Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant M. B., dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, R. A., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei V. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, R. A. skundą dėl administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovė prašė skundo netenkinti, nes jis yra priimtas visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, pagrįstas ir teisėtas.

N. R. R-R apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, tačiau jos neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (b.l.100) (ABTĮ 123 str. 1 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (Administarcinių teisės pažeidimų kodekso 297 str.) (toliau-ir ATPK).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 straipsniai), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 straipsniai) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

ATPK 188 str. numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

ATPK 188 str. analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1. 137 str. 2-3 d., 1. 138 str.)(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N17-101/2007).

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisriato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Petrašiūnų policijos nuovados (toliau- ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Petrašiūnų PN) tyrėjas 2010 m. balandžio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. A. dėl to, kad jis 2010 m. kovo 31 d. apie 15.00 val. savavališkai vykdė savo teisę naudotis bei laikyti užrakintas namo, esančio (neskelbtina), pastogės patalpas, savavališkai nesuteikė galimybės į jas patekti ir atlikti kadastrinius matavimus namo bendraturtei R. R.- R. ir šiais veiksmais pažeidė jos teisę naudotis bendrojo naudojimo objektu, nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 4.83 str. 1 d. nuosatų ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Petrašiūnų PN viršininkas 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.411539 nutarė R. A. pažeidimo medžiagą pateikti administracinei komisijai prie Kauno miesto savivaldybės tarybos (b.l.9-15). Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr.AD-459 R. A. paskyrė administracinę nuobaudą-įspėjimą pagal ATPK 188 str. už tai, kad jis 2010 m. kovo 31 d. apie 15.00 val. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos (CK 1.137 str,. 2 ir 3 d., 4.83 str. 1 d.), vykdydamas savo teisę naudotis bei laikyti užrakintas namo, esančio (neskelbtina) pastogės patalpas, neleido bendraturtei R. R.-R. į jas patekti ir atlikti kadastrinius matavimus (b.l.96). Taip pat nustatyta, kad R. A. ir R. R.-R. yra gyvenamojo namo, esančio (neskelbtina) bendraturčiai (kiekvienas po ½ dalį pastato) ir naudojimosi namu tvarka nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 21 d. sprendimu (b.l.17,18,20-24). Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi R. R. – R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio tenkino dalinai - įpareigojo R. A. leisti pareiškėjai patekti į gyvenamųjų patalpų, esančių (neskelbtina), pažymėtų 1A2b, unikalus Nr. 1999-1015-2019, pastogės patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus; prašymo leisti ieškovei be atsakovo sutikimo išsiimti technines sąlygas, pasirengti projektą dujų katilo pakeitimui bei šildymo sistemos paleidimui, netenkino; nutarties vykdymą teismas pavedė vykdyti antstoliui pagal pareiškėjos pasirinkimą; įpareigojo R. R.-. iki 2009 m. lapkričio 1 d. pateikti teismui ieškinį, apmokėtą nustatyto dydžio žyminio mokesčiu. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, leido ieškovei R. R.-R. laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, be atsakovo R. A. sutikimo gauti laikinąsias technines sąlygas, pasirengti laikiną projektą dujų katilo pakeitimui bei laikinai pastatyti naują dujų katilą ir laikinai pasileisti šildymo sistemą ieškovei priklausančiose patalpose gyvenamajame name, esančiame (neskelbtina) (b.l.25,26). Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 10 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis paliko nepakeistas (b.l.82-84). 2010 m. balandžio 6 d. antstolis M. P., vykdydamas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį, surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo aktą, kuriuo patvirtino, jog R. A. 2010 m. kovo 31 d. 15.00 val. neatvyko ir neįvykdė teismo įpareigojimo leisti R. R.-R. patekti į gyvenamųjų patalpų, esančių (neskelbtina), pažymėtų 1A2b, unikalus Nr. 1999-1015-2019, pastogės patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus (b.l.28,29). Atsakovas R. A. 2010 m. kovo 8 d. pateikė teismui prašymą panaikinti 2009 m. spalio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovą R. A. leisti pareiškėjai patekti į gyvenamųjų patalpų, esančių (neskelbtina), pažymėtų 1A2b, unikalus Nr. 1999-1015-2019, pastogės patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus, kadangi ieškovė R. R.-R. per teismo nustatytą terminą nepadavė teismui ieškinio, kuriame būtų suformuluotas reikalavimas dėl palėpės, esančios (neskelbtina). Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė atsakovo R. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (b.l.85). Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį paliko nepakeistą (b.l.82-85). P. R. A. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/00457 pagal 2009 m. spalio 15 d. išduotą Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-26392-717/2009, kuriuo prašė pripažinti antstolio M. P. surašytą Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti neteisėtu, kaip neatitinkantį galiojančių teisės aktų, pripažinti antstolio M. P. priimtą Reikalavimą vykdyti teismo nutartį neteisėtu, kaip neatitinkantį galiojančių teisės aktų ir viršijančių antstoliui suteiktus įgaliojimus; pareiškėjas prašė skubiai sustabdyti antstolio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/00457 iki apeliacinės instancijos teismas priims galutinį ir neskundžiamą procesinį sprendimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. A. prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pagal 2009 m. spalio 15 d. išduotą Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-26392-717/2009. Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą (b.l.78-81).

P. R. A. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas teismo pripažinti 2010 m. kovo 15 d. antstolio surašytą Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti v. b. Nr. 0123/10/00457 neteisėtu, kaip neatitinkantį galiojančių teisės aktų, bei pripažinti antstolio 2010 m. kovo 16 d. priimtą Reikalavimą vykdyti teismo nutartį neteisėtu, kaip neatitinkantį galiojančių teisės aktų ir viršijantį antstoliui suteiktus įgaliojimus. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. kovo 17 d. į jo sutuoktinės R. A. namus, esančius (neskelbtina) apie 20 val. atvyko antstolis ir įteikė jam du dokumentus: 2010 m. kovo 15 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2010 kovo 16 d. Reikalavimą vykdyti teismo nutartį. Pareiškėjo nuomone, minėti antstolio dokumentai neatitinka CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) nustatytos privalomos formos, todėl jie yra negaliojantys. Antstolio Reikalavimą vykdyti teismo nutartį pareiškėjas laiko antstoliui suteiktų įgaliojimų viršijimu, nes 2009 m. spalio 15 d. teismo nutartyje pareiškėjas nebuvo įpareigotas atvykti ir atrakinti kokias nors duris. Be to, šiame Reikalavime antstolis interpretuoja 2009 m. spalio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi teismas nurodė: „Įpareigoti atsakovą R. A. leisti pareiškėjai patekti į gyvenamųjų patalpų, esančių (neskelbtina), pažymėtų lA2b (unikalus Nr. 1999-1015-2019), pastogės patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus.“ Antstolis, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, savo neteisėtai surašytame Reikalavime vykdyti teismo nutartį surašė ne tik tai, kad jis reikalauja nedelsiant įvykdyti 2009 m. spalio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-26392, t. y. leisti suinteresuotam asmeniui patekti į gyvenamųjų patalpų, esančių Svarainių skg. 3, pažymėtų lA2b (unikalus Nr.1999-1015-2019) pastogės patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus, bet ir nesudaryti jokių kliūčių vykdyti šią teismo nutartį, t. y. leisti įeiti, atrakinti palėpės patalpas ar pateikti palėpės durų raktus antstoliui ar suinteresuotam asmeniui. Be to, antstolis pranešė, kad teismo nutartis bus vykdoma 2010 m. kovo 31 d. 15.00 val. (neskelbtina), ir pareikalavo 2010 m. kovo 31 d. 15.00 val. atvykti į (neskelbtina) ir leisti bei sudaryti sąlygas suinteresuotam asmeniui patekti į palėpės patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus. Pareiškėjo teigimu, jis leido, netrukdė, nesudarė jokių kliūčių vykdyti teismo nutartį ir dabar leidžia R. R.-R. patekti į gyvenamųjų patalpų, esančių (neskelbtina), pastogės patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus, taip, kaip tai suformuluota teismo nutartyje. Pasiūlė antstoliui ir suinteresuotam asmeniui pasidaryti raktų dublikatus, nes jis nėra įpareigotas asmeniškai atrakinti, jos užrakintos tik todėl, jog ten yra asmeniniai pareiškėjo daiktai. Žodžių „leisti, patekti, netrukdyti“ prasmė Dabartinės lietuvių kalbos žodyne neturi prasmės „atrakinti, pateikti raktus, atvykti“. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 21 d. sprendimu yra nustatyta patalpų naudojimo tvarka, ir kai kuriose jų yra tik jo asmeniniai daiktai. Taigi palėpėje yra tik jo asmeniniai daiktai ir tik jo statybinės medžiagos. Suinteresuotas asmuo, pareiškėjo nuomone, visus raktus turėjo gauti iš buvusios savininkės, kaip tai parašyta 2008 m. birželio 2 d. ½ namo, esančio (neskelbtina), priėmimo-perdavimo akte, kuriame ji nurodo, jog visi raktai jai buvo perduoti. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, o Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi R. A. atskirąjį skundą atmetė ir minėtą nutartį paliko nepakeistą (b.l.104-109).

Įvertinus byloje nustatytas pagrįstas aplinkybes, pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas tarp privačių asmenų dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo (neinventorizuotų gyvenamojo namo pastogės patalpų)(CK 4.75 str. 1 d.)(b.l.25,26), laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 str. 1 d. 6 p.)(b.l.25,26), atsakomybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo (CPK 149 str.), sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus įvykdymo pasekmių (antstolis M. P. pateikė teismui pareiškimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimo nevykdymo ir baudos paskyrimo, tačiau šis pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu) (CPK 771 str.)(b.l.28,29,66). Iš civilinių teisinių santykių atsirandantys ginčai arba atskiros šių ginčų dalys negali būti išspręsti administracinėmis priemonėmis. Tarp šalių vykstant civiliniams ginčams, Civilinio proceso kodekse yra numatyti institutai, kurių pagalba yra sprendžiami klausimai iki bylos išnagrinėjimo arba kiti procesinio pobūdžio prašymai. Taigi, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad R. A. nevykdė įsiteisėjusios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuri yra privaloma jam ir turi būti vykdoma (CPK 18 str.), todėl jam kyla Civilinio proceso kodekse numatytos pasekmės (CPK 149 str., 771 str.) ir negali būti baudžiamas administracine tvarka už tokius veiksmus, kurie, be kita ko, pagal savo pobūdį priskirtini veiksmams, atsirandantiems iš civilinių teisinių santykių.

Dėl nurodytų motyvų, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo R. A. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kuris numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Asmuo, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, R. A. taip pat prašė priteisti iš administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-4), tačiau šis prašymas netenkintinas.

Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ aštuonioliktasis skirsnis. Šio skirsnio 123 str. 3 d. numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjami vadovaujantis ATPK normomis, o prireikus ir ABTĮ įstatymu. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str. Šis straipsnis nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose, ir jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. A. skundą tenkinti.

Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr.AD-459, kuriuo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 188 str. paskirta administracinė nuobauda-įspėjimas, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.