Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšiuose, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Kaune, teista du kartus:

1. 2019 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsnio pagrindu paskiriant sumažintą bausmę – 37 MGL, t. y. 1 700 Eur, dydžio baudą. Taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 4 099 Eur;

2. 2020 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, V. S. paskirta subendrinta bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, įpareigojant V. S. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nuo 22.00 val. iki 07.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. V. S. skirta intensyvi priežiūra, uždraudžiant intensyvios priežiūros metu nuo 22.00 val. iki 07.00 val. pasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, V. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro, vandens transporto priemones 5 metams; konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 6 d. įtraukta į probuojamų asmens duomenų registrą. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigęs, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2021 m. birželio 20 d. apie 10.16 val. Kaune, Domeikavos k., Vandžiogalos pl., kryptimi nuo Bangos g. link Plačiosios g., vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, iki kol sankryžoje su Rasos g. sukdama į dešinę atsitrenkė į kelio ženklą.

Motyvuojamoji dalis

2021 m. birželio 20 d. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ užfiksuota, kad 2021 m. birželio 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20119-21 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 4).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji V. S. savo kaltę pripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog prieš sėsdama už vairo buvo vartojusi stipraus alkoholio – degtinės. Dviese su darbininku išgėrę visą butelį degtinės, vėliau abu važiavo į „Šilo“ parduotuvę kaltinamosios vairuojamu automobiliu. Ji taip pat parodė, kad sukdama į dešinę automobiliu kliudė kelio ženklą, o tada automobilį nuvarė ir paliko gatvės gale. Kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų teisingumą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos J. L. duoti parodymai apie tai, kad ji matė, kaip apie 10.10 val. Kauno r., Domeikavos k., adresu Mildos g. 5, iš Vandžiogalos pl. į pravažiavimą prie parduotuvės „Šilas“ įsukdamas pilkos spalvos senesnės laidos lengvasis automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, kuri apgadino. Matė, kad automobilį vairavo moteris, šviesių surištų plaukų, dėvėjo žalius marškinėlius. Šalia ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo vyras. Nuvažiavusi iš įvykio vietos, stipriai padidinusi greitį ir mėtydamasi į šonus po kelią, pastatė automobilį prie gyvenamųjų namų. Vairuotoja, išlipusi iš automobilio kartu su vyru, ėjo link parduotuvės „Šilas“. Moteris buvo nekoordinuota, mėtėsi į šonus, atrodė esanti vizualiai stipriai neblaivi. Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir 2021 m. birželio 20 d. tarnybiniame pranešime „Dėl iškvietimo ROIK: 0121000394764“.

Kaltinamosios neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu ir užfiksuotas neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamoji V. S. veikė tiesiogine tyčia – už vairo sėdo prieš tai išgėrusi degtinės, t. y. žinodama, kad yra neblaivi. Turėdama ir galėdama suvokti savo veikos pavojingumą, ji draudimą sėstis neblaiviai už vairo ignoravo, vairavo automobilį būdama stipriai apgirtusi ir norėjo taip elgtis. Pažymėtina, kad kaltinamoji už vairo neblaivi sėdo nesant tam jokios būtinybės.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamoji V. S. 2021 m. birželio 20 d. apie 10.16 val. Kaune, Domeikavos k., Vandžiogalos pl., kryptimi nuo Bangos g. link Plačiosios g., vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, iki kol sankryžoje su Rasos g. sukdama į dešinę atsitrenkė į kelio ženklą. Tokiais veiksmais kaltinamoji V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu už BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. už nesunkų nusikaltimą, kaltinamajai paskirta 37 MGL (1700 Eur) dydžio bauda išieškota 2020 m. birželio 29 d. (b. l. 66), todėl teismas kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Minėtų teistumą reglamentuojančių BK nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymas teistumo turėjimo nesieja su konkrečia bausmės rūšimi – laisvės atėmimo bausme, todėl nepagrįsta laikytina gynėjos nuostata, kad kaltinamoji negali būti laikoma turinčia teistumą, kadangi 2019 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu jai buvo paskirta ne laisvės atėmimo, o baudos bausmė.

Kaltinamoji V. S. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Kaltinamoji teista du kartus (abiem atvejais pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį) (b. l. 64–67). Bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka (b. l. 68–73). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 80), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruota (b. l. 79). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. birželio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-665/2021 nurodyta, kad V. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. SODROS duomenimis, kaltinamoji nedirba (b. l. 74). Pati kaltinamoji nurodo nuo rugsėjo mėnesio planuojanti atnaujinti savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, be to, byloje yra V. S. ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopija (b. l. 173). Į bylą pateikta 2019 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini) sąjungos charakteristika, 2019 m. sausio 17 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristika ir 2021 m. liepos 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika (b. l. 124–126) – jose kaltinamoji charakterizuojama teigiamai. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad dvi iš trijų charakteristikų yra rengtos dar 2019 m., prieš pirmąjį kaltinamosios teistumą, todėl šiai dienai jose pateikta informacija gali būti pasikeitusi, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat teikia charakteristiką apie tai, kokia kaltinamoji buvo tuomet, kai ši įmonė bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nuo 2020 m. gruodžio mėnesio yra sustabdyta dėl karantino (b. l. 127). Kaltinamoji išsituokusi, augina nepilnametį sūnų (b. l. 171–172).

Dėl kaltinamosios į bylą pateiktų duomenų apie parduotą nekilnojamąjį turtą (b. l. 128–170) pasakytina, kad finansinių išteklių baudai sumokėti turėjimas nereiškia, kad paskyrus kaltinamajai baudos bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamoji vis dar nėra sumokėjusi už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jai paskirtos 1 100 Eur baudos (b. l. 72). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir išieškota bauda bei už administracinius nusižengimus paskirtos ir sumokėtos baudos, o taip pat ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, neatgrasė kaltinamosios nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai parinktina straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Tik paskyrus šios rūšies bausmę kaltinamajai, bausmės tikslai gali būti pasiekti. Teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas ilgesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino esanti kalta, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarką, joje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajai paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Įvertinus kaltinamosios, kuriai laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jos padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, pripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui ir ketina gydytis, viena augina nepilnametį sūnų, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamosios elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktuose, t. y. įpareigojimą gydytis priklausomybę nuo alkoholio (sutikimą gydytis kaltinamoji išreiškė duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu), įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad ji nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, skiriant kaltinamajai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei aukščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamoji intensyvios priežiūros metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pripažinus, kad V. S. kelių eismo transporto priemonę – automobilį vairavo neblaivi, kai jai buvo nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, jai skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą V. S., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, anksčiau jau ne kartą teista už analogišką Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kas patvirtina, kad V. S. yra linkusi nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir teigiamų išvadų nedaro. Net ir 2020 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu kaltinamajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro, vandens transporto priemones 5 metams nebuvo efektyvi, kadangi kaltinamoji ir vėl sėdo už vairo neblaivi. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajai V. S. naudotis teise vairuoti kelių, oro, vandens transporto priemones maksimaliam 5 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra K. K. (b. l. 35). Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji automobilį neblaivi vairavo automobilio savininkei apie tai žinant, todėl nurodytas automobilis buvo pagrįstai grąžintas savininkei (b. l. 42–44). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atitinkamai, iš V. S. išieškotina automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „Emprekis“ išraše pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Škoda Octavia, 1.8 SLX“, gamybos periodas 1996-2000 m., pasirinkti metai 1998 m., kaina Lietuvoje su PVM yra 970 Eur (b. l. 36). Teismas sprendžia, kad tokio dydžio konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios atitinka teisingumo ir protingumo principus ir yra galimas.

Dėl proceso išlaidų

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija taikoma, kai būtino gynėjo dalyvavimo klausimas sprendžiamas po įstatymo Nr. XIII-3180 įsigaliojimo, t. y. po 2020 m. liepos 15 dienos. Iki tol galiojusi BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismui pripažinus V. S. kalta dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai gynėjas paskirtas po 2020 m. liepos 15 d., yra pagrindas spręsti jai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo klausimą.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 7 d. pažyma Nr. (12.33 Mr)PT-4801 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų (b. l. 107–108). Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai V. S. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 84,06 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamosios valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu gynėjo atsisakė (b. l. 81), o teisiamojo posėdžio metu kaltinamąją gynė jos pačios pasirinkta gynėją – advokatė Aušra Ručienė, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 84,06 Eur iš kaltinamosios valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 str.).

Kaltinamajai V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86–87) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais, 428 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajai V. S. galutinę sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7, 8 ir 10 punktais, atidėti kaltinamajai V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Kaune, ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajai V. S. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- gydytis priklausomybę nuo alkoholio;

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajai V. S. išaiškinti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti kaltinamajai V. S. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro, vandens transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- išieškoti konfiskuotino automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 970 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt eurų).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120, el. pašto adresas kauno.apylinkes@teismas.lt). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Kaltinamajai V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nepriteisti iš kaltinamosios V. S. valstybės naudai 84,06 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.