- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-22
- Bylos Nr.
- 2S-309-198/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Airidvika“
- Atsakovas
- D. S., OŪ ARSADIS EHITUS
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 309 – 198 / 2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Airidvika“ atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Airidvika“ ieškinį atsakovams D. S. ir OŪ ARSADIS EHITUS dėl skolos už automobilio pervežimo ir saugojimo paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 24 684,40 Lt apmokėjimui už automobilio pervežimo ir saugojimo paslaugas, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-02-18 kelyje A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga atsakovo D. S. vairuojamas automobilis VW Passat, priklausantis įmonei OŪ ARSADIS EHITUS, pateko į eismo įvykį. Buvo iškviestas ieškovo techninės pagalbos automobilis ir suteikta atsakovui techninė pagalba. Už suteiktas paslaugas išrašyta PVM sąskaita faktūra. Atsakovas D. S. ant iškvietimo lapo pasirašė ir sutiko su jame nurodyta suma, garantavo apmokėjimą. Ieškovas išsiuntė atsakovams raginimą sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovai su reikalavimu nesutiko, išrašytos PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo. Lietuvos respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. numatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad jis neteismingas Pasvalio rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Išaiškino, kad ieškinys atsakovams turi būti pateikiamas atsakovų buvimo vietos teismui. Iš pateikto ieškinio teismas nustatė, kad atsakovas OŪ ARSADIS EHITUS yra Estijos Respublikos Talino mieste, o atsakovo D. S. gyvenamoji vieta ieškinyje apskritai nenurodyta, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad pastarasis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir Pasvalio rajone negyveno ir negyvena. Nurodė, kad pagal CPK 30 str. 6 d. ieškiniai dėl žalos atlyginimo gali būti pareiškiami ir pagal ieškovo gyvenamąją (buveinės) vietą arba žalos padarymo vietą, tačiau iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškinys yra grindžiamas ne žalos santykiais, o prievoliniais teisiniais santykiais, t. y. atsakovų prievole apmokėti ieškovui už automobilio pervežimo ir saugojimo paslaugas. Teismas konstatavo, jog atsakovai savo veiksmais žalos ieškovui nepadarė, todėl bylos nagrinėjimo teismingumas negali būti grindžiamas teismingumu dėl žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo apylinkės teismo nutartį, kaip nepagrįstą, panaikinti. Nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų jis patyrė būtent žalą, dėl ko ir pateikė ieškinį CPK 30 str. 6 d. pagrindu. Teismas neatsižvelgė į CPK 787 str. 1 d. 3 p., kuriame numatyta, kad bylos yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje, neatsižvelgė ir į CPK 7 str. suformuluotą ekonomiškumo principą, kuris numato, kad teismas turi pareigą rūpintis, jog byla būtų išnagrinėta tinkamai ir kiek galima ekonomiškiau. Dėl atsakovo vengimo grąžinti skolą ir atsiimti automobilį ieškovas patyrė žalą, kuri kiekvieną dieną tik didėja.
Atskirasis skundas atmestinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nustatyta, kad atsakovui Estijos įmonei OŪ ARSADIS EHITUS, į.k. (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį VW PASSAT , valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kuris Lietuvoje 2008-02-18 pateko į eismo įvykį, vairavo šios įmonės vairuotojas D. S.. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 24 684,40 Lt už suteiktas automobilio transportavimo ir saugojimo paslaugas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas 2009-04-22 nutartimi LR CPK 137 str.2 d.2 p. pagrindu ieškovo UAB „Airidvika“ ieškinį atsakovams D. S. ir įmonei OŪ ARSADIS EHITUS dėl skolos už automobilio pervežimo ir saugojimo paslaugas priteisimo atsisakė priimti, ieškinį grąžino ieškovui kaip neteismingą Pasvalio rajono apylinkės teismui, išaiškindamas, jog ieškovas dėl skolos už automobilio pervežimo ir saugojimo paslaugas priteisimo ieškinį gali pateikti atsakovų buvimo vietos teismui.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys grindžiamas ne dėl žalos padarymo, bet atsakovų prievole apmokėti ieškovui už automobilio pervežimo ir saugojimo paslaugas. Iš ieškovo formuluojamo reikalavimo akivaizdžiai matyti, jog ieškovas reikalauja atsiskaityti už suteiktas automobilio transportavimo ir saugojimo paslaugas. Apeliantas nors ir teigia, kad dėl atsakovų veiksmų ieškovui padaryta žala ir todėl ieškinį pateikė LR CPK 30 str.6 d.(alternatyvusis teismingumas) pagrindu, tačiau atskirąjį skundą grindžia LR CPK 787 str.1 d. 3 p., kuriame numatyta, kad bylos yra priskiriamos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog prievolė apmokėti už suteiktas paslaugas atsirado Lietuvoje. Tačiau LR Civilinio proceso kodekso 780 str. nustatyta, kad tarptautinio civilinio proceso nuostatos taikomos, jei tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.
Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja ne tik nacionalinė teisė, bet ir dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys.
Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 20 str. 1d., 2 d. nustatyta, kad kiekvienos susitariančios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą, taip pat kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Susitariančiųjų šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui, kuris negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos. Duomenų byloje apie atsakovo D. S. gyvenamąją vietą Lietuvoje ir apie įmonės OŪ ARSADIS EHITUS filialą ar atstovybę Lietuvos Respublikoje nėra, kaip nėra ir šalių susitarimo dėl bylos jurisdikcijos.
Minėta trišalė teisinės pagalbos ir teisinių santykių sutartis po 2004 gegužės 1 d. galioja tiek, kiek neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams ir kiek jose reglamentuojamų klausimų nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai.
Atsakovas - įmonė OŪ ARSADIS EHITUS – yra juridinis asmuo, kurio buveinė yra užsienio valstybėje Estijoje, kuri, kaip ir Lietuva, yra Europos Sąjungos narė. Todėl sprendžiant bylos teismingumo klausimą vadovaujamasi tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu – 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr.44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo“, kuris vadinamas reglamentu „Briuselis I“. Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams; valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Juridinio asmens buvimo vietos apibrėžimas yra Reglamento 60 straipsnyje. Šiuo atveju atsakovų gyvenamoji, buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Taip pat nėra pagrindo taikyti Reglamente nustatytas išimtis, t.y. alternatyvųjį teismingumą, nes ginčas nėra kilęs ne iš sutartinių santykių, ne iš delikto, nei tiesiogiai dėl žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais atlyginimo, nei iš kitų Reglamente numatytų alternatyviojo teismingumo atvejų. Taip pat nėra pagrindų taikyti ir Reglamente nustatytas specialiojo teismingumo taisykles bei išimtinį teismingumą. Todėl daroma išvada, kad ieškovo UAB „Airidvika“ ieškinys Lietuvos Respublikos teismams neteismingas. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nutartis, kuria ieškovo UAB „Airidvika“ ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Pasvalio rajono apylinkės teismui yra teisėta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų reikalavimų. Kiti atskirojo skundo argumentai, kad buvo neatsižvelgta į LR CK 7 str. suformuluotą ekonomiškumo principą bei tai, kad CPK 13 str. numato šalims galimybę laisvai naudotis savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis atmetami tuo pagrindu, kad materialinėmis ir procesinėmis teisėmis laisvai naudotis galima tik įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pažymėtina, kad bylos teismingumo taisyklių pažeidimas yra pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ 55 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.