po žeme neturi ir duos sutikimą.
13. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovė ieškinį dalyje dėl minėto reikalavimo pripažino, su juo sutiko, teismas dėl šalių išdėstytų argumentų nurodytu klausimu plačiau nepasisako ir šį reikalavimą tenkina sutrumpintais motyvais (CPK 268 str. 5 d.).
14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad visi ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir įrodyti, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).
15.1. Ieškovas byloje turėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis (1 t., e. b. l. 49), 2 000 Eur už teisinę pagalbą (1 t., e. b. l. 40, 63). Pilnai patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
15.2. Teismas šioje byloje turėjo 4,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Kadangi byloje atsakovei buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinę pagalba, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad S B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę be A G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo gauti iš Kauno rajono savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą D. S. parengtam Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektui dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno raj. įrengimui.
Nustatyti, kad ieškovas S B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę be A G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo įrengti pagal D. S. parengtą Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektą vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno raj.
Nustatyti, kad ieškovas S B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę be A G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo perkelti elektros oro liniją, esančią tarp gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., plane pažymėto raide 1Alm ir ieškovui priklausančio ūkinio pastato, plane pažymėto raide 2Jlp, po žeme, t.y. po bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėtą raide C, pagal P. J. parengtą projektą.
Priteisti iš atsakovės A G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo S B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 150 Eur (du tūkstančius šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.