Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo A. A. skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų.

Teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 15 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, nustatyti skundo trūkumai yra esminiai, kurių nepašalinus negali būti pradėta administracinė teisena. Teismo vertinimu, pareiškėjas turi pareigą skunde konkrečiai apibrėžti ginčo dalyką ir reikalavimą pagrįsti aiškiomis aplinkybėmis.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. A. skundas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus vilkinimo atlikti 2019 m. rugsėjo 4 d. pradėtą tyrimą prieš pareiškėją, laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartyje nurodė pareiškėjui ištaisyti šiuos skundo trūkumus: patikslinti reikalavimą (prašyti panaikinti raštą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą (ar atitinkamą jo dalį), jį pagrįsti aiškiomis aplinkybėmis, pateikti žyminio mokesčio kvitą arba argumentuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, patikslinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas nešalino pirmosios instancijos teismo nustatytų skundo pagrindo ir dalyko trūkumų.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus (skundo dalyką) ir nurodytas aplinkybes, dėl kurių yra reiškiami šie reikalavimai (skundo pagrindas), daro išvadą, kad be teisėto pagrindo buvo nustatyti minėti skundo pagrindo ir dalyko trūkumai.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis skundu teismo prašė: 1) pripažinti, kad Kontrolierius pažeidė Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą tyrimo terminą, tyrimą vilkina, elgiasi neteisėtai; 2) įpareigoti Kontrolierių tyrimą nedelsiant nutraukti. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 10 dalimi, skunde nurodė, kad Kontrolierius vilkina tyrimą, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartyje nurodytu argumentu, kad teismui nėra suteikta teisė pripažinti tam tikrų faktų ar juos nustatyti, pareiškėjo skundo rezoliucinės dalies 1 punkte suformuluotas reikalavimas yra iš esmės aplinkybė, dėl kurios atsakovas turėtų būti įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus (nutraukti tyrimą).

Iš pareiškėjo skundo matyti, jog pareiškėjas siekia inicijuoti bylą dėl valstybinio administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pažymėtina, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjo materialusis reikalavimas dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus yra suformuluotas aiškiai, taip pat skunde nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, šis jo reikalavimas turi būti tenkinamas. Aplinkybė, jog pareiškėjas skunde pateikė nesutikimo motyvus dėl Kontrolieriaus raštuose pateiktos informacijos, nepaneigia to, jog pareiškėjo pagrindinis skundo reikalavimas yra susijęs su atsakovo vilkinimu atlikti veiksmus ir būtent šiam skundo reikalavimui galėtų būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti arba galėtų būti teismo priimtas. Skunde pareiškėjas yra suformulavęs ir procesinio pobūdžio reikalavimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, šio reikalavimo tinkamas nesuformulavimas nesudaro teisinio pagrindo nespręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti, todėl nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu dėl nepašalintų trūkumų per teismo nustatytą terminą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis naikinama ir perduodamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. A. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.