Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2099-1100/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-07-01
Bylos Nr.
e1-2099-1100/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2099-1100/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15647-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.1; 2.12.1.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 7 kartus, paskutinį iš jų: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams (2021 m. rugsėjo 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. J., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. gegužės 5 d. laikotarpiu nuo 8.10 val. iki 11.10 val., užėjęs į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš koridoriaus patalpų paėmė svetimą neprirakintą dviratį, taip pagrobė svetimą, E. V. priklausantį turtą – dviratį „Merida“, 800 Eur vertės.

A. J. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad laiko ir datos tiksliai neprisimena, bet tai buvo maždaug vieną mėnesį atgal, tai gali būti 2022 m. gegužės 5 d., buvo (duomenys neskelbtini), pas draugus, užėjo į pastatą adresu (duomenys neskelbtini). Durys buvo atidarytos, buvo vienas, užėjęs į patalpas pirmame aukšte koridoriuje pamatė dviratį, kuris buvo neprirakintas, todėl iškarto spontaniškai nusprendė dviratį pavogti. Atsisėdęs ant dviračio greitai išvažiavo toliau nuo tos vietos. Kiek pamena, tai buvo vyriškas dviratis „Merida“, pilkos spalvos. Dviratį tą pačią dieną vakare pridavė į lombardą (duomenys neskelbtini), lombardo pavadinimo neprisimena. Tame lombarde jis buvo užstatęs savo telefoną, todėl atsiėmė savo telefoną ir lombardas jam dar 80 Eur sumokėjo grynais. Pinigus išleido savo reikmėms. Dėl įvykdytos dviračio vagystės gailisi, pavogė dviratį spontaniškai, nieko negalvodamas, todėl negali paaiškinti, kodėl taip padarė. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir prašo paskirti jam viešuosius darbus arba baudą, įsidarbins ir galės sumokėti baudą. Apklausiamas papildomai parodė, kad prašo paskirti viešuosius darbus (1 t., el. b. l. 132–138).

Nukentėjusysis E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ofisas yra (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 5 d. apie 8.10 val. atvyko į darbą dviračiu „Merida“, jį pastatė pastate esančiame fojė. 11.10 val. nuėjęs į fojė pastebėjo, kad yra dingęs jo dviratis. Dviratis buvo pilkos spalvos, „shimano“ firmos bėgiais, ant dviračio buvo uždėti diskiniai stabdžiai. Dviratį fojė pastatė ir jo niekur neprirakino. Fojė durys dienos metu būna atrakintos, žmonių nebūna. Ant pastato esančios kameros vaizdo nefiksuoja, išjungtos, fojė kamerų nėra. Dviračio nuotrauką, tyrimą atliekančiam pareigūnui išsiuntė elektroniniu paštu, taip pat paieškos dviračių dokumentų. Kas galėjo pavogti jam priklausantį dviratį, nežino, nieko neįtaria. Dviratį pirko 2020 m. Jam yra padarytas 800 Eur nuostolis (1 t., el. b. l. 1–7).

Liudytojas P. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba lombarde UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 11 d. į lombardą atėjo policijos pareigūnas, kuris tikrino dviračius. Pareigūnas nurodė vieną iš dviračių, kuris buvo lombarde ir paaiškino, kad dviratis turi reikšmės ikiteisminiame tyrime. Patikrinus turimus duomenis, paaiškėjo, kad dviratį „Merida Urban“ 2022 m. gegužės 5 d. apie 19.30 val. pristatė A. J.. Asmuo yra dažnas klientas, bet jo asmeniškai nepažįsta. Pareigūnams pateiks dviratį ir lombardo įkeitimo bilieto Nr. 4.2919 kopiją (1 t., el. b. l. 45–47).

2022 m. gegužės 5 d. E. V. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 5 d. laikotarpiu nuo 8.10 val. iki 11.10 val. iš pastato esančio (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ fojė buvo pavogtas jam priklausantis pilkos spalvos miesto dviratis „Merida“, jam yra padaryta 800 Eur turtinė žala. Prašo nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Civilinį ieškinį reikš, kai bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs žmogus (1 t., el. b. l. 1–7).

2022 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta – ofiso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso bendrosios fojė patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 11–20).

2022 m. gegužės 11 d. reikalaujamų pateikti dokumentų protokolu P. Z. pateikė dviratį ir lombardo įkeitimo bilieto kopiją (1 t., el. b. l. 52–55).

2022 m. gegužės 12 d. vyresniojo tyrėjo M. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikrinat lombardą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), buvo rastas dviratis „Merida Urban“, kuris atitinka pavogto dviračio požymius. Patikrinus, kas pridavė dviratį, paaiškėjo, kad tai A. J., dviratį pridavė 2022 m. gegužės 5 d. 19.30 val. (1 t., el. b. l. 59–60).

2022 m. gegužės 23 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad E. V. atpažįsta jam priklausantį dviratį, kuris buvo pavogtas, iš to, kad ant jo yra jam priklausantis apsauginis trosas, ant vairo yra skambutis ir ant dviračio viršutinio rėmo esančio lipduko. Dviratis atrodo identiškai, kaip ir jo pavogtas dviratis (1 t., el. b. l. 77–83).

2022 m. gegužės 23 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas „Merida“ firmos dviratis. Jo rėmas yra pilkos spalvos ant dviračio rėmo yra juodas užrašas „Urban“ ant dviračio viršutinės rėmo dalies yra raudonos spalvos lipdukas ir ant tos pačios dalies yra apvyniota dviračio spyna. Dviračio sėdynė yra juodos spalvos su pilku elementu, po ja yra raudonos spalvos atšvaitas. Ant dviračio vairo uždėtas pilkos spalvos skambutis, yra stabdžių, bėgių perjungimo svirtys. Virš abiejų dviračio ratų yra, juodos spalvos purvasargiai, ant abiejų ratų tarp stipinų yra po 2 oranžinės spalvos atšvaitus. Kairėje pusėje ant galinio dviračio rato yra pastatymo kojelė (1 t., el. b l. 84–86).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. J. byloje nurodytu metu ir vietoje padarė nusikalstamą veiką, t. y. pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino bylai reikšmingu laiku ir vietoje pavogęs svetimam asmeniui priklausantį dviratį. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo E. V. parodymai, jo pareiškime nurodytos aplinkybės apie pagrobtą, jam priklausantį turtą, taip pat liudytojo P. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Be kita ko, kaltinamojo kaltę įrodo kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2022 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, 2022 m. gegužės 11 d. reikalaujamų pateikti dokumentų protokolu P. Z. pateikti dviratis ir lombardo įkeitimo bilieto kopijas, 2022 m. gegužės 12 d. vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, 2022 m. gegužės 23 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti ir 2022 m. gegužės 23 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. J. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad kaltinamojo veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta vagystė, todėl A. J. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., el. b. 4–7).

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas A. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. J. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), pagrobtas turtas grąžintas nukentėjusiajam.

A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. J. praeityje teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 7 kartus, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (1 t., el. b. l. 139–151), šią įrodytą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 8 mėnesiams po to, kai atliko ankstesnę bausmę. A. J. baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (1 t., el. b. l. 154–157), nedirba (1 t., el. b. l. 152–153), registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų, kad A. J. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Teismo vertinimu, prokuroro siūloma A. J. skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų, dirbant po 20 valandų per mėnesį bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., el. b. l. 190–193). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esantį lombardo įkeitimo bilietą, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esantį lombardo įkeitimo bilietą, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

A. J. išaiškinti, kad:

1) jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje nustatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

2) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

3) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. J. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis