Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1543-577/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-25
Bylos Nr.
2A-1543-577/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1543-577/2011Procesinio sprendimo kategorija: 44.2., 44.2.4.2., 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovės E. K. įstatyminiam atstovui S. K.,atsakovui R. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą S. K., ieškinį atsakovui R. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. K., atstovaujama pagal įstatymą tėvo S. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė ieškovės naudai priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-05-14, apie 21 val., atsakovas R. K., būdamas netoliese Žadeikos g. 14A esančio vaikų darželio, Vilniuje, ašarinių dujų balionėliu papurškė ieškovei į veido sritį, tuo padarė mažametei ieškovei nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės akies obuolio junginės 1 laipsnio bei veido odos (skruostų srityje) nudegimu, padarytu paveikus chemine deginančių savybių turinčia medžiaga. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-88/2010 atsakovas pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Dėl atsakovo nusikalstamos veikos ieškovė patyrė pažeminimą, psichologinį stresą, išgyveno stiprų fizinį skausmą, nepatogumus, dvasines kančias, sumažėjo jos galimybės bendrauti ar užsiimti norima veikla, dėl ko laikui bėgant išsivystė emocinė depresija. Ieškovė po patirtų atsakovo nusikalstamų veiksmų nuolat jaučia baimę būti tarp nepažįstamų žmonių viešose vietose. Patirtos traumos pobūdis lemia tai, jog sužalojimai gali atsiliepti atsakovės sveikatos būklei ir ateityje, nes buvo sužalota akis.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinį iš esmės palaiko.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010-12-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš R. K. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 80 Lt bylinėjimosi išlaidų E. K., pagal įstatymą atstovaujamos S. K., naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš R. K. 66 Lt žyminio mokesčio ir 2,72 Lt teismo pašto išlaidų valstybės naudai. Priteisė iš E. K., pagal įstatymą atstovaujamos S. K., 24,30 Lt teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010-12-17 sprendimą dėl priteistų 2000 Lt ieškovės neturtinei žalai atlyginti, taip pat dėl priteistų 80 Lt bylinėjimosi išlaidų E. K., pagal įstatymą atstovaujamos S. K., naudai, bei dėl priteistų 66 Lt žyminio mokesčio. Nurodo, kad visi ieškovės minimi patirti nepatogumai pasireiškė iškart po 2009-05-14 įvykio (tai nustatyta dar baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-88/2010). Todėl mano, kad dar iki Vilniaus miesto pirmam apylinkės teismui priimant 2010-01-18 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-88/2010, ieškovė turėjo užtektinai laiko pareikšti civilinį ieškinį toje pačioje baudžiamojoje byloje ir reikalauti neturtinės žalos priteisimo. Apeliantas buvo nubaustas, nors kaltės ir nepripažino, teismo paskirtus įsipareigojimus sąžiningai įvykdė. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad dėl apelianto nusikalstamos veikos „ieškovė patyrė pažeminimą, psichologinį stresą, išgyveno stiprų fizinį skausmą, nepatogumus, dvasines kančias, sumažėjo jos galimybės bendrauti ar užsiimti norima veikla, dėl ko laikui bėgant išsivystė emocinė depresija, ieškovė po patirtų nusikalstamų veiksmų nuolat jaučia baimę būti tarp nepažįstamų žmonių viešose vietose”, nors į bylą nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas šioms išvadoms pagrįsti. Apeliantas pažymėjo, kad po įvykio ieškovė pradėjo lankyti modelių agentūros būrelį, o tai tik įrodo, kad ieškovės žodžiai neatitinka jos veiksmų. Taip pat teigiama, kad dėl apelianto veiksmų „sutrikdytas ieškovės psichologinis socialinis vystymasis, ji dažnai negali susikaupti ruošdamasi pamokoms vidurinėje mokykloje, neužmiega naktimis”, tačiau įrodymų nepateikė, o minėtas aplinkybes gali lemti daugybė priežasčių. Ieškovė dėl visų šių minimų nepatogumų į gydytojus (psichologus) kreipėsi tik po civilinio ieškinio padavimo vos ne metams praėjus. Be to, kreiptasi buvo konkrečiai ne dėl apelianto sukelto įvykio, o dėl dažnų konfliktų su šeimos nariais, fobinio nerimo sutrikimo vaikystėje. Taip pat ieškovė jos žodžius patvirtinančius įrodymus turėjo pateikti kartu su civiliniu ieškiniu arba turėjo nurodyti įrodymus, kurių ji negali pateikti teismui, kartu nurodydama aplinkybes, trukdančias tai padaryti, tačiau ieškovė psichologų pažymas pateikė jau įpusėjus civilinei bylai. Teismas suteikė ieškovei galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi ir byla dėl neturtinės žalos priteisimo įgavo ne tiek kompensacinį, kiek labiau baudinį pobūdį.

Apeliantas nurodo, jog nesutinka su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadomis. Nurodo, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis tiesiog norėjo išskirti mergaites, kad jos nebesimuštų. Apeliantas, jausdamas tėvišką ir pilietinę pareigą, pamėgino išskirti besimušančias mergaites, kol jos nesužeidė viena kitos. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu civilinėje byloje atmesti jo argumentus dėl atliktų veiksmų būtinojo reikalingumo.

Pažymi, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvadoje nurodo, kad ieškovė mokosi gerai, mokytojai nusiskundimų neturi, kad ji užsiima norima veikla, o teisme ieškovė kalba visiškai priešingai. Todėl daro išvadą, kad nuolat yra meluojama. Be to, išvadoje yra nurodyta, kad ieškovė nenori kalbėti apie šį įvykį, nes pravirksta. Tačiau parengiamojo posėdžio metu ieškovės tėvas paprašė iškviesti į teismą ieškovę, kad duotų parodymus, nors teismas ir atsakovas prašė to nedaryti, kad nebūtų žalojamas vaikas. Į tai tėvas neatsižvelgė ir atsivedė ją į teismą prieš jos valią, tuo suteikdamas jai moralinį skausmą. Iš ko matyti, kad yra vykdomas ne teisingumas, o pasipelnymo planas 20000 tūkstančių litų sumai. Ieškovai turėjo pateikti raštiškus įrodymus, o ne eilinį kartą kviesti vaiką, kad sugraudintų teismą, nors vaikas tam prieštaravo. Ieškovė taip ir nepateikė nei vieno įrodymo atsakovo atžvilgiu.

Nurodo, jog teismas, priimdamas 2010-12-17 sprendimą, neatsižvelgė į dabartinę Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, o kadangi Lietuvoje vis dar tebesitęsia ekonominė krizė, šalies gyventojų pragyvenimo lygis tebėra žemas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, priteista 2000 Lt neturtinė žala ieškovės naudai yra neadekvati jos argumentuojamų patirtų nepatogumų ir atsakovo bei jo šeimos finansinės situacijos, valstybės ekonominės padėties atžvilgiu. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, priteista 2000 Lt neturtinė žala yra per didelė.

Atsiliepimas

Ieškovė, pagal įstatymą atstovaujama S. K., atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su atsakovo argumentais apeliaciniame skunde, ir prašo jį atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010-12-17 sprendimą, priteisti iš atsakovo visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo R. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlyginimo ypatumus. Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Jeigu atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalą taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-3-604/2005).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas R. K. nežymiai sužalojo mažametę E. K., gimusią 1996-12-19, kai 2009-05-14 apie 21.00 val., būdamas netoliese (duomenys neskelbtini) esančio vaikų darželio, Vilniuje, ašarinių dujų balionėliu papurškė ieškovei – nukentėjusiajai mažametei E. K. į veido sritį, tuo padarė ieškovei – nukentėjusiajai mažametei E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtu nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal LR BK BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) (b.l. 6-8). Iš specialisto išvados matyti, kad E. K. nustatyta kairės akies obuolio junginės 1 laipsnio bei veido odos (skruostų srityje) nudegimas, padarytas paveikus chemine, deginančių savybių turinčia medžiaga. Ieškovės sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu (baudžiamoji byla Nr. 1-230-88/2010, b.l. 10-11).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus bei pagrįstai laikė įrodytu ieškovei padarytos žalos faktą, atsakovo kaltę bei jo neteisėtus veiksmus, sąlygojančius žalos atsiradimą, taip pat pagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir ieškovės sveikatai kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti(CK 6.246 - 6.249 straipsniai, CPK 182 str. 3p.), taip pat pagrįstai taikė CK 6.283 str. 1 d. nuostatas, kur numatyta, jog, jei fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Teismo funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, yra saistomas, viena vertus, kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybių sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečias bylos aplinkybes, kita vertus, neleidžiančių pernelyg siaurinti ar išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti taip pat į teisėtus žalą padariusio asmens interesus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, taikymo taisyklių ar nurodytų kriterijų prioritetų. Kiekvienu konkrečiu atveju juos parenka teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukštesnių instancijų teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, kurioje nurodoma, jog išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (LAT 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Pagrįstai nurodė, jog nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, jog subjektyviojo nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 str., požymio – kaltės – forma yra tyčia (tiesioginė ar netiesioginė), todėl nėra pagrindo sutikti su pirmos instancijos motyvais, kuriuose teismas pasisako, jog atsakovo kaltė pasireiškė neatsargumu, šie pirmos instancijos teismo motyvai pašalintini. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovės prašoma priteisti 20000 Lt materialinė neturtinės žalos išraiška nėra logiškai pagrįsta, teisinga ir protinga. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo elgesys (nusikalstama veika mažamečio, tai yra, 12 metų amžiaus nukentėjusiojo asmens atžvilgiu padaryta suaugusio asmens, turinčio akivaizdų pranašumą) neabejotinai ieškovei sukėlė fizinį skausmą, baimę bei dvasinį, psichologinį sukrėtimą. Dėl atsakovo padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ji patyrė dvasinių išgyvenimų, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų dėl gydymosi.

Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, nustatydamas ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį, pagrįstai rėmėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais ir atsižvelgė į tai, jog nors ieškovės sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau padaryti sužalojimai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat įvertino nukentėjusiosios amžių. Taigi, pirmos instancijos teismas taip pat įvertino, kad ieškovės gydymosi periodas buvo neilgas, ji gydėsi namuose ambulatoriškai, mokyklos lankymas nesutriko, po įvykio atsirado naujas užsiėmimas – modelių agentūroje, pateiktus į bylą išrašus iš medicininių dokumentų ir pagrįstai padarė išvadą, jog nepilnametės E. K. pergyvenimai, susiję su nurodytu įvykiu, buvo laikino pobūdžio, nepadarę esminės įtakos jos gyvenimo kokybei. Teisėjų kolegija, susipažinusi su civilinės bylos medžiaga, pažymi, jog ieškovė pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, kuris patvirtina ieškovės apsilankymus pas psichologą, Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos pažymą su ieškovės ugdymo rezultatais, iš kurios matyti, jog rezultatai yra suprastėję; byloje pateikti rašytiniai įrodymai įvertinti pirmos instancijos teismo, todėl apelianto argumentai, jog nepateiktas nei vienas rašytinis įrodymas, yra nepagrįsti ir atmestini.

Taip pat teismas vertino atsakovo turtinę padėtį, tai, jog atsakovo šeimoje auga nepilnametė dukra (išlaikymo reikalingas asmuo), tai, kad atsakovo šeima gyvena socialiniame būste bei turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, atsakovo ir jo sutuoktinės gaunamų pajamų dydį, tai, kad atsakovas privalo sumokėti 5 MGL į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė savo veiksmų būtinojo reikalingumo, nes nepateikė jokių duomenų, jog dėl mažamečių konflikto buvo grėsmė didesnei žalai atsirasti, taip pat kad nebuvo galima imtis kitų adekvačių situacijai priemonių išskirti konfliktuojančius vaikus (CPK 178 str.).

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą, atskleidė jų reikšmę nustatant priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas ginčo teisiniam santykiui reikšmingas faktines aplinkybes: sužalojimų pobūdį, nukentėjusiosios amžių, jos patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sužalojimo pasekmes, atsakovo kaltės formą, atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgdama į teisminę praktiką ir siekdama nustatyti kiek įmanoma sąžiningesnį ir teisingesnį atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant tiek ieškovo, tiek atsakovo teisinės interesų pusiausvyros, mano, kad pirmos instancijos teismo priteista neturtinė žala ieškovei yra adekvati jos patirtiems dvasiniams išgyvenimams, fiziniam skausmui. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis – 2000 Lt – atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.) bei teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose.

Pažymėtina, jog iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-230-88/2010 medžiagos matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškinys iš viso nebuvo pareikštas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog įstatyminis ieškovės atstovas yra kartą atsisakęs nuo civilinio ieškinio, ir antrą kartą jo reikšti negali; taip pat apeliantas neteisingai interpretuoja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu apeliantui paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teisėjų kolegija išaiškina, kad nuosprendžiu paskirta įmoka yra baudžiamojo poveikio priemonė, o ne tiesiogiai nukentėjusiai priteisti pinigai. Specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos tikslas – užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus. Šis įstatymas nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Tačiau pažymėtina, jog šis įstatymas nereglamentuoja smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo iš nusikaltimą padariusių asmenų ar už jų veikas atsakingų asmenų. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis, įmokėdamas į fondą 650 Lt, juos sumokėjo nukentėjusiajai, o teismui nusprendus, kad apeliantas turi dar atlyginti neturtinę žalą, jis yra nubaustas du kartus.

Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, į aplinkybę, kad gyvenimo lygis yra žemas. Kaip jau minėta, pirmos instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinę žalą, atsižvelgė ir visapusiškai įvertino atsakovo turtinę padėtį.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo R. K. valstybei priteistina 11,30 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, bei 700 Lt advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) ieškovės E. K. įstatyminiam atstovui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. K. įstatyminiam atstovui S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 700 Lt (septynis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Loreta LipnickienėHenrichas Jaglinskis