Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Juditos Sungailaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis – 20 (dvidešimt) dienų ir paskirta M. G. galutinė subendrinta 4 (keturių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), M. G. pripažintas recidyvistu.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jos naudai iš M. G. 60,01 Eur (šešiasdešimties eurų 1 ct) žalos atlyginimas už nukentėjusiojo V. B. gydymą ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. G. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. spalio 21 d., 16.39 val., Alytaus mieste, Ulonų g. 8A, Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos koridoriuje, prie nuteistųjų pasivaikščiojimų kiemelių patalpų tyčia smurtavo prieš nuteistąjį V. B., kuriam sudavė smūgį ranka į veido dešinę pusę, tokiu būdu nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdelės dešinės akies vidinio kampo srityje ir nosies sumušimo.

2. Apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam bausmę nurodė, kad M. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, teisiamas 10 kartą, praeityje jau buvo teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, Alytaus pataisos namų administracija charakterizuoja M. G. kaip nuteistąjį, turintį savo įsitikinimus, kurių keisti nelinkęs, linkęs pasielgti impulsyviai, agresyviai, neprognozuojamas, konfliktiškas su nuteistaisiais ir administracija, trūksta savikritikos, negeba analizuoti savo elgesio ir vertinti jį adekvačiai, nurodo, kad 4 kartus šis nuteistasis baustas drausmine tvarka, skatintas nebuvo, nusikaltimą padarė realios bausmės atlikimo metu, todėl akivaizdu, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau prašo paskirti švelnesnę bausmę, motyvuodamas ketinimu keistis, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra lemiama bausmės paskirties tikslų visumos (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai) ir yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai), taip pat į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

8. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. G. už šios nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo. Nuteistasis apeliaciniame skunde išreikštą prašymą skirti švelnesnę bausmę grindžia tuo, kad nukentėjusysis neturi pretenzijų, jo grįžtančio laukia moteris, jis ketina keistis.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį – padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat vertino nuteistojo asmenybę – teisiamas 10 kartą, praeityje buvo teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas nuteistąjį pripažino recidyvistu ir tai laikė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors M. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę ir davė paaiškinimus, teismas nelaikė tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi, teismo vertinimu, paaiškinimai dėl gailėjimosi buvo daugiau deklaratyvaus pobūdžio, bandant sušvelninti savo nusikalstamą elgesį, be to, ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė nurodyti įvykio aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgė į laisvės atėmimo vietų įstaigos charakteristiką, kurioje nuteistasis charakterizuojamas kaip turintis savo įsitikinimus, kurių keisti nelinkęs, linkęs elgtis impulsyviai, agresyviai, neprognozuojamai, yra konfliktiškas su nuteistaisiais ir administracija, stokoja savikritikos, negeba analizuoti savo elgesio ir vertinti jo adekvačiai, 4 kartus baustas drausmine tvarka, skatintas nebuvo.

10. Šių duomenų visumos pagrindu teismas M. G. skyrė griežčiausią straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nustatydamas artimą vidurkiui bausmės dydį be aptartų aplinkybių teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bando spręsti narkotinių medžiagų vartojimo ir smurtinio elgesio problemas, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, nukentėjusysis dėl pavartoto smurto nejaučia liekamųjų reiškinių. Nuteistajam kaltu prisipažinus visiškai byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Sumažinta bausmė nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalimi.

11. Iš naujo įvertinęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau aptarti skundžiamame nuosprendyje nurodyti duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir sudaro neabejotiną pagrindą spręsti, jog jis, nepaisant ankstesnių teistumų ir teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių, tame tarpe terminuoto laisvės atėmimo, išvadų nedaro ir realiai pasitaisyti nesistengia. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad M. G. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 9 kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, daugiausia už turtinio pobūdžio, analogiško pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padaro antrą kartą. Reikia pastebėti, kad nusikaltimą, už kurio padarymą buvo nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė bausmės atlikimo metu laisvės atėmimo vietų įstaigoje, taigi yra akivaizdu, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir teigiamų išvadų nepadarė, todėl tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

12. Nuteistajam skirta mažesnė bausmė nei galimos skirti bausmės vidurkis, todėl vertinti, kad bausmė yra per griežta ar neproporcinga padarytai veikai ir nuteistojo atsakomybei, pagrindo nėra. Be to, nuteistajam pripažinus kaltę, bausmė sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis.) Įvertinus aptartą konstatuotina, kad paskirtoji sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė individualizuota teisingai. Atsižvelgiant į nuteistojo cinišką požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei į pasikartojantį nusikalstamą elgesį M. G. paskirta bausmė nei jos rūšimi, nei dydžiu nelaikytina per griežta. Įvertinus pasikartojantį nuteistojo nusikalstamumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasitikėti nuteistojo teiginiais, kad jis nori taisytis. Bausmė yra neišvengiama už įstatymu uždraustos veikos padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, kas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

13. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, dalinio sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta neatlikus ankstesnės paskirtos bausmės, o bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu, konstatuotina, kad bausmių bendrinimo klaidų nenustatyta.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Įvertinus visus bausmės individualizavimui reikšmingus duomenis – nusikaltimo pobūdį, sunkumą, sukeltas pasekmes ir nuteistojo požiūrį į padarytą veiką, taip pat jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo argumentui, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę jos vykdymo neatidedant.

15. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. G. paskirta bausmė yra individualizuota teisingai, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Dėl proceso išlaidų

16. Bylos nagrinėjimo metu 2025 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl 141,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. G. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

17. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. G. buvo nuteistas, apeliaciniu skundu kaltės neginčijo, skundas šia nutartimi netenkinamas, byla nėra sudėtinga ir didelės apimties. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat į priteistas civilinių ieškinių sumas, byloje nesant duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina. Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidos nebuvo priteistos ir skundžiamu nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. G. apeliacinį skundą ir palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 14 d. nuosprendį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.