- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-651-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01957-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- T. A., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. (V. G.) ieškinį atsakovėms T. A. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir palikimo priėmimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. O..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti iš dalies negaliojančiu 1992 m. lapkričio 18 d. susitarimą privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti iš dalies negaliojančia 1993m. sausio 19 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį bei pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 2/3 dalis šio buto. Taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas V. G. priėmė visą 2016 m. lapkričio 15 d. mirusios sutuoktinės L. G. palikimą pradėjęs jį valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė ieškovui V. G. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog susipažinus su ieškovo pateiktu ieškiniu nustatyta, kad byloje pareikšti du savarankiški reikalavimai, nagrinėtini skirtingų teisenų tvarka. Iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinio galima spręsti, jog reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo reiškia, jei būtų patenkintas kitas ieškovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas reiškia sąlyginius reikalavimus, nors įstatymas tokios galimybės nesuteikia. Nagrinėjamu atveju, esant nenuginčytam sandoriui ir nesant duomenų apie L. G. vardu registruotą turtą, nėra teisinių prielaidų reikšti reikalavimą dėl palikimo priėmimo, nes nėra duomenų apie palikimą sudarantį turtą. Toks reikalavimas galėtų būti reiškiamas pateikiant duomenis apie visą palikimą sudarantį turtą, registruotą L. G. vardu, ir reiškiamas atskirai savarankišku pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas (dalykas) neatitinka ieškinio faktinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sandorio nuginčijimo atveju yra taikoma restitucija, kai sandorio šalys atstatomos į pradinę, t. y. iki sandorio buvusią padėtį. Šiuo gi atveju ieškovas ginčija tik dalį sandorio, restituciją prašo taikyti pripažįstant jam nuosavybės dalį į ginčo turtą, tačiau tokio reikalavimo nepagrindžia byloje esančiais duomenimis. Nėra duomenų, kad ieškovas buvo sandorio šalis, ar kad butas iki sandorio jam priklausė nuosavybės teise. Pirkėjo teisių perkelti ieškovas neprašo. Ieškovui siūlytina reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo reikšti kitu teisiniu pagrindu ir pasirinkti kitą teisių gynimo būdą. Be kita ko, ieškovas nepagrindžia reikalavimo pripažinti jam nuosavybės teisę į 2/3 dalis ginčo buto, nes iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nurodo, jog, jo manymu, butas priklauso jam, atsakovei ir jo mirusiai sutuoktinei lygiomis dalimis, tačiau tokio reikalavimo nereiškia. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas ir apmokėtas žyminiu mokesčiu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nesutiktina, kad reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo yra sąlyginis jis net nėra taip formuluojamas. Nesutiktina, jog reikalavimas dėl palikimo priėmimo, galėtų būti reiškiamas pateikiant duomenis apie visą palikimą sudarantį turtą, registruotą L. G. vardu, ir reiškiamas atskirai savarankišku pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės, ir tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos.
4.2. Teismas siūlo “reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo reikšti kitu teisiniu pagrindu ir pasirinkti kitą teisių gynimo būdą”. Su tuo nesutinkama, nes teismas siūlo reikalauti perkelti pirkėjo teises, o ne pripažinti ieškovo nuosavybės teises į 2/3 Buto. Nuosavybės teisių pripažinimas į buto dalis yra tinkamas. Kad ieškovas nekelia reikalavimo nustatyti, jog butas “priklauso jam, atsakovei ir jo mirusiai sutuoktinei lygiomis dalimis”, tai, manytina, kad toks reikalavimas yra perteklinis, nes tai yra faktinių aplinkybių kokiomis dalimis ir tarp kokių asmenų buvo susitarta privatizuoti butą nustatymo klausimas. Be to, ieškovas turi teisę tikslinti reikalavimus iki paskyrimo bylą nagrinėti iš esmės, ir šioje ieškinio priėmimo proceso stadijoje tai nėra spręstina.
4.3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra motyvuotas ir pagrįstas. Dėl to, kad prašymas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, nesiginčijama, bet ieškovas yra pareiškęs prašymą nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleisti arba atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo“. Nors prašyme nėra nurodyta, kad kartu su už turtinį reikalavimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą yra mokėtinas žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, manytina, tai nėra būtina, nes tai nustatyta įstatymu, o kokia yra „likusi“ žyminio mokesčio dalis, konstatuoja teismas. Teismas nesprendė ieškovo prašymo ir negali įpareigoti (neįpareigojo) papildomai sumokėti žyminio mokesčio.
Teismas
konstatauoja :
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumams, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas pareiškė tokius reikalavimus – pripažinti iš dalies negaliojančiu 1992 m. lapkričio 18 d. susitarimą privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti iš dalies negaliojančia 1993 m. sausio 19 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį bei pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 2/3 dalis šio buto; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas priėmė visą 2016 m. lapkričio 15 d. mirusios sutuoktinės L. G. palikimą pradėjęs jį valdyti.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti motyvuotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių takymo bei jį apmokėti nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo reikšti kitu teisiniu pagrindu ir pasirinkti kitą teisių gynimo būdą, reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareikšti kaip atskirą reikalavimą atskiroje byloje.
9. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
10. Atskirajame skunde ieškovas teigia, jog nesutinka, kad reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo yra sąlyginis jis net nėra taip formuluojamas. Ieškovas taip pat nesutinka, jog reikalavimas dėl palikimo priėmimo, galėtų būti reiškiamas pateikiant duomenis apie visą palikimą sudarantį turtą, registruotą L. G. vardu, ir reiškiamas atskirai savarankišku pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka. Ieškovas nurodo, jog kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės, ir tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.
11. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog sutinka su ieškovu, kad jo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nėra sąlyginis ir sutiktina su tuo, jog minėtas reikalavimas nėra netgi formuluojamas kaip sąlyginis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodo, jog reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėtų būti reiškiamas atskiroje byloje. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės.
12. Atskirajame skunde ieškovas taip pat teigia, jog teismas siūlo “reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo reikšti kitu teisiniu pagrindu ir pasirinkti kitą teisių gynimo būdą”. Su tuo ieškovas nesutinka, nes teismas siūlo reikalauti perkelti pirkėjo teises, o ne pripažinti ieškovo nuosavybės teises į 2/3 Buto. Nuosavybės teisių pripažinimas į buto dalis yra tinkamas. Be to, ieškovo vertinimu, ieškovas turi teisę tikslinti reikalavimus iki paskyrimo bylą nagrinėti iš esmės, ir šioje ieškinio priėmimo proceso stadijoje tai nėra spręstina.
13. Jei pateiktu procesiniu dokumentu siekiama apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau dokumentą pateikęs asmuo neaiškiai suformuluoja ieškinio pagrindą ir (ar) dalyką, tai toks procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip ieškinys, turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
14. Šiuo atveju, ieškovas aiškiai ir konkrečiai suformulavo ieškinio dalyką, tai yra, nurodė konkrečius reikalavimus. Taip pat nurodė, jo vertinimu, tinkamą teisinį pagrindą. Be to, sutiktina su ieškovu, jog ieškovas turi teisę bylos nagrinėjimo eigoje patikslinti savo ieškinio teisinį pagrindą.
15. Papildomai pažymėtina, jog trūkumus, kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, reikėtų laikyti esminiais ieškinio trūkumais, kurie neleidžia suprasti pareikšto reikalavimo esmės arba nustatyti asmens, kuriam pareiškiamas reikalavimas, arba dėl kitų priežasčių iškelti civilinės bylos (pavyzdžiui, nesumokėtas žyminis mokestis). Teismas, nustačius, kad ieškinio trūkumai nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, turėtų priimti ieškinį, o galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
16. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo argumenai, jog nėra duomenų, kad ieškovas buvo sandorio, kurio dalį prašo pripažinti negaliojančiu šalis, ar kad butas iki sandorio jam priklausė nuosavybės teise bei tai, jog ieškovas nepagrindžia reikalavimo pripažinti jam nuosavybės teisę į 2/3 dalis ginčo buto, bei tai, jog ieškovas ginčija tik dalį sandorio, restituciją prašo taikyti pripažįstant jam nuosavybės dalį į ginčo turtą, tačiau tokio reikalavimo nepagrindžia byloje esančiais duomenimis, ar kad nėra duomenų apie palikimą sudarantį turtą, nėra kliūtis priimti ieškinį, kadangi šie ieškinio trūkumai nėra esminiai. Pažymėtina, jog minėtos aplinkybės, gali būti nustatytos bylos pasirengimo nagrinėti stadijoje.
17. Atskirasis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti motyvuotas ir pagrįstas. Dėl to, kad prašymas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, nesiginčijama, bet ieškovas yra pareiškęs prašymą nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleisti arba atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo“. Nors prašyme nėra nurodyta, kad kartu su už turtinį reikalavimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą yra mokėtinas žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, manytina, tai nėra būtina, nes tai nustatyta įstatymu, o kokia yra „likusi“ žyminio mokesčio dalis, konstatuoja teismas. Teismas nesprendė ieškovo prašymo ir negali įpareigoti papildomai sumokėti žyminio mokesčio. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.
18. Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas iš viso yra sumokėjęs 100 Eur žyminį mokestį. Bei ieškovas yra pateikęs prašymą nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleisti arba atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo.
19. Kadangi ieškovas nėra detalizavęs, už kokius konkrečiai pareikštus reikalavimus bei prašymus yra sumokėjęs 100 Eur žyminį mokestį, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nėra apmokėjęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą arba atleisti iš dalies nuo šio mokesčio mokėjimo pareikštas tik dėl ieškinio reikalavimų, darytina išvada, jog iš ieškovo sumokėtos 100 Eur žyminio mokesčio dalies, pirmosios instancijos teismas turi galimybę išskaičiuoti tą sumą, kuri reikalinga prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apmokėti ir dėl likusios žyminio mokesčio dalies spręsti, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo jo mokėjimo.
20. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nemotyvuotas. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas nurodė argumentus, kurių pagrindu ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nuspręs, ar prašymas pakankamai argumentuotas, tačiau tai nėra pagrindas nustatyti ieškinio trūkumus.
21. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.