Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-20 · Civilinė byla Nr. 2A-340/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-20
Bylos Nr.
2A-340/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Algerta“
Advokatai
Linas Meškys
Kategorijos
  • 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-340/2011Procesinio sprendimo kategorija 40.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Linui Meškiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Algerta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-615-485/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Omnetus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Algerta“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Omnetus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2008-10-03 atsakovo UA B ,,Algerta“ pareiškimu Nr. SR-233 atliktą skolos įskaitymą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2008-03-18 šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2008/03-18 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui plastikinius langus ir atliko darbų už 64 297,51 Lt. Atsakovas pagal minėtą sutartį sumokėjo ieškovui tik dalį skolos, t. y. 20 000 Lt, o likusią sumą pareiškimu Nr. SR-233 (toliau – pareiškimas) įskaitė už turimus priešpriešinius reikalavimus ieškovui. Pareiškime atsakovas pripažino, jog yra skolingas ieškovui 41 087,64 Lt pagal 2007-06-26 sutartį Nr. 2007/06-26, 2007-11-05 sutartį 2007/11-05, 2008-03-18 sutartį Nr. 2008/03-18, tačiau ieškovas taip pat yra skolingas atsakovui 34 928,08 Lt, iš kurių 16 704,16 Lt skola kildinama iš minėtų sutarčių, o 18 223,08 Lt sudaro atsakovo dėl ieškovo kaltės patirti nuostoliai. Taigi įskaičius minėtą skolą, atsakovo skola ieškovui sudaro 6 159,56 Lt. Draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ieškovas 2008-09-24 Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo, kuriuo reikalavo iš atsakovo priteisti 54 297,51 Lt skolos ir 239,20 Lt delspinigių pagal 2008-03-18 sutartį Nr. 2008/03-18. Kaip matyti iš 2008-10-02 Kauno miesto apylinkės teismo preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17685-249/2008, civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo buvo iškelta 2008-09-26, atsakovas įskaitymą atliko 2008-10-03, t. y. po to kai buvo iškelta civilinė byla dėl reikalavimo, kurį atsakovas įskaitė. Atsakovo atliktas įskaitymas pažeidžia CK 6.134 straipsnio 1 dalies l punktą, be to nėra vienos iš būtinų sąlygų įskaitymui atlikti – reikalavimų apibrėžtumo. Atsakovo nurodytas 18 223,92 Lt reikalavimas dėl nuostolių už pastolių nuomą ieškovui nėra pagrįstas jokiais įrodymais apie faktiškai patirtus nuostolius. Taip pat nepagrįsti atsakovo argumentus, kad pagal 2007-06-26 sutartį Nr. 2007/06-26 objekte Savanorių pr. 415 ieškovas turėjo atlikti PVC langų montavimo darbus už 206 636,21 Lt, bet faktiškai atliko už 204 054,96 Lt. Atsakovas 2007-08-14 priėmimo-perdavimo aktu priėmė atliktus darbus už 206 636,21 Lt sumą, jį pasirašė be jokių išlygų, taip pat pasirašė ir apmokėjo šio akto pagrindu 2007-08-14 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0003026. Todėl priepriešinių reikalavimų, kuriuos būtų galima įskaityti, pagal 2007-06-26 sutartį Nr. 2007/06-26 šalys neturi. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovas yra skolingas pagal 2007-06-27 sutartį Nr. 2007/06-27 ir 2007-11-08 sutartį Nr. 2007/11-08, kadangi ieškovas pagal nurodytas sutartis atliko darbus, tačiau atsakovas vėlavo už juos atsiskaityti, todėl šalių sutarimu ieškovas, atsakovas ir užsakovas – DNSB „Gerieji namai“ – 2007-08-28 ir 2007-10-16 sudarė Trišales reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 2007/08-28 ir 2007/10-16, pagal kurias užsakovas apmokėjo už ieškovo atliktus darbus. Ieškovo atliktus darbus priėmė užsakovas DNSB „Gerieji namai“, pasirašydamas 2007-10-15 atliktų darbų aktą ir Pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Nei atsakovas, nei ieškovas dėl atliktų darbų jokių pretenzijų nereiškė. Šie faktai ir dokumentai patvirtina, kad jokių priešpriešinių reikalavimų tarp šalių pagal 2007-06-27 sutartį Nr. 2007/06-27 ir 2007-11-08 sutartį Nr. 2007/11-08 nėra, todėl ir jų įskaitymas yra neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu 2008-10-03 atsakovo UAB „Algerta“ pareiškimu Nr. SR-233 atliktą skolos įskaitymą. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2008-03-18 ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2008/03-18, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui plastikinius langus ir atliko darbų už 64 297,51 Lt. Atsakovas dalį sumos – 20 000 Lt – ieškovui sumokėjo, o likusios nėra sumokėjęs iki šiol. 2008-09-24 ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-10-02 priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17685-249/2008, kuriuo BUAB „Omnetus“ iš atsakovo priteisė 54 297,51 Lt skolos, 239,20 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 818 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas pateikė prieštaravimus ir nurodė, kad jo skolą ieškovui yra įskaitęs. 2008-10-03 atsakovas surašė pareiškimą dėl ieškovo skolos įskaitymo Nr. SR-233, kuriame nurodė, kad įskaitė, atsakovo nuomone, turimus priešpriešinius reikalavimus. Atsakovas neneigia, kad ieškovui yra skolingas 41.087,64 Lt pagal 2007-06-26 sutartį Nr. 2007/06-26, 2007-11-05 sutartį Nr. 2007/11-05, 2008-03-18 sutartį Nr. 2008/03-18 ir 2008-03-18 sutartį Nr. 2008/03-18 (toliau bendrai vadinamos Sutartimis). Atsakovas nurodė, kad ieškovo skola atsakovui yra 34 928,08 Lt, iš kurių 16 704,16 Lt pagal Sutartis, o 18 223,08 Lt atsakovo patirti nuostoliai dėl ieškovo kaltės. Atsakovo tvirtinimu įskaičius abipusius reikalavimus jo skola ieškovui yra 6 159,56 Lt. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Atsakovas įskaitymą atliko 2008-10-03, t. y. po to kai buvo iškelta civilinė byla dėl reikalavimo, kurį atsakovas įskaitė. Teismo nuomone, atsakovo atliktas įskaitymas pažeidžia imperatyvią CK 6.134 straipsnio 1 dalies l punkte numatytą teisės normą, nėra vienos iš būtinų sąlygų įskaitymui atlikti – reikalavimų apibrėžtumo. Atsakovas nurodė, kad pagal 2008/03-18 sutartį Nr. 2008/03-18 turi teisę reikalauti iš ieškovo 7 494,26 Lt delspinigių ir 18 223,92 Lt nuostolių už pastolių nuomą. Teismo nuomone, atsakovo nurodytas 18 223,92 Lt reikalavimas dėl nuostolių už pastolių nuomą ieškovui nepagrįstas jokiais įrodymais apie faktiškai patirtus nuostolius, nes pastolių prastovų nuostolių paskaičiavimas pasirašytas tik paties atsakovo atstovės. Toks reikalavimas yra negaliojantis ir neapibrėžtas, t. y. nėra būtinų sąlygų įskaitymui atlikti. Atsakovas nepareiškė savo reikalavimų nei teisme, nei atsakovo bankroto byloje, bet prasidėjus teisminiams ginčams dėl priešpriešinių reikalavimų pagal minėtą sutartį neteisėtai atliko jų įskaitymą. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovo aiškinimai, jog pagal 2007-06-26 sutartį Nr. 2007/06-26 objekte Savanorių pr. Nr.415 ieškovas turėjo atlikti PVC langų montavimo darbus už 206 636,21 Lt, bet faktiškai atliko už 204.054,96 Lt yra nepagrįstas. Atsakovas priėmė darbus už 206 636,21 Lt sumą 2007-08-14 priėmimo-perdavimo aktu, jį pasirašė be jokių išlygų, taip pat pasirašė ir apmokėjo šio akto pagrindu 2007-08-14 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0003026. Todėl priepriešinių reikalavimų, kuriuos būtų galima įskaityti, pagal 2007-06-26 sutartį Nr. 2007/06-26 atsakovas ir ieškovas neturi. Šiuo atveju teismo teigimu, nėra pirmosios įskaitymui atlikti būtinos sąlygos – priešpriešinio reikalavimo. Taip pat teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, kad ieškovas jam yra skolingas pagal 2007-06-27 sutartį Nr. 2007/06-27 ir 2007-11-08 sutartį Nr. 2007/11-08. Ieškovas pagal nurodytas sutartis atliko darbus, tačiau atsakovas vėlavo už juos atsiskaityti, todėl šalių sutarimu ieškovas, atsakovas ir užsakovas – DNSB „Gerieji namai“ – 2007-08-28 ir 2007-10-16 sudarė Trišales reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 2007/08-28 ir 2007/10-16, pagal kurias užsakovas apmokėjo už ieškovo atliktus darbus. Ieškovo atliktus darbus priėmė užsakovas DNSB ,,Gerieji namai“, pasirašydamas 2007-10-15 atliktų darbų aktą ir Pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Nei atsakovas, nei ieškovas dėl atliktų darbų jokių pretenzijų nereiškė. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės ir dokumentai patvirtina, jog jokių priešpriešinių reikalavimų tarp ieškovo ir atsakovo pagal 2007-06-27 sutartį Nr. 2007/06-27 ir 2007-11-08 sutartį Nr. 2007/11-08 nėra, todėl ir jų įskaitymas yra neįmanomas. Šiuo atveju taip pat nėra pirmos įskaitymui atlikti būtinos sąlygos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB ,,Algerta“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalį, visiškai nepasisakė dėl liudytojų parodymų apie statybos darbų atlikimo eigą, ieškovo vėlavimą atlikti darbus pagal sutartį ir pastolių naudojimo laikotarpį, bei ieškovui išrašytas sąskaitas faktūras už atsakovo atliktus darbus, kurių ieškovas neginčija. Teismas, nevertindamas nurodytų įrodymų, padarė neteisingą išvadą, kad nėra pagrindo įskaitymui.

2. Tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimai yra piniginiai. Taigi piniginių reikalavimų įskaitymas atitinka formalius įskaitymo reikalavimus. Įskaitymas buvo atliktas 2008-10-03, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-02 preliminarus sprendimas gautas tik 2008-10-15. Taigi atlikdamas įskaitymą atsakovas nežinojo, kad yra pateiktas ieškinys teismui. Be to, ginčo dėl ieškovo atliktų darbų už 64 297,51 Lt nėra, taigi reikalavimai nebuvo ginčijami.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB ,,Omnetus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

1. Atsakovo apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Atsakovas skunde nenurodo, kokie liudytojų nurodyti faktai turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui, nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais vadovaujantis liudytojų parodymai galėjo turėti įtakos teismo sprendimui.

2. Atsakovo teiginys, kad ieškovas ir atsakovas įskaitymo atlikimo metu turėjo vienas kitam priešpriešinius piniginius reikalavimus, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas jokių priešpriešinių piniginių reikalavimų ieškovui neturi. Draudimas įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus yra besąlyginis, nepriklausantis nuo to, ar įskaitymą atliekantis asmuo žino ar nežino apie reikalavimų ginčijimą teisme. Todėl atsakovo teiginys, kad apie civilinės bylos iškėlimą Kauno miesto apylinkės teisme jis nežinojo, nėra teisiškai reikšmingas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje keliamas ginčas dėl skolos įskaitymo pagrįstumo.

Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo

Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131 str. 1, 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Linkmenų statyba“ v. UAB „Vilniaus vandenys”, bylos Nr. 3K-3-538/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Baltijos monitoringo centras v. UAB „Vilniaus altas“, bylos Nr. 3K-3-540/2010).

Tačiau įstatyme nustatyti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių konkrečių atvejų, aktualus nagrinėjamoje byloje, – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2011 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-7/2011).

Nagrinėjamoje byloje pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2008-03-18 šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2008/03-18, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui plastikinius langus ir atliko darbų už 64 297,51 Lt, atsakovas dalį sumos (20 000 Lt) ieškovui sumokėjo, o likusios nėra sumokėjęs. Kaip nurodė ieškovas ieškinyje, 2008-09-24 jis kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos, kurią grindė šalių 2008-03-18 sudaryta sutartimi Nr. 2008/03-18, priteisimo dokumentinio proceso tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008-10-02 priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17685-249/2008, kuriuo priteisė ieškovui iš atsakovo 54 297,51 Lt skolos, 239,20 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 818 Lt žyminio mokesčio. Bylos duomenimis, atsakovas 2008-10-03 pareiškimu dėl ieškovo skolos įskaitymo Nr. SR-233, pareiškė, kad įskaitė šalių turimus priešpriešinius reikalavimus. Šiame atsakovo pareiškime dėl skolos įskaitymo nurodyta, jog atsakovas ieškovui yra skolingas 41 087,64 Lt pagal 2007-06-26 sutartį Nr. 2007/06-26, 2007-11-05 sutartį Nr. 2007/11-05, 2008-03-18 sutartį Nr. 2008/03-18 ir 2008-03-18 sutartį Nr. 2008/03-18, tačiau ieškovo skola atsakovui yra 34 928,08 Lt, todėl įskaičius abipusius reikalavimus atsakovo skola ieškovui sudaro 6 159,56 Lt (b. l. 11-12).

Iš byloje esančio Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-02 preliminaraus sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo buvo iškelta 2008-09-26 (b. l. 37-39), tuo tarpu atsakovas įskaitymą atliko 2008-10-03, t. y. po civilinės bylos dėl reikalavimo, kurį atsakovas įskaitė, iškėlimo. Civilinės bylos iškėlimas reiškia, kad tarp suinteresuotų asmenų yra kilęs ginčas, kuris per reikalavimų įskaitymo institutą eliminuoja galimybę atlikti įskaitymą vienos prievolės šalies pareiškimu. Šiuo atveju atsakovas įskaitymą atliko po ginčo iškėlimo teisme, kada galiojo įskaitymo draudimas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atlikto įskaitymo metu galiojo draudimas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, todėl pagrįstai pripažino negaliojančiu 2008-10-03 atsakovo pareiškimu Nr. SR-233 atliktą skolos įskaitymą.

Apelianto argumentas, kad atlikdamas įskaitymą atsakovas nežinojo, kad yra pateiktas ieškinys teismui, nėra pagrindas išvadai, kad įskaitymas atliktas nepažeidžiant CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Kaip minėta, šios įstatymo nuostatos taikymas siejamas su civilinės bylos iškėlimu teisme. Civilinės bylos iškėlimu laikomas ieškinio priėmimas teisėjo rezoliucija (CPK 137 str. 1 d.), tai atitinkamai reiškia, kad tarp suinteresuotų asmenų jau yra kilęs ginčas, kuris per reikalavimų įskaitymo institutą eliminuoja galimybę atlikti įskaitymą vienos prievolės šalies pareiškimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti arba naikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinį teismui pateikė bankrutuojanti įmonė. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius skundus. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį (b.l. 151), o 847,84 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo dienos (b. l. 159). Kadangi apeliantas sumokėjo dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nors pagal įstatymą jis yra atleistas nuo šio mokesčio mokėjimo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 punktu, grąžina apeliantui jo sumokėtą žyminio mokesčio dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Algerta“ (į. k. 133082862) iš valstybės biudžeto 200 Lt (du šimtus litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2010 m. birželio 21 d., už apeliacinį skundą.

Teisėjai Alė BukavinienėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas