Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus atstovei Neringai Jefimovienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Zarasai, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas 2020-10-19 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką tęsti mokslą, bausmę atlikęs, teisumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 18.00 val., Zarasuose, P. Širvio gatvėje, prie pastato Nr. 7, konflikto metu, sudavė delnu vieną kartą mažamečiui I. V., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam I. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. P. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 18.00 val., tiksliai laiko neprisimena, jis buvo krepšinio aikštelėje, prie buvusios sporto mokyklos, esančioje Zarasuose, P. Širvio gatvėje. Pamatė, kad prie P. Širvio gatvės, pievelėje, buvo susirinkę daug vaikų, apie 20 asmenų, jie šukavo, rėkavo. Jis nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Priėjęs pamatė, kad du berniukai, apie 12-13 metų amžiaus, mušėsi, suduodami vienas kitam smūgius, o kiti stovėjo ir rėkavo. Kaip vėliau sužinojo, vienas iš tų vaikų buvo I. V.. Berniukai mušėsi prie pat kelio, jis pasakė, kad jie eitų toliau nuo kelio ir rankomis atitraukė vieną berniuką nuo kito, kad nesimuštų. I. V. pradėjo keiktis ir apsivardžiuoti jo atžvilgiu. Neprisimena kokiais būtent žodžiais jis jį pavadino. Norėdamas apraminti I. V., jis sudavė jam delnu vieną kartą į veidą. Sudavė nestipriai. Daugiau jis nemušė I. V. Po to vaikai nuėjo link rampos, o jis nuėjo į krepšinio aikštelę, dėl padaryto labai gailisi.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo D. P. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Liudytoja O. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.00 val., jos mažametis sūnus I. V. išėjo pažaisti į lauką. Apie 19.30 val. sūnus verkdamas atbėgo namo, jis buvo išsigandęs, jis pasakė, kad jį sumušė kiti vaikai. I. V. pasakė jai eiti į bendrąjį koridorių, kur neva jo turėjo laukti vaikai, kurie jį sumušė. Jai būnant bute, buto duris iš bendro koridoriaus spardė vienas iš vaikų, kaip sūnus sakė, jis pirmas atidarė duris, ten buvo sūnaus klasiokas J. B. Jai išėjus į koridorių, kuriame buvo apie 10 vaikų, jie visi išsilakstė. Visus vaikus ji žino iš matymo. Po to I. V. jai papasakojo, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 18.00 val., Zarasų m., mikrorajone, tikslios vietos nežino, tarp I. V. ir J. B. įvyko susistumdymas, todėl, kad J. B. pradėjo sakyti I. V. necenzūrinius žodžius apie ją, provokavo konfliktą. Kiek suprato, tai buvo paprastas susistumdymas. Apie 19.00 val. I. V. ėjo su pusbroliu A. V. Zarasų m., S. Neries gatve, prie namo Nr. 37, ir sutiko vaikų būrį, tarp kurių buvo D. Z., D. P., D. B., J. B.. Būtent D. Z. provokavo I. V. muštis su J. B.. J. B. pasakė vaikams apsupti I. V. ratu, bet jis pabėgo. J. B. pasigavo I. V. prie namo Nr. 28, esančio P. Širvio gatvėje, ir iškart trenkė ne mažiau 5 smūgių kumščiu į veidą ir pilvą. Kiek pasakojo I. V., jis trenkė J. B. atgal. I. V. pabėgus, kaip ji suprato prie rampos, esančios P. Širvio gatvėje, prie pastato Nr. 7 (P. Širvio progimnazija), jį pasivijo tie patys vaikai ir D. P. sudavė I. V.vieną kartą delnu į kairįjį žandą. I. V.D. P. yra žinomas tik iš matymo, apie tai, kad tai jis sudavė I. V. į veidą, jai pasakė kartu su juo buvęs A. V., kuris pažįsta D. P.. Ji ir I. V., prieš konfliktą, kurio metu buvo sumuštas I. V., matė D. P. savo namų kieme. Kiek jai žinoma, jokie kiti vaikai prieš I. V. nesmurtavo, smūgius jam sudavė tik D. P. bei J. B.. Po įvykio, I. V. žandai buvo paraudę, jis buvo susijaudinęs, bet rimtų sužalojimų nebuvo, I. V. dar skundėsi, kad jam skauda dešinės rankos piršto (smiliaus) sąnarys, bet galimai jis jį susimušė pirmo konflikto metu, smūgį suduodamas J. B.. Civilinio ieškinio byloje nereikš, tačiau pageidauja, kad su J. B. ir D. P. dėl tokio jų elgesio būtų pravesti pokalbiai (b. l. 27-28).

Nukentėjusysis I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tai buvo šiemet, buvo atostogos, 18.00 ar 19.00 val. Jis su pusbroliu A. V. buvo prie rampos, kuri yra prie P. Širvio mokyklos. Ten jie sėdėjo, važinėjo paspirtuku. Atėjo D. P. su kažkokiu draugu, kurio jis nepažįsta. Prie rampos J. pradėjo jį stumdyti, bandė taikyti į veidą su kumščiu, bet nepataikė, nes jis pasilenkė. Jis išėjo, bet J. su draugais ėjo paskui ir bandė jį apsupti. Su J. buvo 12-14 žmonių, tai buvo mikrorajone, prie barako aikštės. Jis nepažinojo žmonių iš tos kompanijos. Jie jam nieko nesakė, tik visi sakė: "Sukit ratus". Jis galvojo bėgti prie namų, mikrorajone, į baraką. Jis surėkė mamai prie namų lango. J. su visais laukė jo koridoriuje, visi spardė jų duris. Paskui išėjo mama ir visi pabėgo. D. P. sumušė jį prie rampos. D. P. sakė: "Eik iš čia", trenkė vieną kartą delnu į kažkurią veido pusę, jam skaudėjo, buvo raudona. Dar prieš tai jam vieną kartą trenkė J., bet nepataikė, o kitą kartą pataikė du kartus į žandą, jam nelabai skaudėjo, žymių neliko. Jis nežino kodėl įvyko konfliktas. Jo dešinės rankos rodomasis pirštas buvo patingęs, nes gynėsi užsidengdamas galvą, gal pirštas išsinarino, kai jis gindamasis davė atgal J. Pirštą skaudėjo, jį gindamasis susižalojo pats. Iš ten buvusių jis pažįsta tik J. B., D. P. ir savo pusbrolį. Su J. B. pykosi seniai, su juo nedraugauja, o D. P. nežino (b. l. 52-53).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tai buvo prieš-4 savaites, buvo jau vakaras, muštynės buvo prie naujos rampos, netoli P. Širvio mokyklos. Jis ten važinėjosi paspirtuku, kartu buvo M. R. ir J. B.. Vėliau atėjo I. V. ir pradėjo keiktis ant vyresnių, ant D. P.. Tada D. P. trenkė I. vieną kartą į kairį žandą "pliuchą", I. apsiverkė. Tuo metu jis važinėjosi ant rampos, jam gerai matėsi. Tada I. visus pavadino keiksmažodžiais, J. B. tai nepatiko ir jis pradėjo daužyti I., jie daužė vienas kitą kumščiais. I. pradėjo žodžiais, o veiksmais J. J. trenkė kumščiu I. į veidą tris smūgius, I. trenkė atgal kokius du kartus. Jie mušėsi prie rampos, ant žolės. Jie pasimušė ir išsiskirstė. I. nubėgo namo ir pasiskundė mamai. I. buvo sužalotas dešinės rankos krumplis, kai trenkė J. B. Buvo daug vaikų, kurie žiūrėjo kaip jie mušėsi toliau nuo rampos, aikštelėje. Tie vaikai muštynėse nedalyvavo, jis jų nepažinojo. Nežino kaip jautėsi I., bet jis gavo smūgius nuo J. B. ir D. P. J. trenkė I. tris smūgius į veidą. D. smūgiavo vieną kartą į kairę veido pusę. Jis nematė smūgio žymių. Taip įvyko, nes I. pradėjo keiktis (b. l. 77-78).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tai įvyko maždaug rugpjūčio pabaigoje, apie 16.00-17.00 val., netoli rampos. Jis su I. V. ėjo iš namų ir daug vaikų priėjo prie I. Netoli rampos atėjo vienas berniukas ir trenkė I. į galvą, tada jie pradėjo muštis. Prie I. priėjo J. B. ir trenkė jam vieną ar du kartus kumščiu į dešinį žandą. Tuo metu kai trenkė, jis buvo truputi toliau nuo I., matė gerai. I. pradėjo keiktis. Pirmas I. trenkė J. B.. Toliau mokyklos psichologė Aistė juos išskyrė. Tada jie nuėjo truputi toliau. Jie laukė kol psichologė išeis ir I. su J. pradėjo daužytis. I. pirmas du kartus trenkė kumščiu J. į nugarą, paskui J. bandė trenkti I. atgal, trenkė vieną kartą kumščiu į pilvą. Tuo metu jis bandė juos išskirti, jie bandė paguldyti vienas kitą ir daužyti. I. trenkė vieną kartą J. į veidą. Jie abu buvo parkritę ant žemės. A. S., E. B., A. S., D. P. stovėjo ratu ir žiūrėjo, šūkavo, paskui sustojo žmogus ir pradėjo šūkauti, visi pabėgo link senos rampos. Jis su I. V. išėjo pas jo mamą. Visa kompanija atėjo prie I. namo ir pradėjo spardyti duris, neprisimena kas spardė. I. mama iškvietė policiją ir jie visi pabėgo. Jis nematė sužalojimų ant I. V. Jis pažįsta D., jis ten buvo. I. pasakė ant jo keiksmažodį, D. atėjo ir trenkė vieną kartą I. stiprų smūgį į kairį žandą. I. apsiverkė, buvo labai raudona. Jam atrodo, kad J. B. labai norėjo muštis ir pasiūlė I. muštis, bet I. nesutiko. Tada J. trenkė I. Jo santykiai su I. geri. Su J. jo santykiai nelabai geri. Nelabai žino dėl ko viskas įvyko, jis prie šių įvykių nebuvo prisidėjęs (b. l. 89-90).

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viskas vyko prie rampos, vakare, apie 17.00 val. Jis buvo namuose, paskui išėjo prie rampos ir pamatė sumuštą O. Jis paklausė jo: "Kas trenkė?", O. atsakė, kad I. I. V. gyrėsi, kad sumušė O. Jis priėjo, atitraukė I. nuo O., I. bandė jam trenkti. Jis atitraukė I. dviem rankomis, stūmė už pečių iš priekio. I. bandė jam trenkti, mosikavo rankomis ir pataikė kumščiu į kairės rankos alkūnę, jam skaudėjo. Už tai jis atsilygino I. Jis nuėjo namo, palaukė kol neskaudės, išėjo į lauką ir trenkė I. atgal. Tai įvyko prie rampos, perėjus kelią ant žolės, prie namo. Jis atsilygino I. trenkdamas vieną kartą kumščiu ten pat, į kairės rankos alkūnę. Neprisimena ką jam sakė I. Vėliau atėjo D., jo pavardės nežino, ir I. ant jo nusikeikė. Donatas vieną kartą trenkė Igoriui į veidą, į dešinį žandą. Igoriui buvo raudona ant veido. I. nuėjo namo keikdamasis ir verkdamas, o D. nuėjo iš paskos. D. nuėjęs prie I. namų, trenkė iš kojos į duris (b. l. 95-96).

Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasarą, tiksliai datos neprisimena, apie 17.00-18.00 val., ji kartu su sutuoktiniu A. L. ėjo pasivaikščioti. Einant P. Širvio gatve, prie daugiabučių namų, pievelėje šalia kelio pamatė 5-6 vaikinus, tarp jų vyko kažkoks susistumdymas. Du vaikinai stumdėsi, o kiti stovėjo ir žiūrėjo. Berniukai tik stumdėsi, jokių muštynių tuo metu ji nematė, nematė, kad kažkas kažkam suduotų. Visi vaikai buvo panašaus amžiaus, apie 11-13 metų. Tarp jų ji pažino P. Širvio mokyklos moksleivį D. Z. ir O. P., jie tik stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė. Kitų vaikų ji nepažįsta. Iš dviejų vaikų, kurie stumdėsi, buvo dabartinis P. Širvio mokyklos, 5-os klasės moksleivis, bet jo vardo ir pavardės nežino. Jis yra šviesių plaukų, plaukai krentantis ant akių. Jie priėjo prie vaikų ir paklausė kas vyksta. Vaikinai baigė konfliktą ir jie nuėjo. Nežino kas vyko toliau. Ji pažįsta D. P., nes jis buvęs P. Širvio progimnazijos mokinys. Negali pasakyti ar jis tuo metu buvo tarp tų vaikinų, nematė (b. l. 100).

Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasaros pabaigoje, apie 17.00-18.00 val., jis su žmona A. L. ėjo pasivaikščioti. Pievelėje prie daugiabučių namų, P. Širvio gatvėje, pamatė būrelį vaikinų, apie 11-12 metų amžiaus. Buvo maždaug apie 7 asmenis, iš kurių dviese stumdėsi, o kiti stovėjo ir žiūrėjo. Kaip suprato, ten buvo A. L. mokinių, jie priėjo ir juos sudrausmino. Jis nematė konflikto pradžios. Jis tų vaikinų nepažįsta, žino tik iš matymo, bet vardų ir pavardžių nežino. Vaikinai, kurie stumdėsi, buvo apie 11-12 metų amžiaus, vyresnių tarp jų nepastebėjo. Jis nepastebėjo, kad kažkas iš tų asmenų būtų sumuštas ar suduotų smūgius. Jiems sudrausminus vaikus, konfliktas baigėsi ir jie išėjo. Nematė kas vyko toliau (b. l. 103).

Tokiu būdu, įvertinęs įrodymų visumą, teismas laiko, jog kaltinamojo D. P. kaltė pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.

Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. D. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ankščiau yra vieną kartą teistas, tačiau bausmę atlikęs teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, yra nepilnametis moksleivis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. P. arešto bausmę – (BK 49 straipsnis), kurios dydis nustatytinas nedidesnis nei numatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis).

Kaltinamasis D. P. savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno mėnesio iki devynių mėnesių ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nepilnamečio buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Pažymėtina, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju pozityvūs kaltinamojo požiūrio pokyčiai, pastangos keisti savo gyvenimo būdą teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. D. P. yra nepilnametis, moksleivis, žalos nepadarė, šią nusikalstamą veiką padarė dar iki pirmojo jo nuteisimo, todėl teismo nuomone yra pagrindas jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, bausmės vykdymas jam atidėtinas trims mėnesiams su intensyvia priežiūra per bausmės atidėjimo laikotarpį bei paskiriant BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą pareigą – tęsti mokslą. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 3 mėnesiams su suderintomis pareigomis nenutrauks kaltinamojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad D. P. nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, kaltinamajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktiniai diskai, kuriuose įrašyta mažamečių nukentėjusiųjų I. V., D. B., A. V. ir J. B. apklausa, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, ir nuteisti – 15 (penkiolikos) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, D. P. paskirtos 10 (dešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, per bausmės atidėjimo laikotarpį taikyti jam intensyvią priežiūrą - kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant D. P., neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 20.00 val. iki 07.00 val., ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, kuriuose įrašyta mažamečių nukentėjusiųjų I. V., D. B., A. V. ir J. B. apklausa, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.