- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-959-92-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurate Damanskiene (pirm.), Regina Pociene, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Jonas Pliugžma
- Kategorijos
Pranešeja Jurate Damanskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A – 959/2010
Teisejas A. P. Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2., 1.2.29.3., 1.1.7., 1.1.8., 2.1.14., 2.1.15.
2010 m. spalio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Jurates Damanskienes,
nuteistajam V. K. (K).
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. K. ir nukentejusiojo V. G. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu 6 menesiams ;
pagal BK 178 str. 1 d. laisves atemimu 9 menesiams;
pagal BK 302 str. 2 d. laisves atemimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 65 str. 1 d. 1 p. b p. , paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir V. K. paskirta galutine bausme – laisves atemimas 1 metams 6 menesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmes vykdymas atidetas 1 metams 6 menesiams, ipareigojant J. K. per 2 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti nusikaltimu padaryta turtine žala, per 1 menesi nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atsiprašyti nukentejusiojo ir visa bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Iš V. K. priteista 202,66 Lt Valstybinei ligoniu kasai padarytai žalai atlyginti. Iš V. K. priteista 1300 Lt V. G. padarytai turtinei žalai atlyginti.
Iš dalies patenkintas V. G. civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo ir priteista iš V. K. 8000 Lt(aštuoni tukstanciai)V. G. naudai.
V. G. iš V. K. priteista 5000 Lt proceso išlaidu.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. K. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikde žmogaus sveikata, atvirai pagrobe svetima turta ir pagrobe fizinio asmens dokumentus, del ko buvo padaryta didele turtine žala fiziniam asmeniui, o butent: 2009-10-20, apie 13.30 val., jam priklausancioje parduotuveje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tris kartus atsuktuvu dure nukentejusiajam V. G. i nugara ir nežymiai sutrikde nukentejusiojo sveikata, po to pagrobe nukentejusiajam iš striukes kišenes iškritusi 100 Lt vertes mobiliojo ryšio telefona „Samsung“ ir pagrobe 300 Lt vertes aplanka su dokumentais: 4-5 saskaitomis-fakturomis, buhalteriniais dokumentais, kopija 2009-09-15 V. K. siusto raginimo apmoketi skola, V. K. žmonos pasirašytu pašto perlaidos cekiu su atgaliniu adresatu, 2009-09-28 dienos vekseliu, kuriuo V. K. iki 2009-10-20 isipareigojo gražinti V. G. 20750 Lt skola. Netekus skola patvirtinanciu dokumentu V. G. buvo padaryta didele turtine žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-06-07 nuosprendi ir baudžiamaja byla nutraukti. Nurodo, jog veiku, už kurias yra nuteistas, nepadare, nukentejusiojo pranešimas policijai apie neva padarytus nusikaltimus yra melagingas. Teigia, kad tarp jo ir nukentejusiojo buvo susiformave turtiniai santykiai, jis skolinosi iš V. G. pinigus, taciau konflikto nebuvo, jie susitare del likusios skolos gražinimo termino bei pasiraše vekseli. Anot apelianto, teismas, priimdamas nuosprendi, nepagristai remesi nukentejusiojo melagingais parodymais, tinkamai neišanalizavo byloje esanciu prieštaringu aplinkybiu. Pažymi, jog ivykio vietoje – parduotuveje nebuvo rasta jokiu V. G. sužalojimu (kraujo) pedsaku, o ji mates išeinanti iš parduotuves liudytojas V. G. parode, jog jokiu V. G. sužalojimu nemate, jis atrode sveikas, todel bylos duomenimis nepaneigta, jog nukentejusysis galejo buti sužalotas kitoje vietoje. Be to, apeliantas nurodo, kad atpažinimo metu jo, kaip nukentejusiojo telefona pardavusio asmens, neatpažino ir liudytojas V. K., o liudytoja A. Z. teisme parode, jog mineta telefona ji mate pas savo vyro teva žymiai anksciau prieš ivyki. Teigia, jog teismas netyre tos aplinkybes, kad V. G. buvo užpultas vieno ar keliu asmenu. Anot apelianto, vien sužalojimu ar suplešytu rubu buvimas neirodo jo kaltes. Teigia, jog teismo vertinimai ir išvados prieštarauja BPK reikalavimams. Pažymi, jog priimdamas nuosprendi teismas, nepagristai nesireme liudytoju G. bei J. K. parodymais ir tokiu budu nebuvo nustatytos visos faktines ivykio aplinkybes.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas jam bausme, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 302 str. 2 d., o ne pagal BK 302 str. 1 d., pažeide BK reikalavimus ir nepagristai paskyre jam laisves atemima, jo vykdyma atidedant bei paskiriant kelis ipareigojimus. Apeliantas atkreipia demesi ir i tai, jog nuosprendyje yra ir rašybos klaidu: nurodyti ne tie nuosprendžio priemimo metai bei jo inicialai.
Šalies argumentai
N. V. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-06-07 nuosprendžio dali, kuria jam iš V. K. priteista 8000 Lt neturtines žalos ir priteisti iš V. K. 70 000 Lt jo naudai patirtai neturtinei žalai atlyginti, kita nuosprendžio dali palikti nepakeista. Nurodo, jog priteisdamas tik dali prašytos sumos nukentejusiajam neturtinei žalai atlyginti, teismas nesilaike CK nustatytu neturtines žalos dydžio nustatymo kriteriju. Pažymi, jog del patirto sužalojimo pasekmes jaucia ir šiuo metu, jam vel tenka gydytis. Teigia, kad žala padariusio asmens turtine padetis negali buti pagrindiniu kriterijumi, priteisiant neturtine žala nukentejusiajam.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis, jo atstovas praše nukentejusiojo skunda patenkinti, nuteistojo skunda atmesti, nuteistasis ir jo gynejas praše nuteistojo skunda patenkint, nukentejusiojo – atmesti, prokuroras praše atmesti nukentejusiojo ir nuteistojo skundus, ištaisyti technine klaida del nuosprendžio datos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. ir nukentejusiojo V. G. apeliaciniai skundai atmestini.
Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir prieme teiseta bei pagrista nuosprendi.
Del nuteistojo V. K. apeliacinio skundo
N. V. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nusikaltimu, už kuriuos nuteistas nepadare, jo kalte, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, irodyta byloje esanciais nukentejusiojo parodymais, specialisto išvada, drabužiu apžiuros protokolu ir kitais bylos duomenimis bei teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir 302 str. 2 d.
Apklausiamas teisme nukentejusysis V. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai nurodydamas, jog 2009-10-20, apie 13.30 val. buvo pas V. K. parduotuveje ir lauke, kol pastarasis gražins jam pinigus – skola. Nuteistasis netiketai smoge jam atsuktuvu i nugara, jie susigrume, po to jis pabego iš parduotuves, palikes joje segtuva su dokumentais bei iškritusi iš kišenes mobiliojo ryšio telefona (t.2, b.l. 40-41). Be nukentejusiojo parodymu V. K. kalte taip pat irodo specialisto išvada Nr. G 4085/09, kurioje nurodyta, kad nukentejusiajam nugaroje padaryti trys sužalojimai, atitinkantys V. G. nurodyta ivykio mechanizma, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, byloje esantis drabužiu apžiuros protokolas, kuriame nustatyti drabužiu suplešimai, patvirtina nukentejusiojo parodymus ir nustatytus sužalojimus (t. 1, b.l. 122-124). Kolegija pritaria apylinkes teismo išvadai, jog nelogiška teigti, kad nukentejusysis sau padare sužalojimus nugaroje, siekdamas apkaltinti V. K.. Be to, apeliacines instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagristai suabejojo liudytojo V. G., kuris nurode mates iš parduotuve išeinanti nesužalota V. G., parodymais ir jais nesivadovavo priimdamas nuosprendi, kadangi, ikiteisminio tyrimo metu minetas liudytojas nebuvo apklausiamas, jo, kaip liudytojo nebuvo nurodes ir pats nuteistasis.
Be to, apelianto nuomone, teismas nepagristai nesireme J. K. parodymais ir tokiu budu nebuvo nustatytos visos faktines ivykio aplinkybes. Šis skundo argumentas atmestinas. Kolegijos nuomone, apylinkes teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, pagristai nesireme liudytojo J. K. parodymais apie tai, jog jis neva 15 000 Lt laike pas broli V. K. parduotuveje seife ir leido pastarajam jais naudotis. Šio liudytojo parodymai pagristai pripažinti paviršutiniškais, be to, iš jo parodymu seka, jog šiais pinigais jis nesidomejo, ju likimo nežino ir šiuo metu (t. 2, b.l.42). Tai taip pat kelia abejoniu del mineto liudytojo parodymu nuoseklumu.
Byloje nera objektyviu duomenu apie tai, jog nukentejusysis turejo tiksla apkalbeti V. K., o priešingai, kaip nustatyta byloje, iki 2009-10-20 nuteistasis nebuvo gražines V. G. skolos, o šiam pareikalavus ja gražinti, neva skambino žmonai, turejusiai atvežti minetus pinigus, delse, tikedamasis, jog nukentejusysis išvyks be pinigu, o suprates, kad G. nusiteikes sulaukti skolos, pasirinko smurtini savo elgesio varianta, siekdamas ta diena pinigu negražinti.
Minetais irodymais yra paneigti V. K. parodymai, kad jis nusikalstamos veikos nepadare. Byloje surinkta pakankamai irodymu, patvirtinanciu V. K. kalte del nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. padarymo.
Del nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 302 str. 2 d. ir 178 str. 1 d.
Kolegija pritaria apylinkes teismo išvadoms del V. K. padarytos nusikalstamu veiku kvalifikacijos pagal BK 302 str. 2 d. ir 178 str. 1 d.. Byloje negincijamai nustatyta, jog ivykio diena 2009-10-20, apie 12.30 V. G., atvykes pas V. K. atsiveže aplanka, su jame buvusiais dokumentais, susijusiais su skola ( 4-5 saskaitomis fakturomis, buhalteriniai dokumentai, vekseliai ir kt.), ji pasidejo ant prekystalio. Po vykusiu trumpu grumtyniu nukentejusiajam iškrito mobiliojo ryšio telefonas. Nukentejusiajam išbegus iš parduotuves, joje liko minetas mobiliojo ryšio telefonas bei aplankas su dokumentais. V. G. palikus dokumentus bei telefona nuteistojo parduotuveje, o šiems daiktams dingus, nukentejusysis prarado savo turta ir dokumentus.
Vagyste – svetimo turto pagrobimas, t.y. tycinis, neteisetas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybe valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausanciu turtu.
Nukentejusiojo parodymais nustatyta, jog parduotuveje, apart V. K., jokiu asmenu nebuvo, o veliau atvykus i parduotuve, ji jau buvo uždaryta. Ivertines šiuos V. G. parodymus, pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad V. K. tycia, neteisetai ir neatlygintinai užvalde V. G. turta - mobiliojo ryšio telefona, kuris veliau rastas pas svetimus žmones, nusipirkusius ji turguje ir dokumentus.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas jam bausme, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 302 str. 2 d., o ne pagal BK 302 str. 1 d. Šis skundo argumentas yra nepagristas, todel atmestinas.
Pagrobus dokumentus, nukentejusiajam buvo padaryta didele žala, nes pagrobtas vekselis, kuris yra iš esmes vienintelis kredito santykiu irodymas ir tokiu budu buvo žymiai apsunkintos galimybes išsireikalauti nuteistajam suteikta kredita. Todel V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 str. 2 d.
Skirdamas bausme nuteistajam V. K., apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu, bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe.
V. K. padare viena apysunki ir du nesunkius nusikaltimus, jo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Atkreiptinas demesys, jog apylinkes teismas, paskirdamas bausme nuteistajam, atsižvelge i tai, jog jis anksciau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba. Kolegijos nuomone, apylinkes teismas pagristai už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. paskyre laisves apribojimo bausme, o nesant alternatyvios bausme rušies pagal BK 302 str. 2 d. – bausme, susijusia su laisves atemimu. Be to, teismas tinkamai pritaike BK 65 str. ir 75 str. nuostatas.
Del nukentejusiojo V. G. apeliacinio skundo argumentu
V. G. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš V. K. 70 000 Lt jo naudai patirtai neturtinei žalai atlyginti, teigdamas, jog teismas nepagristai jam priteise tik 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kolegijos nuomone, apylinkes teismo nuosprendis dalyje del neturtines žalos priteisimo teisetas ir pagristas, padidinti neturtines žalos dydi šioje byloje nera jokio pagrindo.
Pagal baudžiamojo proceso istatyma kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, taip pat gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima. Todel asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taciau, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Pagal civilini istatyma neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu numatytais atvejais.
Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra ne karta akcentaves, kad neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria turi buti siekiama kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).
Civilinis istatymas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo – ja kiekvienoje byloje, del kiekvieno nukentejusiojo turi ivertinti teismas. Ivertindamas neturtine žala pinigais, nustatydamas jos dydi, teismas privalo atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sažiningumo kriterijai yra bendrieji teises principai, konkrecioje situacijoje užtikrinantys priešingu interesu pusiausvyra, atsižvelgiant i situacijos ypatumus. Todel teismai, priteisdami asmeniui kitu asmenu nusikalstama veika padaryta neturtine žala, atsižvelgia ne tik i nukentejusiojo, bet ir i pagristus kaltininko interesus, t.y. i kaltininko turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentejusiojo ir kaltininko skirtingu interesu pusiausvyros (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).
Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, daro išvada, jog apylinkes teismas, priteisdamas nukentejusiajam V. G. 8 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, pakankamai ivertino visus neturtines žalos dydžio ivertinimui reikšmingus kriterijus.
Kaip matyti iš faktiniu bylos duomenu, V. K. nusikalstamais veiksmais yra padaryta neturtine žala V. G., kadangi jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pagrobtas turtas, dokumentai. Taciau, kolegija atsižvelgia i tai, kad, nors ir nukentejusysis po ivykio gydesi namuose, buvo sutrikdytas jo iprastas gyvenimas, negalejo tinkami rupintis verslo reikalais, taciau ligonineje negulejo, vidaus organai pažeisti nebuvo. Apylinkes teismas ivertino po ivykio nukentejusiajam likusias psichologines pasekmes, i tai jog jis lankosi pas psichologus. Nustatydamas neturtines žalos dydi, apylinkes teismas taip pat atsižvelge ir i turtine kaltininko padeti, priešingai nei teigiama skunde ši aplinkybe, del kurios neturtines žalos dydis gali buti mažintinas nukentejusiajam svarbi.
Del proceso išlaidu
Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažines kaltinamaji kaltu, teismas priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusiojo V. G. advokatas V. M. pateike pinigu priemimo kvita del atstovavimo išlaidu apmokejimo. Iš pateikto kvito matyti, kad už dokumento (apeliacinio skundo) surašyma, patarima, atstovavima bei kitas teisines išlaidas sumoketa 1200 Lt. LR Civilinio kodekso 6.251 str. 1 d. numatyta, kad padaryti nuostoliai (konkreciu atveju – turetos išlaidos) turi buti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai istatymai ar sutartis nustato ribota atsakomybe. Tokiu budu nukentejusysis V. G. turi teise i atstovavimo išlaidu apmokejima ir apeliacines instancijos teisme. Taciau, remiantis BPK 106 str. 2 d. taisyklemis, teismas gali šiu išlaidu nepriteisti ar ju dydi sumažinti. Nors istatymas nedraudžia nukentejusiajam tureti atstova ir apeliacines instancijos teisme, taciau tiek paciu nukentejusiuju, tiek ir ju atstovo dalyvavimas apeliacines instancijos teismo posedyje nera butinas (LR BPK 322 str. 2 d.). Be to, byla apeliacine tvarka nagrinejama ne tik pagal nukentejusiojo, taciau ir nuteistojo V. K. apeliacinius skundus. Kolegijos nuomone, suma už procesinio dokumento surašyma, patarima ir atstovavima yra per dideles. Be to, atsižvelgiama ir i tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrineta tik vieno teismo posedžio metu, kuris truko 20 minuciu, surašytas dokumentas – nukentejusiojo apeliacinis skundas nedideles apimties, advokatas atstovavo nukentejusiji viso proceso eigoje, byla jam buvo žinoma. Taigi, teiseju kolegijos nuomone, nukentejusiajam V. G. suma atstovavimo išlaidoms apmoketi mažintina iki 700 Lt. Nustatydamas priteistinos sumos dydi apeliacines instancijos teismas atsižvelgia ir i LR teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio (2 p., 8.18 p. p.).
Esant šioms aplinkybems, naikinti ar keisti apylinkes teismo nuosprendi del nuteistojo bei nukentejusiojo skunduose nurodytu motyvu nera pagrindo.
Del rašymo ir apsirikimo klaidu nuosprendyje
Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendyje neteisingai nurodyta nuosprendžio paskelbimo data. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ižangines dalies, teismas neteisingai nurode nuosprendžio data bei nuteistojo inicialus (t. 2, b.l. 49, 50). Kolegija šias klaidas vertina kaip rašymo apsirikimo klaidas ištaisant ir nurodant, kad skundžiamas nuosprendis paskelbtas 2010-06-07, o nuteistojo inicialai yra ne „J. K.“, kaip nurodyta nuosprendyje, o „V. K.“.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo V. K. ir nukentejusiojo V. G. apeliacinius skundus atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendžio paskelbimo data, ištaisant ja iš 2009 m. birželio 7 d. i 2010 m. birželio 7 d., taip pat nuosprendyje ištaisyti nuteistojo inicialus – iš J. K. i V. K..