Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 85-ANR_N-3040-2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 24230899148 B. L. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. sausio 17 d., 19 val. 34 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidus ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, bei nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasėkoje važiuodamas šalutiniu keliu sankryžoje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į pagrindine Ventės gatve N. G. vairuojamą automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip jį apgadindamas ir sukeldamas automobilio ,,Audi A6“ keleivei G. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 0,67 prom. neblaivumas po paklaidos. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių III skyriaus 9 p., IV skyriaus 14 p. ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. L. atstovas advokato padėjėjas A. B. apskundė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams ir prašė teismo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti į ANK 423 straipsnio 2 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino arba pakeisti institucijos priimtą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. L. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną byloje dėl ANK 423 str. 3 d. inkriminuoto nusižengimo perkvalifikuoti į ANK 423 str. 2 d., neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino; jeigu aukštesnės instancijos teismas spręstų, kad įrodymai yra neginčytini ir abejonių nekyla, o tokių duomenų kvalifikuoti B. L. veiką pagal ANK 423 str. 3 d. pakanka – prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo priimtą nutartį ir pritaikius ANK 34 str. 6 d. nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

3.4. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad jis, jausdamas pareigą ir siekdamas prisidėti prie galimo nusižengimo padarymo išaiškinimo ir išsklaidyti galimo pažeidimo padarymo aplinkybių abejones, ėmėsi realių veiksmų, kad tokios abejonės būtų pašalintos. Taigi, 2024 m. spalio 3 d. jo atstovas kreipėsi į nepriklausomą teismo medicinos ekspertą, prašydamas pateikti konsultacinę išvadą. Nurodo, jog 2024 m. spalio 5 d. gauta nepriklausomo teismo medicinos eksperto konsultacinė išvada Nr. G 2024/002, kurioje atsakant į užduodamus klausimus nurodyta, kad „Specialios žinios leidžia teigti, jog vadovaujantis byloje bei rašte nurodytais duomenimis, vairavimo metu B. L. neblaivumas galėjo būti mažiau negu 0,41 promilė; Specialios žinios leidžia teigti, jog vadovaujantis byloje bei rašte nurodytomis aplinkybėmis, 2024-01-17 20:03 val. alkotesterio Alcotest 7510 ARF-0008 parodymai: 1,05 promilės, pirmojo B. L. tikrinimo metu, buvo suklaidinti; Specialios žinios leidžia teigti, jog 2024-01-17 20:24 val. alkotesterio Alcotest 7510 ARF- 0008 parodymai: 0,69 promilės, antrojo B. L. tikrinimo metu, bei B. L. kraujyje nustatyta 0, 44 promilės (VTMT specialisto išvada Nr. T-A 445/2024(01)) atitinka byloje bei rašte nurodytas aplinkybes“. Apelianto manymu, akivaizdu, jog iš byloje esančios nepriklausomo teismo medicinos eksperto konsultacinės išvados matyti, jog vairavimo metu B. L. neblaivumas galėjo būti mažiau negu 0, 41 promilė, o tikrinimo metu alkoholio kiekio matuoklis buvo suklaidintas. Nurodo, kad tikrinantiems pareigūnams yra numatyta pareiga surinkti objektyvius duomenis byloje ir atlikti tikrinimo procedūrą, kuri yra griežtai reglamentuota teisės aktuose. Taigi pareigūnai atlikdami patikrinimą net nesiėmė pareigos užtikrinti, kad asmuo atliekant tikrinimo procedūra neturėtų galimybės nieko vartoti, o prieš atlikdami pirmąjį patikrinimą nesiaiškino ar tikrinamas asmuo galėjo kažką vartoti kas galėtų turėti įtakos dėl tikrinimų rezultatų teisingumo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtino Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.5 punkte nurodyta, kad Vairuotojas visą laiką nuo pirmojo tikrinimo iki pakartotinio tikrinimo turi būti stebimas, kad neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai ignoravo savo pareigą būti aktyviam ir esamus neaiškumus pašalinti, apklausiant išvadą teikusį nepriklausomą ekspertą ar reikalaujant pateikti papildomą paaiškinimą dėl teismui iškilusių netikslumų. Kadangi akivaizdu, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį interpretavo nepriklausomo teismo medicinos eksperto išvadoje pateiktą informaciją ir ją suprato savaip. Taigi, netgi ir tuo atveju, jeigu teismas manė išvadoje esant motyvų ar argumentų trūkumų, privalėjo šiuos trūkumus ar neaiškumus pašalinti apklausdamas konsultacinę išvadą pateikusį specialistą, tačiau to nepadarė. Be to pastebėtina, kad net ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia vartojęs alkoholinį gėrimą įvykus eismo įvykiui, tačiau teismas netinkamai atsižvelgė į šio alkoholio vartojimo aplinkybes. O būtent tai, kad alkoholinį gėrimą B. L. vartojo net nežinodamas, kad vartoja alkoholinį gėrimą, kadangi jo vartoti net nesiekė ir neplanavo, tačiau tai padarė sąžiningai klysdamas dėl jau aukščiau nurodytų priežasčių.

3.6. Apeliantas nurodo, jog nors apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį formaliai taikė ANK 34 str. 6 d. nuostatas, tačiau mano, kad taikydamas šias nuostatas netinkamai individualizavo skirtinos poveikio priemonės griežtumą. Pažymi, jog jis, B. L., yra neįgalus, jam nustatytas 15 % darbingumo lygis, jis nevaldo kojų ir yra sėdintis neįgaliojo vėžimėlyje. Be to, gyvena atokioje kaimo vietovėje, (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog gyvena kartu su savo močiute E. L., gim. (duomenys neskelbtini). Ji taip pat yra neįgali, sunkiai vaikšto ir tik su vaikštyne namuose. Nurodo, jog močiutė savimi pasirūpinti negali, savarankiškai nepajėgia nei nusiprausti nei į tualetą nueiti. Papildomai pagelbėti, atlikti tam tikrus namų ruošos ir papildomos priežiūros darbus į namus atvyksta socialinė darbuotoja – slaugytoja, kuri dienos metu padeda močiutę prižiūrėti. Tačiau ne darbo metu, t. y. po darbo valandų ir savaitgaliais ir švenčių dienomis už močiutės priežiūra yra atsakingas B. L., kuris ją ir prižiūri. Nurodo, jog likus be teisės vairuoti transporto priemones būtų labai sunku tinkamai pasirūpinti tiek savimi, tiek prižiūrima močiute, kuriai dažnai ir reguliariai reikia lankytis pas šeimos gydytojus dėl jos sveikatos būklės. Močiutė savimi visiškai pasirūpinti negali. Todėl nei močiutė nei jis, B. L., šiuo metu negali apsirūpinti nei maistu, vaistais, nei kitomis jiems reikalingomis priemonėmis. Močiutei dėl jos negalios ir sunkios sveikatos būklės reikalinga nuolatinė ir reguliari šeimos gydytojų ir specialistų priežiūra. Todėl ją reikia nuolatos prižiūrėti ir vežioti pas įvairius gydytojus ir į reabilitacijas. Pažymi, jog viešojo susisiekimo transportas jo, B. L., gyvenamojoje vietoje nėra išvystytas, o jeigu ir būtų išvystytas, tuomet tikėtina nebūtu pritaikytas neįgaliems asmenims. Todėl susisekimas viešuoju transportu su gydymo įstaigomis ar kitomis vietomis yra negalimas, kas labai apsunkina judėjimo galimybes vertinant tai, kad be transporto priemonės nei jis nei jo prižiūrima močiutė iš gyvenamosios vietos apskritai niekur negali išvykti.

3.7. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino, tai, jog B. L. neatlygintinai teikia pavežėjimo paslaugą (duomenys neskelbtini) nariams ir yra aktyvus šios sąjungos veikloje. Todėl teisė vairuoti jam reikalinga ir teikiant neatlygintinas paslaugas kitiems neįgaliesiems. Būtent todėl jo asmenybė turėtų būti vertinama išimtinai teigiamai. Pažymima, kad teisė vairuoti transporto priemones B. L. yra neišvengiamai reikalinga, o dėl jo negalios, įtakojančios jo judėjimą ir susisiekimą, teisės vairuoti atėmimas prieštarautų ANK 28 str. 4 d. nurodytai išimčiai, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai jis vengė apsvaigimo patikrinimo, vartojo alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nors įstatyme ir yra nurodyta sąlyga, kuomet ANK 28 str. 4 d. nuostatos negali būti taikomos, tačiau reikėtų atsižvelgti į byloje esančių duomenų visetą ir aplinkybes, kuriomis buvo vartojamas alkoholis. O būtent į šias aplinkybes apylinkės teismas skirdamas administracinio poveikio priemonę tinkamai neatsižvelgė. Skundo argumentų ir administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visuma nepaneigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikant skirtinos administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu negali būti taikomos. Mano, jog įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo ir jo prižiūrimos senelės atokią gyvenamąją vietą, darbingumo lygį ir turimą negalią, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, neskiriant straipsnio sankcijoje numatytos ir skundžiama pirmos instancijos nutartimi paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 24 mėnesiams.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. L. apeliacinį skundą Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija savo kaltę, padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir mano, jog jo padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, taip pat apeliaciniame skunde keliamas ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas skundu prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir apskritai neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyt ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymių buvimą B. L. veikoje. Be to, Apygardos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimu, t. y. sutinka su tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. L. buvo taikytas ANK 34 straipsnio 6 dalis ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – sutrumpinta nuo 36 mėnesių iki 24 mėnesių. Dar kartą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir labiau sutrumpinti administracinio poveikio priemonę, Apygardos teismo vertinimu, pagrindo nėra.

Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo

9. Apeliantas skunde nurodo, jog, jo manymu, jam, B. L., inkriminuojama veika nėra padaryta tyčia, o labiau dėl sąžiningo suklydimo, t. y. apelianto tvirtinimu, jis alkoholį vartojo vairuodamas ir po įvykusios avarijos, dėl suklydimo, o ne tyčia. Apeliantas nurodo, jog įvykio dieną B. L. automobilyje važiavo kartu su M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra kurčnebilys ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurie kelionės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Nurodo, jog vairuodamas transporto priemonę B. L. alkoholinį gėrimą išgėrė ne savo noru, kadangi jam vairuojant transporto priemonę, jis kartu su juo važiavusių asmenų paprašė paduoti jam atsigerti giros butelį. Tačiau kartu su juo važiavę asmenys jam per klaidą padavė butelį, kuriame buvo alkoholinis gėrimas. Šių gėrimų (giros ir alkoholio) taros buvo vienodoje plastikinėje talpoje, todėl B. L. nieko blogo neįtardamas atsigėrė, kaip jis tuo metu manė, gurkšnį giros. Tačiau pajutęs, kad tai nėra gira paprašė, kad jam butų paduotas giros gėrimas ir, kad jis galėtų jos (giros) atsigerti. Vėliau, kai tik įvyko eismo įvykis, B. L. įvykio vietoje laukdamas policijos pareigūnų, būdamas stresinėje būsenoje ir labai susijaudinęs dėl įvykusio eismo įvykio, norėdamas numalšinti troškulį norėjo atsigerti giros ir atsigėrė. Tačiau kadangi giros ir alkoholio buteliai buvo vienodos taros, jis sumaišęs butelius vėl atsigėrė alkoholinio gėrimo. Tačiau šį antra kartą alkoholį (sumaišydamas butelius) jis atsigėrė jau tuomet, kai į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai. Kai B. L. atsigėrė šį alkoholį, apytiksliai po trijų minučių jis buvo patikrintas policijos pareigūnų alkoholio kiekio matuokliu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie B. L. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi netyčia atsigėrus vietoj giros, alaus su degtine, B. L. turėjo tai iš karto pajusti ir suprasti, jog gurkštelėjo ne giros, o alkoholinio gėrimo, todėl tą gurkšnį gėrimo galėjo tiesiog išspjauti tarkim pro langą ar pan., o ne nuryti, t. y. suvartoti. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo dviejų alaus, sumaišyto su degtine, gurkšnių, B. L. nebūtų galėjęs pasiekti jam nustatyto girtumo laipsnio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomi argumentai dėl sąžiningo suklydimo pavartojus alkoholį tiek vairuojant transporto priemonę, tiek po įvykusios avarijos, yra mažai tikėtini, niekuo nepagrįsti, todėl atmestini.

10. Taip pat apeliaciniame skunde B. L. nurodo, jog policijos pareigūnai privalėjo užtikrinti, kad jis, B. L., po avarijos įvykio vietoje nieko nevartotų ir nieko neišgertų. Apelianto manymu, neblaivumą tikrinantiems pareigūnams yra numatyta pareiga surinkti objektyvius duomenis byloje ir atlikti tikrinimo procedūrą, kuri yra griežtai reglamentuota teisės aktuose. Apeliantas pažymi, jog pareigūnai atlikdami patikrinimą net nesiėmė pareigos užtikrinti, kad asmuo atliekant tikrinimo procedūra neturėtų galimybės nieko vartoti, o prieš atlikdami pirmąjį patikrinimą nesiaiškino ar tikrinamas asmuo galėjo kažką vartoti kas galėtų turėti įtakos dėl tikrinimų rezultatų teisingumo. Pažymi, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtino Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.5 punkte yra nurodyta, kad vairuotojas visą laiką nuo pirmojo tikrinimo iki pakartotinio tikrinimo turi būti stebimas, kad neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pareigūnai ir nepažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtino Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.5 punkto nuostatų, kadangi vairuotojas, t. y. B. L. alkoholį vartojo, ne tarp pirmo ir pakartotinio neblaivumo patikrinimo, o dar iki pirmo neblaivumo tikrinimo. Be to, pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių XXIX skyriaus 221 punktas numato, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto skundo argumentas, jog policijos pareigūnai neužtikrino, kad jis, B. L., nieko po eismo įvykio nevartotų, šiuo atveju nepagrįstas, kadangi visi vairuotojai privalo žinoti Kelių eismo taisykles, pagal kurias, įvykus eismo įvykiui, vartoti alkoholį įvykio vietoje yra draudžiama.

11. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai ignoravo savo pareigą būti aktyviam ir esamus neaiškumus pašalinti, apklausiant 2024 m. spalio 5 d. konsultacinę išvadą Nr. G 2024/002 teikusį nepriklausomą medicinos ekspertą ar reikalaujant pateikti papildomą paaiškinimą dėl teismui iškilusių netikslumų. Apelianto manymu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį interpretavo nepriklausomo teismo medicinos eksperto išvadoje pateiktą informaciją ir ją suprato savaip. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir tinkamai įvertino 2024 m. spalio 5 d. konsultacinės išvados Nr. G 2024/002 duomenis bei pagrįstai nurodė, jog ir nepriklausomo teismo medicinos eksperto išvada Nr. G 2024/002 patvirtina, kad 2024-01-17, 20:24 val., alkotesterio Alcotest 7510 A 0008 parodymai - 0,69 promilės antrojo tikrinimo metu, bei kraujyje nustatyta 0,44 promilės (VTMT specialisto išvada Nr. T-A 445/2024)) atitinka byloje bei rašte nurodytas aplinkybes. Apelianto manymu, akivaizdu, jog iš byloje esančios nepriklausomo teismo medicinos eksperto konsultacinės išvados matyti, jog vairavimo metu B. L. neblaivumas galėjo būti mažiau negu 0, 41 promilė, o tikrinimo metu alkoholio kiekio matuoklis buvo suklaidintas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog priešingai, nei tvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, esminę reikšmę šiuo atveju turi ne B. L. neblaivumo laipsnis įvykio metu – vairuojant, o būtent tas neblaivumo laipsnis, kuris nustatytas tuoj po eismo įvyko dar iki aplinkybių nustatymo. Byloje nustatyta, kad alkoholio koncentracijos B. L. iškvėptame ore tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas po vairavimo praėjus labai mažai laiko, t. y. pirmu tikrinimu 20.00 val. nustatytas 1.05 prom. girtumas, antru tikrinimu 20.24 val. - 0.65 prom. girtumas. Tuo tarpu nuteistojo medicininė apžiūra atlikta bei kraujas tyrimui paimtas 22.55 val., t. y. nuo įvykio (pūsta į alkotesterį - 20.24 val.) praėjus daugiau nei dviem valandoms laiko. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-121-697/2018, Nr. 2K-289-895/2018 ir kt.). Pažymėtina, jog duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos matavimus B. L. iškvėptame ore, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini administracinėje teisenoje, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vienas prieš kitą ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau minėti duomenys patvirtina, jog B. L. iš karto po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, ir jo neblaivumo laipsnis viršijo administracinės atsakomybės taikymo ribą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalies dispozicijoje.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nieko nepasisakė apie eismo įvykio metu sužalotos nukentėjusiosios sužalojimo mastą. Pažymi, kad atsižvelgus į Institucijos VTMT specialistui užduotus klausimus manytina, kad liko neatsakytas esminis klausimas ir AN bylos nagrinėjimo metu keliama abejonė, o būtent tai, ar šie sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai važiuojant automobiliu ir sėdint ant galinės automobilio sėdynės užsisegus saugos diržą bei pačio sužalojimo atsiradimo momentą. Nurodo, kad kiti „Audi A6“, valst. (duomenys neskelbtini) važiavę asmenys eismo įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, todėl tikėtina, kad nukentėjusioji G. G. automobilyje važiavo neužsisegusi saugos diržo, priešingai nei tame pačiame automobilyje ant priekinių automobilio sėdynių sėdėję vairuotojas ir keleivė. Nurodo, jog nors Institucijos atstovė apklausė „Audi A6“, valst. (duomenys neskelbtini) vairuotoją N. G., kuris apklausos metu patvirtino, kad G. G. eismo įvykio metu segėjo saugos diržą, tačiau vien suinteresuoto asmens pateiktais paaiškinimais remtis nėra galimybės, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl mano, jog šis klausimas liko neišspręstas, o ši abejonė nebuvo pašalinta. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo abejoti tiek nukentėjusiosios G. G., tiek kartu su ja automobiliu „Audi A6“, valst. (duomenys neskelbtini) važiavusio ir šį automobilį įvykio metu vairavusio N. G. parodymais, jog G. G. sėdėjo automobilio gale ir buvo užsisegusi saugos diržą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis apeliacinio skundo argumentas niekuo nepagrįstas, o nurodyta aplinkybė jokių abejonių ar neaiškumų nekelia.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos

13. Apeliaciniu skundu B. L. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi jam paskirta nuobauda, o tiksliau mano, jog jam nepagrįstai atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais B. L. apeliacinio skundo motyvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne teismas, o įstatymo leidėjas transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam įvertino kaip vieną pavojingiausių pažeidimų ir numatė griežtą sankciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą išnagrinėjęs teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai rėmėsi nuosekliai suformuota teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Teismas konstatavo, kad B. L. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išanalizavęs visus į bylą pateiktus duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo B. L. visai netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės, nes ji numatyta kaip privaloma, be to, šioje byloje nenustatyta tokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų visai neskirti administracinio poveikio priemonių.

14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybių visumą ir skunde nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytas jo minimalus taikymo terminas. Įstatyme numatyta, kad, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog B. L. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, pripažįstantis savo padaryto nusižengimo neteisėtumą ir suvokiantis savo veiksmų pasekmes, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o skunde bei teismo posėdžio metu išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad B. L. jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesių laikotarpiui, ne tik stipriai ribotų šio asmens galimybes vykdyti savo darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, bet ir nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams būtent šio asmens atžvilgiu pasiekti; teismo vertinimu, šiam tikslui pasiekti B. L. pakaks skirti švelnesnę (trumpesnės trukmės) negu numatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje šią administracinio poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iki 24 mėnesių sumažintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra tinkama nuobauda B. L. ir bus pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Tačiau dar labiau švelninti, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantui B. L. paskirtą 24 mėnesių teisės vairuoti atėmimą nėra jokio teisinio pagrindo.

16. Apelianto B. L. skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina pačiam, turint judėjimo negalią ir norint pasirūpinti neįgalia močiute nesudaro pakankamo pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Natūralu, kad kiekvienam asmeniui, kuris yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemonę, ši teisė yra svarbi ir reikalinga, tačiau pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

17. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo B. L. veikoje, o B. L. pirmosios instancijos teismo skirta 24 mėnesių administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.