- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- eI-2173-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00425-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui M. B., atsakovės atstovams A. V. M. ir D. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. prašymą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašo: 1) iš atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) pareiškėjos naudai priteisti patirtą žalą – 15 210,10 Eur; 2) iš atsakovės pareiškėjos naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., el. b. l. 1–8).
Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nuosprendis) nuteisė pareiškėją taikant laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant bei solidariai atlyginant žalą. Tačiau, atsakovės direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu „Dėl medicinos praktikos licencijos galiojimo sustabdymo“ Nr. T1-189 (toliau – ir Įsakymas), motyvuojant tuo, jog Teismo nuosprendžiu pareiškėja pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į nuosprendžio turinį, atsakovė sustabdė pareiškėjos medicinos praktikos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Licencija) verstis medicinos praktika pagal gydytojo oftalmologo profesinę kvalifikaciją galiojimą vienerių metų laikotarpiui.
Pareiškėja, susipažinusi su Įsakymu, 2018 m. vasario 9 d. prašymu kreipėsi į atsakovę dėl medicinos praktikos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo, nurodydama, jog padaryti pažeidimai nevertintini kaip šiurkštus profesinės pareigos pažeidimas, be to, teismas nuosprendžiu neuždraudė pareiškėjai verstis medicinos praktika. Atsakovė 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. D2-1848-(6-158) (toliau – ir Raštas) netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti be jokio teisinio pagrindo sustabdytą Licenciją. Taip pat pareiškėja dėl atsakovės priimto Įsakymo apskundimo, su 2018 m. vasario 12 d. prašymu papildomai kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą dėl Licencijos galiojimo sustabdymo pagrįstumo, tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, su kuria atsakovė susijusi pavaldumo santykiu, pareiškėjos prašymo nenagrinėjo, o tik 2018 m. kovo 2 d. raštu Nr. (1.1.36-142)4-778 (toliau – ir Raštas Nr. 2) nurodė, jog pareiškėja turi skųsti Įsakymą Administracinių ginčų komisijai arba teismui.
Paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) nuosprendžio (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir LAT nutartis) nepakeitė ir kaip Lietuvos apeliacinis teismas, neuždraudė pareiškėjai verstis medicinos praktika. LAT nutartimi tik dar kartą patvirtinus pareiškėjos teisę į medicinos praktikos veiklą, atsakovei nereaguojant, pareiškėja 2018 m. liepos 18 d. su skundu kreipėsi ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovės priimto Įsakymo panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl procesinių priežasčių pareiškėjos skundo nepriėmė. Pareiškėja 2018 m. liepos 31 d. pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, tačiau analogiškai kaip ir Vilniaus apygardos administracinio teismas, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė dėl procesinių priežasčių.
Akcentavo, kad Tarnyba Įsakymu siekė nubausti pareiškėją antrą kartą už tą pačią veiką. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 9 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę, o Tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. T1-1538 (toliau – ir Įsakymas Nr. 2), kurio pagrindu pareiškėjos teisė į medicinos praktikos veiklą buvo atnaujinta, t. y. 2018 m. lapkričio 9 d. Įsakymu Nr. 2 buvo panaikintas pareiškėjos medicinos praktikos Licencijos galiojimo sustabdymas. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., kuomet buvo sustabdytas pareiškėjos Licencijos galiojimas, pareiškėjai niekuomet nebuvo uždrausta verstis medicinos praktika, o nagrinėjamos situacijos aplinkybės niekada nesikeitė. Kadangi tik vėliau ir išliekant tokioms pačioms aplinkybės – sprendimą dėl Licencijos sustabdymo savarankiškai atsakovė panaikino, yra aišku, jog pati atsakovė suprato savo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėja, nors ir turėjo specialų medicininį išsilavinimą, tačiau dėl atsakovės priimto Įsakymo negalėjo dirbti šio darbo, t. y. verstis medicinos praktika pagal gydytojo oftalmologo profesinę kvalifikaciją, todėl patyrė 12 031,12 Eur finansinius nuostolius. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. negavo 5 735,10 Eur pajamų, dirbdama uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ gydytojos-oftolmologės pareigose, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. pareiškėja negavo 2 177,17 Eur pajamų, dirbdama (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje ,,(duomenys neskelbtini)“ gydytojos-oftolmologės pareigose, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. pareiškėja negavo 4 118,85 Eur pajamų, dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojos-oftolmologės pareigose. Taip pat pareiškėja dėl atsakovės priimto Įsakymo panaikinimo savo pažeistas teises ir interesus gynė tiek neteismine, tiek teismine tvarka, todėl patyrė 3 178,98 Eur teisinio atstovavimo išlaidas.
Nurodė, kad dėl Tarnybos priimto Įsakymo pareiškėja negalėjo verstis (duomenys neskelbtini) metų praktikuota medicinos specialisto praktika. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba gydytoja oftalmologe, per darbo praktikos laikotarpį neįgijo kito išsilavinimo ir Licencijos sustabdymo laikotarpiu pareiškėjai objektyvių galimybių užsiimti kita nei gydytojos oftalmologės veikla nebuvo. Be to, nuosprendžiu pareiškėjai solidariai buvo priteista 16 964,20 Eur žalos atlyginimo, o Tarnyba, sustabdydama Licenciją, nepagrįstai apsunkino pareiškėjos pareigą vykdyti nuosprendį. Taip pat pareiškėjos patirtos išlaidos teisinei pagalbai, kaip pareiškėjos nuostoliai, iš Tarnybos priteistini, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, Tarnybai visiškai nereaguojant, neturėdama kito pasirinkimo gynė savo pažeistas teises teisėtais būdais.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė prašyme išdėstytus argumentus ir prašė prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos prašymą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą (2 t., el. b. l. 1–5).
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 4-10-1016 gavo informaciją apie nuosprendį, įvertino bylos medžiagą, bei nustatė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pareiškėja įvykdžiusi Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje nustatytas veikas, šiurkščiai pažeidė Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 7 punkte nustatyta pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, ir vadovaudamasi Medicinos praktikos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 10 straipsnio 7 punktu, Licencijos galiojimo sustabdymo sprendimo priėmimo momentu galiojusių Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 ,,Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (2017 m. sausio 20 d. – 2018 m. gruodžio 19 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 7, 66 punktais, 56.2, 62.2 papunkčiais, metams sustabdė pareiškėjos Licencijos galiojimą, t. y. vykdė jai įstatymu pavestą funkciją – licencijuojamos medicinos praktikos veiklos priežiūrą.
Paaiškino, kad nuosprendžiu neuždraudė pareiškėjai verstis medicinos praktika, Tarnyba šios nuostatos netaikė ir nepanaikino pareiškėjos Licencijos galiojimo, o taikė Medicinos praktikos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą priežiūros priemonę, t. y. Licencijos galiojimo sustabdymą, kai gydytojas šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo 10 straipsnio 7 punkte nustatytą profesinę pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad nuosprendžiu pareiškėja pripažinta kalta dėl to, jog suklastojo V. R. medicinos dokumentus ir tokiu būdu V. R. apgaule savo naudai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) (duomenys neskelbtini) skyriaus įgijo 16 964,20 Eur, o iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos – 324,70 Eur, iš viso didelės vertės, t. y. 17 288,90 Eur, svetimą turtą. Tarnyba, atsižvelgdama į nuosprendį, pasinaudojo teisės aktų suteikta diskrecija sustabdyti pareiškėjos Licenciją, nes šie faktai ir aplinkybės akivaizdžiai rodė, kad pareiškėja šiurkščiai pažeidė savo kaip gydytojos pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2018 m. liepos 18 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Tarnybos priimto Įsakymo panaikinimo, tačiau teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, neatnaujinus praleisto termino skundui paduoti. Teismas nustatė, kad Įsakymo 2.4 punkte nurodyta netiksli jo apskundimo tvarka, tačiau atsižvelgė į tai, kad pareiškėja kreipėsi su 2018 m. vasario 12 d. prašymu į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą, prašydama panaikinti Įsakymą, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Raštu Nr. 2 pareiškėjai išaiškino, kad Įsakymą ji turi teisę skųsti pateikdama skundą ne sveikatos apsaugos ministrui, o Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, jog gavusi atsakymą, kuriame nurodyta aiški Įsakymo apskundimo tvarka, pareiškėja dar turėjo laiko (6 dienas) laiku kreiptis į teismą su skundu dėl Įsakymo panaikinimo, tačiau skundą teismui pateikė daugiau kaip po 4 mėnesių, ir skunde objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėjo skundo dėl Įsakymo panaikinimo pateikti greičiau, pareiškėja nenurodė. Pareiškėja 2018 m. liepos 31 d. pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, tačiau pareiškėjos atskirasis skundas buvo atmestas. Taigi, Tarnybos Įsakymas nebuvo panaikintas. Be to, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjos vertinimas, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl formalių priežasčių yra nekorektiškas.
Nurodė, kad pati pareiškėja pripažįsta, jog ginčijamas Įsakymas teismine tvarka nebuvo nuginčytas, todėl ji dar kartą bando kelti Įsakymo neteisėtumo klausimą, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą ir Tarnybos Įsakymo teisėtumo klausimas negali būti priimtas ir nagrinėjamas teismine tvarka. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo ir pareiškėjos prašomam žalos atlyginimui. Akcentavo, kad Tarnyba nėra vien teismo sprendimus vykdanti institucija. Medicinos praktikos įstatymas ir Taisyklės nustato eilę pagrindų kada medicinos praktikos licencijos galiojimas gali būti sustabdytas ar panaikintas ir tik keli iš jų yra susiję su teismo sprendimo vykdymu. Tarnybos priimtas Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Pažymėjo, kad Tarnyba Įsakymu nebaudžia pareiškėjos antrą kartą ir nekonkuruoja su teismų sprendimais baudžiamojoje byloje, tačiau Tarnyba, gavusi informacijos apie pareiškėjos neteisėtus veiksmus tvarkant medicinos praktikos dokumentus, pagal kompetenciją juos įvertino ir nustačiusi jų šiurkštumą teisėtai ir pagrįstai sustabdė pareiškėjos medicinos praktikos licencijos galiojimą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į prašymą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl žalos, kurią pareiškėja kildina iš to, kad Tarnybos direktoriui priėmus Įsakymą, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., buvo sustabdytas Licencijos galiojimas ir uždrausta verstis medicinos praktika, atlyginimo priteisimo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu nustatė, jog pareiškėja buvo kaltinama tuo, kad būdama viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) gydytoja oftalmologė ir teikdama gydytojo oftalmologo sveikatos priežiūros paslaugas, veikdama kartu su V. R. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja E. M., 2010 m. sausio 18 d., nuo 2012 m. sausio 10 d. iki 2012 m. sausio 11 d., o 2014 m. lapkričio 24 d. veikdama kartu su V. R., kuri savo naudai siekė apgaule įgyti svetimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą, t. y. netekto darbingumo pensijos išmokas, ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai priklausantį turtą, t. y. priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos išmokas, suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo. Tokiu būdu V. R. apgaule savo naudai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus įgijo 16 964,20 Eur, o iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos – 324,70 Eur, iš viso didelės vertės, t. y. 17 288,90 Eur, svetimą turtą. Minėtas teismas nuosprendžiu pripažino pareiškėją kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje bei paskyrė laisvės atėmimą 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat teismas nuosprendžiu įpareigojo V. R. ir pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui solidariai atlyginti turtinę žalą, t. y. 16 964,20 Eur (1 t., el. b. l. 62–108).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (duomenys neskelbtini) valdyba 2017 m. gruodžio 7 d. raštu ,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 4-10-1016 informavo Tarnybą apie priimtą teismo nuosprendį pareiškėjos atžvilgiu ir prašė spręsti klausimą dėl pareiškėjai išduotos gydytojo licencijos sustabdymo ir / ar panaikinimo (2 t., el. b. l. 194–195).
Tarnybos direktorius Įsakymu sustabdė pareiškėjos medicinos praktikos Licencijos galiojimą 1 metų laikotarpiui, kadangi pareiškėja teismo nuosprendžiu pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir gydytoja šiurkščiai pažeidė profesinę pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., el. b. l. 18).
Pareiškėja 2018 m. vasario 9 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama panaikinti medicinos praktikos galiojimo sustabdymą, kadangi nuo (duomenys neskelbtini) metų dirba gydytoja oftalmologe, niekada neturėjo drausminių nuobaudų ar nusiskundimų iš pacientų. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos 2017 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 4-10-1016 nurodyti faktai neturi būti vertinami kaip šiurkštus pažeidimas profesinės pareigos tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi minėtame rašte paminėti atvejai iki galo nėra ištirti teisėsaugos institucijų ir jos kaltė nėra neginčijamai nustatyta ir įrodyta. Teismo nuosprendžiu pareiškėjai nebuvo atimta teisė verstis medicinos praktika. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Įsakyme nurodytas teismo nuosprendis yra apskųstas kasacine tvarka, LAT kasacinį skundą priėmė nagrinėti, teismo posėdis nėra paskirtas (1 t., el. b. l. 49).
Tarnyba Rašte nurodė, kad LAT atmetė pareiškėjos prašymą dėl teismo nuosprendžio vykdymo sustabdymo, todėl pagrindas, kuriuo buvo sustabdytas Licencijos galiojimas, neišnyko, bei dėl to priimti sprendimo panaikinti Licencijos galiojimo sustabdymą nėra teisinio pagrindo (1 t., el. b. l. 113–114).
Pareiškėja 2018 m. vasario 12 d. su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą dėl Licencijos sustabdymo panaikinimo (2 t., el. b. l. 91–97).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Raštu Nr. 2 nurodė, jog pareiškėja siekia, kad Įsakymas būtų pakeistas, todėl informavo, kad ji turi teisę Įsakymą skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (1 t., el. b. l. 61).
LAT nutartyje nurodė, kad teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir kasaciniame skunde akcentuojamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų reikalavimų nepažeidė (1 t., el. b. l. 19–48).
Pareiškėja 2018 m. spalio 5 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl Įsakymo panaikinimo (2 t., el. b. l. 10–13).
Tarnybos direktorius Įsakymu Nr. 2 panaikino pareiškėjos medicinos praktikos Licencijos galiojimo sustabdymą (1 t., el. b. l. 60).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
VAĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir SPĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik gavęs licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai. Šioje licencijoje yra nurodomos visos licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias įstaiga šiame straipsnyje nustatyta tvarka įgijo teisę teikti. Šias paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę teikti tik konkrečiais licencijoje asmens sveikatos priežiūros veiklai nurodytais adresais, išskyrus atvejus, kai pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pobūdį ir paskirtį jos turi būti teikiamos ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tai numatyta atskirų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose sveikatos apsaugos ministro įsakymuose. SPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnyba išduoda licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai, sustabdo licencijų (ar jų dalies) galiojimą, sustabdymą panaikina, minėtas licencijas patikslina.
Medicinos praktikos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad gydytojas privalo tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą, licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu gydytojui įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu uždrausta verstis medicinos praktika. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad licencijos galiojimas gali būti sustabdytas, jeigu gydytojas šiurkščiai arba du ar daugiau kartų per kalendorinius metus pažeidžia bent vieną iš šio Įstatymo 10 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ar 11 punktuose nustatytų profesinių pareigų.
Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 19 d.) 7 punkte nustatyta, kad Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymu ir šiomis Taisyklėmis, išduoda licencijas, atsisako jas išduoti, sustabdo jų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą, atsisako panaikinti jų galiojimo sustabdymą, panaikina jų galiojimą, patikslina licencijų duomenis, atsisako patikslinti licencijų duomenis, patvirtina licencijuojamos veiklos sąlygų laikymąsi, išduoda popierinės formos licencijų dublikatus ar atsisako juos išduoti.
Pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 19 d.) 66 punktą, licencijos turėtojas, kreipdamasis dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo, pateikia užpildytą paraišką panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą (Taisyklių 66.1 papunktis), dokumentus, įrodančius, kad pašalintas (-i) licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas (-ai) (Taisyklių 66.2 papunktis).
Pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 19 d.) 56.2 papunktį, licencijos galiojimas gali būti sustabdytas jeigu licencijos turėtojas šiurkščiai arba du ar daugiau kartų per kalendorinius metus pažeidžia bent vieną iš Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ar 11 punktuose nustatytų profesinių pareigų.
Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 19 d.) 62.2 papunktyje nustatyta, kad Licencijos galiojimas sustabdomas 1 metams, kai licencijos galiojimas stabdomas vadovaujantis Taisyklių 55.1, 55.2, 55.3, 55.4, 55.5 ir 56.2 papunkčiais.
Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui dėl Tarnybos Įsakymo panaikinimo; 2) panaikinti Įsakymą; 3) priteisti iš Tarnybos pareiškėjos naudai sumokėtą žyminį mokestį bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad pareiškėja Įsakymą elektroniniu paštu gavo 2018 m. vasario 8 d., todėl terminas skundui paduoti baigėsi 2018 m. kovo 8 d. (imtinai). Pareiškėja su skundu dėl Įsakymo panaikinimo kreipėsi 2018 m. liepos 19 d., t. y. po 4 mėnesių ir 12 dienų po jo gavimo, todėl darė išvadą, jog pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Nors pareiškėja savo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti motyvavo tuo, kad Įsakyme buvo nurodyta netiksli apskundimo tvarka, kadangi pareiškėja su 2018 m. vasario 12 d. prašymu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, prašydama panaikinti Įsakymą. Teismas nustatė, kad pareiškėja iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. kovo 2 d. gavo Raštą Nr. 2, kuriame buvo išaiškinta, jog Įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja 20118 m. vasario 2 d. gavusi Raštą Nr. 2, į teismą su skundu kreipėsi tik 2018 m. liepos 19 d., o ne kaip buvo nustatyta iki 2018 m. kovo 8 d. (imtinai), t. y. po 4 mėnesių ir 18 dienų nuo sveikatos apsaugos ministro atsakymo, kuriame buvo nurodyta Įsakymo apskundimo tvarka. Teismas nurodė, kad vertinant praleisto termino atnaujinimo klausimą, aplinkybė, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, nustačius, kad ji yra atstovaujama profesionalios teisininkės, nėra laikoma aplinkybe, sudarančią pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių. Teismas pažymėjo, jog po Rašto Nr. 2 gavimo, pareiškėja turėjo 6 dienas kreiptis į teismą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pati pareiškėja pasirinko laukti, kol bus priimta LAT nutartis. Akcentavo, kad pareiškėja šiuo konkrečiu atveju laisva savo valia pasirinko nustatytu terminu nesikreipti į teismą su skundu dėl Įsakymo panaikinimo, o laukti, kada bus priimti dokumentai, turintys įrodyti, kad yra pašalintas licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas. Teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atlyginti žalą, kuri kildinama iš to, jog Tarnybai priėmus Įsakymą jai buvo sustabdytas Licencijos galiojimas ir uždrausta verstis medicinos praktika laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. tol, kol Įsakymu Nr. 2 buvo panaikintas pareiškėjos medicinos praktikos Licencijos galiojimo sustabdymas. Kaip minėta, pareiškėja apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (1 t., el. b. l. 62–108). Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. Teismas sutinka su pareiškėjos prašyme nurodomais argumentais, jog Teismo nuosprendžiu ir LAT nutartimi jai nebuvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė, kaip tai numatyta BK 42 straipsnio 6 dalyje. Šiuo atveju pareiškėja ginčija aplinkybę, jog Tarnyba privalomai licenciją panaikina tik tuo atveju, jei teismas savo sprendimu uždraudė verstis medicinos praktika, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja vadovaujasi Taisyklių 57.4 papunkčiu, kuriame nurodyta, jog licencijos galiojimas panaikinamas, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu licencijos turėtojui uždrausta verstis medicinos praktika. Pažymėtina, jog Tarnyba Įsakymu nepanaikino Licencijos galiojimo, kaip tai numatyta Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tačiau sustabdė jos galiojimą metams. Įsakyme buvo nurodyta, kad pareiškėja dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo gali kreiptis pateikdama paraišką panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą bei dokumentus, patvirtinančius, kad yra pašalintos licencijos galiojimo sustabdymo priežastys (1 t., el. b. l. 18).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja Tarnybai teikė paraiškas bei prašymus panaikinti medicinos praktikos licencijos galiojimo sustabdymą (2 t., el. b. l. 85, 100, 101, 140, 141, 163, 164), tačiau Tarnyba informavo, jog LAT atmetė pareiškėjos prašymą dėl Teismo nuosprendžio vykdymo sustabdymo, todėl pagrindas, kuriuo buvo sustabdytas Licencijos galiojimas, neišnyko (2 t., b. l. 86–87). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė kasacinį skundą LAT, kuriuo prašė panaikinti apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuriomis pareiškėja pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. išteisinamąjį nuosprendį pareiškėjos atžvilgiu palikti nepakeistą, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad V. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdama kartu su pareiškėja, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš V. R. ir pareiškėjos priteista 16 964,20 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui neturtinei žalai atlyginti bei šioje dalyje (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Taip pat pareiškėja prašė sustabdyti nuosprendžio dalies, kuria solidariai iš V. R. ir pareiškėjos priteista 16 964,20 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui neturtinei žalai atlyginti, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje (4 t., el. b. l. 111–125). LAT 2018 m. sausio 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą sustabdyti nuosprendžio vykdymą (4 t., el. b. l. 148), o tuo pagrindu ir Tarnyba atsisakė panaikinti Licencijos galiojimo sustabdymą (2 t., b. l. 86–87).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad pareiškėjos prašomas priteisti žalos atlyginimas, priešingai nei bando įrodyti preiškėja bei jos atstovas, neatsiejamai susijęs su Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Nustatyta, jog pareiškėja dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi praleidusi terminą skundui paduoti, tačiau terminas nebuvo atnaujintas. Pareiškėjos prašyme nurodomas argumentas, jog Tarnybai nepriėmus Įsakymo ar, nors ir Įsakymą priėmus, tačiau nedelsiant sureagavus į pareiškėjos skundą, pareiškėja nebūtų patyrusi nuostolių (žalos), vertintinas kritiškai, kadangi Tarnyba, gavusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos pateiktą informaciją apie priimtą Teismo nuosprendį pareiškėjos atžvilgiu bei prašymą spręsti klausimą dėl pareiškėjai išduotos gydytojo licencijos sustabdymo ir/ ar panaikinimo, vadovavosi Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis bei sustabdė Licencijos galiojimą.
Nors Tarnyba Įsakymo 2 punkte nustatė, jog pareiškėja pateikusi paraišką ir dokumentus, patvirtinančius, kad yra pašalintos licencijos galiojimo sustabdymo priežastys, bus priimtas sprendimas panaikinti licencijos galiojimą, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjai pateikus prašymą panaikinti Licencijos sustabdymą, tačiau neišnykus Licencijos sustabdymo metu egzistavusiomis aplinkybėmis, Tarnyba turėjo panaikinti Įsakymą. Kaip nustatyta, terminas pareiškėjai paduoti skundą dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo atnaujintas, o Teismo nuosprendžio vykdymas nebuvo sustabdytas. Atsižvelgiant į tai, kad objektyvių priežasčių panaikinti Licencijos galiojimo sustabdymą nenustatyta, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Tarnybos neteisėti veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjos patirtą turtinę žalą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos Licencijos galiojimas turėjo būti sustabdytas nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 2 d., tačiau pareiškėjos Licencijos galiojimas buvo atnaujintas 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. nepraėjus Taisyklėse nustatytam vienerių metų terminui. Akcentuotina, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėjos prašymas atlyginti turinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarime analizuotas dvigubo baudimo draudimas (lot. non bis in idem) ir nurodyta, jog <...> konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Teismas nesutinka su pareiškėjos nurodomais argumentais, jog Tarnyba, priimdama Įsakymą, siekė antrą kartą nubausti pareiškėją už tą pačią veiką. Nagrinėjamoje byloje konstitucinis principas non bis in idem nebuvo pažeistas, kadangi Licencijos sustabdymas nelaikytinas pareiškėjos baudimu. Šiuo atveju pareiškėjai buvo taikyta prevencinė priemonė vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, todėl nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.
Pareiškėjos prašyme nurodomos aplinkybės, jog dėl Tarnybos priimto Įsakymo pareiškėja negalėjo verstis (duomenys neskelbtini) metų praktikuota medicinos specialisto praktika, ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba gydytoja oftalmologe, per darbo praktikos laikotarpį neįgijo kito išsilavinimo ir Licencijos sustabdymo laikotarpiu pareiškėjai objektyvių galimybių užsiimti kita nei gydytojos oftalmologės veikla nebuvo, taip pat tai, kad Licencijos galiojimo sustabdymas apsunkino Teismo nuosprendžiu paskirtos žalos atlyginimą, bei tai, kad ji patyrė išlaidų teisinei pagalbai, niekaip nekeičia teismo anksčiau padarytos išvados, jog pareiškėjos patirta turtinė žala nėra tiesiogiai sietina su Tarnybos veiksmais (neveikimu). Akcentuotina, jog sustabdžius Licencijos galiojimą pareiškėja negalėjo verstis medicinos praktika, tačiau ji galėjo dirbti kitą, su Licencijos galiojimo sustabdymu nesusijusį darbą, kuriam nebūtina įgyti tam tikro išsilavinimo. Nagrinėjamoje byloje objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai įvykdyti Teismo nuosprendžiu paskirtos žalos atlyginimą, nenustatyta. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja pateikė prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas netenkintinas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos D. M. prašymą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.