Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vidmanto Mylės, Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios B. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. ir V. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį bei jiems paskirtos bausmės:

J. B. – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant ją per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse institucijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis;

V. B. - laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse institucijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš J. B. ir V. B. priteista solidariai B. G. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Iš J. B. ir V. B. priteista solidariai B. G. 1500 Lt turėtų procese atstovavimo išlaidų.

B. G. dėl priešpriešinio kaltinimo neviešai įžeidus J. B. ir V. B. , t.y., dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 151 straipsnio 2 dalyje, išteisinta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios ir jos atstovo, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų ir jų gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. ir V. B. nuteisti už tai, kad 2006 m. birželio 22 d., apie 15 val. 30 min., Šiaulių rajone, Lingailių kaimo pievoje, dėl tarpusavio ginčo, tyčia sumušė B. G. sukeldami jai nežymų sveikatos sutrikimą, t.y., V. B. dešinės rankos delnu smogė nukentėjusiajai į veido sritį ties ausimi ir skruostu, nuo kurio B. G. nugriuvo ant žemės, o J. B. gulinčiai ant žemės B. G. pagaliu smogė ne mažiau kaip keturis smūgius į kairį šoną. J. B. ir V. B. nuteisti už tai, kad tyčia dėl asmeninių priežasčių B. G. nežymiai sutrikdė sveikatą, t.y., padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl priešinio J. B. ir V. B. privataus kaltinimo pareiškimo, kuriuo B. G. buvo kaltinta tuo, kad 2006 m. birželio 22 d., apie 15 val. 40 min., Šiaulių rajone, Lingailių kaimo pievoje, po tarpusavyje kilusio konflikto, nusimovusi kelnes, pasilenkusi ir J. B. bei V. B. parodydama nuogą užpakalį, sutrikdė bei išgąsdino J. B. ir V. B. , kadangi jie pamanė, kad turi reikalų su nestabilios psichikos asmeniu, taigi, tokiu užgauliu ir žmogų pažeminančiu veiksmu B. G. neviešai įžeidė J. B. ir V. B. , ir padarė veiką, numatytą LR BK 151 str. 2 d., B. G. apylinkės teismo išteisinta.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji B. G. nesutinka su Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo, taip pat su teismo išvadomis dėl jai padarytų sužalojimų lokalizacijos, todėl prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti. Nustatyti, kad nuteistųjų nusikalstamais veiksmais jai buvo nulaužti 6 titaniniai dantų implantai, išklibintas 13-tas dantis, ir priteisti jai iš nuteistųjų solidariai 12 000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo liudytojo byloje O. S. turėtas išlaidas dėl dalyvavimo procese pripažinti proceso išlaidomis (dėl prastovos darbe), ir jas priteisti iš nuteistųjų.

Apeliantė nurodo, jog ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl turtinės ir neturtinės žalos jai atlyginimo išsprendimo, mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai, bei pažeisdamas įstatymą, nepagrįstai taikydamas LR CK 6.282 straipsnio 1 dalį, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 1 000 Lt. Mano, kad toks ir tokiu pagrindu neturtinės žalos dydžio mažinimas šiuo atveju neturi teisinio pagrindo ir yra nelogiškas, be to teismas, šiuo pagrindu mažindamas neturtinės žalos dydį, pirmiausiai turėjo nustatyti atsiradusios žalos dydį, po to nustatyti jos kaltės ir neatsargumo laipsnį bei procentą, ir tik po to jau nustatytą žalos dydį atitinkamai sumažinti. Gi šiuo atveju atrodo, jog praktiškai dėl visos 15000 Lt jai padarytos žalos kalta yra ji pati, o kaltininkai atsakingi tik 1 000 Lt.

Taigi, apeliantės teigimu teismo priteista jai neturtinė žala 1 000 Lt yra akivaizdžiai neteisinga, neadekvati jai padarytai skriaudai kaltininkų tyčiniais nusikalstamais veiksmais, nes ji dėl padaryto nusikaltimo, kaltininkų smurto anūkės akivaizdoje, patyrė ir didelį fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, ir pažeminimą, ir šoką, įtampą bei nepatogumus, pasekmes jaučia ir šiuo metu. Teigia, kad kaltininkai padarė jos atžvilgiu tyčinį nusikaltimą, įžūliais veiksmais, naudodami jos atžvilgiu fizinį smurtą, po nusikaltimo jos netgi neatsiprašė, jaučiasi teisūs. Be to, po nusikalstamų veiksmų atsirado padariniai – būtinybė keisti šešis dantų implantus, kas taip pat jai sukels ir jau šiuo metu kelia didelius nepatogumus, operacijų skausmą ir išgyvenimus, taigi, sveikatos būklė – taip pat viena sąlygų patenkinti jai visiškai civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 15 000 Lt sumoje. Teigia, kad toks jos susirūpinimas savo sveikatos būkle, kuri pablogėjo tik dėl kaltininkų tyčinių veiksmų, yra aiškiai neturtinio pobūdžio, todėl akivaizdžiai didina neturtinės žalos apimtis.

Be to, apeliantė nurodo, jog teismas, neteisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir neteisingai nustatęs bylos faktus, nepagrįstai įvertino bei apskritai nepriteisė jai patirtus dėl nusikaltimo materialinius nuostolius.

Apeliantė mano, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius ir jos pateiktus įrodymus dėl jai kaltininkų nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų lokalizacijos, ir be pagrindo iš kaltinimo pašalino aplinkybę bei faktą, kad kaltininkai smurtiniais prieš ją veiksmais, t.y., smūgiais į veidą, nulaužė šešis dantų implantus, kurių atstatymas ir sudaro jos prašomos priteisti turtinės žalos dydį – 12 000 Lt, ir ši suma yra minimali esant tokiam sužalojimui.

Teigia, jog bylos aplinkybės, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai įrodo, kad šie sužalojimai jai buvo padaryti kaltininkų nusikalstamais veiksmais. Tai nuo pat bylos tyrimo pradžios nurodė ji pati, apie tai yra pakankamai informacijos Šiaulių policijos komisariato pareigūnės priimtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokius faktus iš dalies pripažino ir pats kaltininkas V. B. , teigdamas, kad jis trenkė kumščiu jai per ausį ar į skruostą, tiksliai nepamena, bei kiti byloje apklausti ir matę įvykį asmenys. Be to, tokie faktai fiksuoti ir los gydymo stacionare istorijoje Nr. 13845, kurią pasirašė gydytoja F. R. .

Mano, kad teismas be pagrindo nevertino ir nesirėmė liudytojo O. S. parodymais bei paaiškinimais apie nulaužtų dantų implantų būklę po įvykio, taip pat apie jos patirtus turtinius nuostolius, kurie yra minimaliai paskaičiuoti – tik 12 000 Lt.

Taip pat teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir vertino netgi teismo medicinos eksperto specialisto J.Sakalo išvadą bei jo parodymus teisme, kurie nenuneigia kitų įrodymų, jog jai buvo padaryti aptariami sužalojimai, t.y., numušti šeši dantų implantai ir išklibintas tryliktas dantis.

Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai argumentai, atsakant į skundo motyvus

Nukentėjusiosios B. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentų, kuriais ji ginčija teismo nustatytas aplinkybes dėl sužalojimo laipsnio ir lokalizacijos

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, ištirtų įrodymų pagrindu nustatė, kad kaltinamieji J. B. ir V. B. tyčia, 2006-06-22 nukentėjusiajai B. G. renkant pievoje žemuoges, sumušė ją, ir dėl šio sumušimo nekentėjusiajai nežymiai sutriko sveikata. Teismas teisingai konstatavo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog minėtu laiku ir aplinkybėmis kaltininkas V. B. rankos delnu smogė nukentėjusiajai į veido sritį ties ausimi ir skruostu, o J. B. - gulinčiai ant žemės B. G. - apie ketvertą smūgių pagaliu į kairįjį šoną.

Kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių, kartu apsprendžiančių ir kaltinimo apimtį, nustatymu ir jas pagrindžiančių įrodymų vertinimu sutinka, nes tokios teismo išvados pagrįstos išsamiu ir visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu. Iš tiesų, objektyvūs ir tiesioginiai įrodymai nepatvirtino, kad nukentėjusiajai B. G. būtent kaltinamieji tyčiniais nusikalstamais veiksmai nulaužė šešis dantų implantus ir išklibino 13-tą dantį. Bylos faktai liudija, kad nukentėjusiajai kaltinamasis V. B. smogė tik vieną kartą delnu į ausies - skruosto sritį, tačiau akivaizdu, jog smūgis nesukėlė nukentėjusiosios nurodytų padarinių, nes greitai po įvykio nukentėjusioji apžiūrėta Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto J.Sakalo, kuris neužfiksavo mechaninių sužalojimų nurodytoje nukentėjusiosios veido ir dantenų srityje. Todėl apklaustas teismo posėdyje specialistas J.S. ir konstatavo, kad, nesant tokių sužalojimų, teigti, jog dantys išklibo nuo įvykio metu suduotų smūgių, pagrindo nėra, nes jokie sužalojimai po įvykio šioje srityje neaptikti. Vadinasi, jie atsirado dėl kitų priežasčių, galimai paradontozinių pakitimų. Šia prasme vertinant nukentėjusiosios privataus gydytojo O. S. parodymus apie tam tikras galimybes, kad implantai buvo prarasti dėl traumos, nepakanka ir negalima teigti, kad ši trauma buvo sukelta kaltininkų veiksmais. Be to, kolegija vertina ir tą faktą, kad minėtas liudytojas yra privatus nukentėjusiosios gydytojas, be to, jo paties teigimu, dantų implantų garantijos terminas tik vieneri metai, o jie sudėti 2000 metais. Vertinant ligos istorijoje įrašytus teiginius apie sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, akivaizdu, kad jie yra surašyti iš nukentėjusiosios žodžių, jos subjektyvaus vertinimo, neatlikus nei išsamios apžiūros, nei specialių tyrimų, kas buvo padaryta vėliau, apžiūrint specialistui, todėl šiuos duomenis priimti kaip objektyvius, nuneigiančius kitus įrodymus ir pakankamus kaltininkus apkaltinti dėl dantų implantų nulaužimo, teismas negali.

Kadangi teismai visumos įrodymų ir jų analizės pagrindu nenustatė minėtų nukentėjusiosios ir apeliantės privataus kaltinimo skunde bei apeliaciniame skunde sužalojimų, kurių pagrindu buvo reikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, pripažįstamas nepagrįstu ir nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti jai iš nuteistųjų turtinio pobūdžio žalą dėl nusikaltimo padarinių panaikinimo, todėl šis jos reikalavimas ir su juos susiję apeliacinio skundo argumentai bei motyvai atmetami, kaip nepagrįsti įrodymais.

Tačiau teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nepagrįstai neturtinę žalą labai radikaliai ir didžiąja dalimi sumažino, kad sumažindamas priteisiamos neturtinės žalos dydį nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 1 d. konstatuodamas, kad žalai atsirasti sąlyga buvo pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Remiantis LR BPK 113 straipsniu civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nustatytas taisykles. Tačiau BPK numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam arba kaltinamajam, arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Nukentėjusioji tokia teise pasinaudojo, pareiškė ieškinį byloje ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo iš kaltininkų.

Apylinkės teismas baudžiamojoje byloje iš esmės teisingai išsprendė turtinės žalos klausimus, pagrįstai netenkino nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje pagrindo nėra. Kolegija savo argumentus šiais apeliacinio skundo aspektais jau nurodė anksčiau, todėl nesikartoja. Tačiau svarstydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ne tik bylos aplinkybes, bet ir padaryto tyčinio nusikaltimo paskatas bei motyvus, veikos teisinius ir moralinius aspektus bei dėl to atsiradusius neigiamus padarinius, pagaliau neteisingai taikė Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 1 d.

Todėl, keisdama priimtą apylinkės teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenimis nukentėjusioji B. G. pati asmeniškai patyrė nusikalstamo pobūdžio prievartą ir sužalojimus savo sveikatai, pati asmeniškai išgyveno skausmą, patyrė nepatogumus, emocinius ir dvasinius išgyvenimus, netgi moralinį, pagrįstą nusistovėjusiais paprotiniais santykiais, įsisąmonintą gyvenimiška patirtimi pažeminimą ir paniekinimą, susijusį su tariamu „pseudo nuosavybės gynimu“. Tokie kaltininkų veiksmai ir tokioje situacijoje, ne tiek dėl sužalojimo pobūdžio, kiek dėl teigiamo gėrio jausmo, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių pagarba vieni kitiems, orumas ir vertė, paniekinimo, be abejonės palietė ir nukentėjusiosios psichikos sveikatos būklę. Kolegija, kartu paaiškindama psichikos sveikatos sampratą, primena, kad pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (šio įstatymo 1 straipsnį), psichikos sveikata suprantama kaip natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų atvejais. Tai žmogaus emocinis ir dvasinis atsparumas, leidžiantis patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą ir liūdesį. Kadangi aukščiau, šioje nutartyje nurodytos vertybės buvo pažeistos ir pažeidimas tiesiogiai palietė nukentėjusiąją, jai turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, kiek didesnis nei priteisė pirmosios instancijos teismas, nes teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Kartu kolegija nurodo, jog kaltininkų padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia, todėl ir pagal veikos teisinį vertinimą, ir pagal faktines jos padarymo aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo principu, teigti, kad žalai atsirasti padėjo didelis ar netgi bet koks nukentėjusiosios neatsargumas, jokio pagrindo nėra. Toks teiginys prieštarautų aptariamos teisė normos aiškinimui ir įstatymo leidėjo valiai.

Priteisiamos žalos dydis be objektyviųjų kriterijų turi ir subjektyviuosius, kurie iš principo turi labai svarbią, o kai kuriais atvejais ir esminę reikšmę. Subjektyvieji – tai bendrojoje teismų praktikoje suformuoti kriterijai ir samprata, paremta objektyviais kriterijais, tokiais, kaip valstybės, visuomenės ir atskirų jos narių ekonominė, turtinė padėtis ir kita. Todėl, vertinant tai ir nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, kolegija konstatuoja, kad nei priteista 1000 Lt, nei prašoma priteisti 15 000 Lt suma šioje situacijoje nei adekvati, nei proporcinga, nei priimtina, todėl ji nustatytina 3 000 Lt.

Nepagrįstai nukentėjusioji B. G. savo apeliaciniame skunde prašo liudytojo byloje, kuris buvo kviestas į teismo posėdį jos iniciatyva, O. S. dalyvavimo teisme laiką pripažinti prastova ir laikyti jo negautas pajamas proceso išlaidomis, kurias priteisti iš nuteistųjų. Įstatymas numato, kad gali būti priteisiamos išlaidos, susijusios su atvykimu į teismą, kelionės išlaidos, konkretūs patirti nuostoliai, bet ne tariami, kurių nėra galimybės patikrinti, be to, į procesą jis vyko B. G. prašymu ir iniciatyva, todėl toks prašymas netenkinamas (Lietuvos Respublikos BK 104 str. 2 d.).

Kadangi nukentėjusiosios apeliacinis skundas iš dalies patenkinamas, jai priteistina iš kaltininkų jos turėtos išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 1770 Lt, lygiomis dalimis iš nuteistųjų, taikant subsidiarinę atsakomybę, t.y., po 885 Lt.

Taip pat keičiama nuosprendžio dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nukentėjusiajai pirmosios instancijos teisme, nes be teisinio pagrindo buvo taikyta solidarinė atsakomybė. Šios išlaidos nėra nusikalstamos veikos pasekmėje atsiradusi žalą, bet turtiniai nuostoliai, susiję su bylos nagrinėjimu, todėl turėjo būti taikyta subsidiarinė (dalinė) atsakomybė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p. ir 332 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios B. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti.

Padidinti iš nuteistųjų J. B. ir V. B. solidariai priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai B. G. iki 3000 Lt.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų J. B. ir V. B. solidariai priteista B. G. 1500 Lt turėtos atstovavimo teisme išlaidos, ir priteisti šias išlaidas iš nuteistųjų - po 750 Lt - už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, bei po 785 Lt už teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.