- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2007-12-21
- Bylos Nr.
- II-3357-63/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Roma Sabina Alimienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. L. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūno 2007-02-13 nutarimu A. L. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 160 litų bauda už tai, kad 2007 m. sausio 21 d. apie 17 val. 10 min. Vilniuje, Pylimo - Jogailos - Islandijos gatvių sankryžoje pastatęs automobilį „Toyota Carina” v/n (duomenys neskelbtini) pasitraukė sustojęs iš savo vietos nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti, automobilis savaime pariedėjo ir atsitrenkė į sustojusį automobilį „Mercedes Benz 311”. Apgadino abu automobilius.
Šalies argumentai
A. L. prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškina, kad nutarimas priimtas neteisingai įvertinus įvykio aplinkybes, pareigūnams nesiėmus pakankamų priemonių, kad būtų tiksliai nustatyti visi įvykio faktai.
2007 m. liepos 21 d. apie 16 val. atvažiavęs automobiliu „Toyota Carina” ir pastatęs jį stovėjimo aikštelėje Pylimo gatvėje, pasirūpino jo saugiu pastatymu, įjungdamas pirmą pavarą ir užtraukdamas rankinį stabdį. Tą dieną nebuvo slidu, nebuvo sniego ar ledo, buvo giedra ir sausa. Automobilį pastatė stovėjimo aikštelėje, praktiškai lygiagrečiai važiuojamajai daliai, net priekiu truputį pakrypusį nuo gatvės į šaligatvį, nes aikštelėje buvo tuščia. Taip stovint automobiliui iš esmės nebuvo jokio nuolydžio, o ypač į tą pusę, kur, policijos teigimu, įvyko įvykis. Apie 20 val. grįžęs prie automobilio, rado jį toje pačioje vietoje, kur ir pastatė. Pirma pavara buvo įjungta, rankinis stabdis pakeltas. Priekinis kairys sparnas buvo nubrozdintas ir įlenktas.
Už stiklo rado policijos pranešimą kreiptis į policiją dėl įvykio. Atvykus į Eismo priežiūros tarnybą jam buvo pateikta kita eismo įvykio versija, t. y. kad jo automobilis savaime nuriedėjo ir atsitrenkė į „Mercedes Benz 311”, sustojusį važiuojamoje dalyje. Tačiau pareigūnai nepateikė jokių įrodymų. Eismo įvykio schema yra netiksli. Neaišku, ar schemoje tiksliai užfiksuotas „Toyota Carina” kairysis galinis kampas, ar 1 m atitinka atstumą nuo „Mercedes Benz 311” iki stovėjimo aikštelės pradžios. Pagal eismo įvykio schemą „Toyota Carina” turėjo atsitrenkti į „Mercedes Benz 311” priekiniu kairiuoju kampu, tačiau „Toyota Carina” sugadintas yra ne šis kampas, o priekinis kairysis sparnas, pradedant nuo vidurio. Bylą nagrinėjusio pareigūno prašė nuvykti į įvykio vietą ir atlikti eksperimentą, kad įsitikint, ar galėjo automobiliai taip kontaktuoti, kaip pavaizduota pareigūno schemoje, tačiau į šį prašymą neatsižvelgta. Taip pat netenkintas prašymas atlikti abiejų automobilių sugadinimų ekspertizę, kad įsitikinti, ar tokio susidūrimo pasėkoje galėjo atsirasti nurodyti sugadinimai. „Toyota Carina” nubrozdinimas prasideda kairės pusės priekinio sparno vidurinėje dalyje virš rato 70 cm aukštyje, po to eina gilėjantis sparno įlenkimas tame pačiame aukštyje ir vėl nueinantys įbrėžimo siūlai. Ant „Mercedes Benz 311” yra tik įbrėžimai, nėra jokių įlenkimų dešiniajame priekiniame sparne ir durelėse. Taigi „Mercedes Benz 311” galėjo atsitrenkti į „Toyota Carina”, bandydamas parkuotis šalia jo, priekinėje stovėjimo aikštelės dalyje.
Iš pareigūnų pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti tariami „Mercedes Benz 311” sugadinimai, neaišku, ar jie yra, o jei ir yra tam tikri įbrėžimai, tai dar neaišku, dėl kokios priežasties jie atsirado. „Mercedes Benz 311” nuotraukose užfiksuotų sugadinimų aukštis nelabai sutampa su „Toyota Carina” sugadinimų aukščiu.
Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta.
Skundas netenkinamas.
A. L. nubaustas už tai, kad Vilniuje, Pylimo - Jogailos - Islandijos gatvių sankryžoje pastatęs automobilį pasitraukė iš savo vietos nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti, automobilis savaime pariedėjo ir atsitrenkė į sustojusį automobilį „Mercedes Benz 311”. Apgadino abu automobilius.
Teismo posėdžio metu A. L. prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, kad minėtą dieną, apie 16.30 val. pastatė automobilį Pylimo gatvės aikštelėje. Automobilį paliko su įjungta pirma pavara ir užtrauktu rankiniu stabdžiu. Grįžęs rado automobilį sudaužytą, bet stovintį toje pačioje vietoje, po ratu pakištas akmo.
Automobilio apžiūroje nedalyvavo, jam buvo pateikta jau nubraižyta įvykio schema su kuria nesutiko, įvykis įformintas pagal policijos pareigūnų parodymus. Pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, nepaskambino ir neiškvietė jo į įvykio vietą.
Byloje apklaustas liudytojas vyr. patrulis V. Š. parodė, kad iš budėtojų dalies buvo gautas pranešimas apie įvykį. Su porininku atvykę į vietą rado automobilį ,,Toyota Carina“ išvažiavusį į važiuojamąją kelio dalį ir atsitrenkusį į mikroautobusą ,,Mersedes Benz“. Automobilio ,,Toyota Carina“ ratai buvo susukti į gatvės pusę. Šiuo metu negali prisiminti ką aiškino mikroautobuso ,,Mersedes Benz“ vairuotojas.
Nubraižė įvykio schemą. Kadangi automobilis nebuvo pažeidęs taisyklių, kurios numato automobilio nutempimą iš įvykio vietos, jį nustūmė į aikštelę ir padėjo po automobilio ratu rastą plytą. Automobilio ,,Toyota Carina“ vairuotojo nebuvo. Jam už stiklo buvo paliktas šaukimas. Nustatę automobilio savininką, nuvyko į jo gyvenamą vietą, tačiau namuose nieko nerado. Automobilio savininko telefono pagal gyvenamą vietą negavo, todėl paskambinti negalėjo. Be to jų veiklą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenumato pareigos skambinti eismo įvykio dalyviams.
Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. įtvirtinta, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, taip pat kitokiais dokumentais.
Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat pareigūnai, nagrinėjantys administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi faktines administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, išaiškina bylą tiriančios ir nagrinėjančios institucijos (pareigūnai), t. y. pareiga įrodinėti administracinių teisės pažeidimų bylose priklauso organui (pareigūnui), tiriančiam ir nagrinėjančiam bylą.
Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 dalyje įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visumos pakanka išaiškinti vairuotoją, kurio veiksmai buvo tiesiogine ir pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi, todėl atlikti pakartotinį tyrimą nėra pagrindo. Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 16), policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 18), eismo įvykio vietos schemos ir eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių išorinių sugadinimų požymių užfiksuotus (b. l. 19) duomenis, vyr. patrulio V. Š. paaiškinimus darytina vienareikšmiška išvada, kad ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymu yra kaltas A. L., kuris pastatė automobilį nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti. Automobilis savaime pariedėjo, taip sudarydamas kliūtį važiavusiam tiesiai automobiliui „Mercedes Benz 311” ir atsitrenkė į jį. A. L. privalėjo pastatęs automobilį ir pasitraukdamas iš savo vietos pasirūpinti, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti, tačiau šių KET reikalavimų nevykdė ir šis kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. A. L. paaiškinimas, kad autoįvykis įvyko, nes automobilis „Mercedes Benz 311“ atsitrenkė į jo pastatytą automobilį atmestinas kaip neįrodytas, nes šios avarinės situacijos kilimo priežastimi buvo A. L. veiksmai. A. L. teiginys, kad jis paliko automobilį su įjungta pavara ir užtraukęs rankinį stabdį yra nepagrįstas, nes pareigūnas V. Š. automobilį po įvykio nustūmė į ankstesnę vietą, pakišęs po jo ratu akmenį. Pareiškėjas teismo posėdžio metu šios aplinkybės nepaneigė.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007-02-13 nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas. Skyręs nuobaudą pareigūnas tinkamai įvertino A. L. veiksmus ir teisingai juos kvalifikavo. Nuobauda paskirta laikantis nuobaudų skyrimo taisyklių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., str., 124 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Skundo nepatenkinti. Palikti Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūno 2007-02-13 nutarimą nepakeistą.
Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.