Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. T-1987-548/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
T-1987-548/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
P. V.
Kategorijos
Byla Nr. T-1987-548/2019
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2019 m. spalio 24 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam P. V. (P. V.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. priimtu nutarimu Nr. 93-204 nutarta taikyti nuteistajam P. V., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 5 metų 1 mėnesio 26 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, devyniolika kartų skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus ir baldžiaus specialybes, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra padengęs vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

P. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1, 3 punktais, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, skirta 20 m. laisvės atėmimo.

Teistas:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63, 64 straipsniais, paskirta 9 mėn. 10 d. laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 15 parų areštu. Vadovaujantis BK 92, 86 straipsniais, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Bausmės pradžia – 2004 m. lapkričio 8 d., pabaiga – 2024 m. lapkričio 8 d.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. K. skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas, įvertinęs Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. priimto nutarimo Nr. 93-204 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis bei elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam P. V. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį.

P. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp kurių padaryti labai sunkūs nusikaltimai, sukėlę negrįžtamas pasekmes (nužudymai), anksčiau buvo teistas, bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, padarydamas ir labai sunkius nusikaltimus, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam praeityje įtaką darė asocialios grupės. Jis smurtinius nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis pataisos įstaigoje net tris kartus baustas drausmine tvarka už psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimą, vieną kartą baustas už fizinio smurto prieš kitą nuteistąjį naudojimą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, be kita ko rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti ir kas pagrindžia teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu pataisos įstaigoje nustatytą tvarką pažeidė 23 kartus, iš jų dvidešimt kartų baustas drausmine tvarka. Nors nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau kiekvienas pataisos įstaigoje padarytas pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalsta „pagautas momento“, yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Jis, siekdamas kitų paklusimo, yra naudojęs smurtą. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Jis apgalvoja kai kurias savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas. Pagal „OASys“ metodiką P. V. nustatyta vidutinė – 59 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai; gyvenimo stilius; mąstymas ir elgesys. Nuteistajam likusi dar labai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 metai 1 mėnuo 26 dienos. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis P. V. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam P. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 93-204, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis P. V. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 93-204 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis