- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-724-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01213-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- Ž. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8604-504/2019 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui Ž. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. V. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo Ž. V. 2019-03-15 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-09-23 nutartimi atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams. Be to, ieškovei išaiškinta, kad su ieškiniu ji turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
3. Teismas nustatė, kad pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pateiktą informaciją atsakovo gyvenamoji vieta nustatyta Vilniaus mieste. Nurodė, kad šalys santuokoje gimusių vaikų neturi, todėl byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 381 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė A. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-09-23 nutartį bei perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Rokiškio rūmams, taip pažeisdamas jos konstitucinę teisę kreiptis į teismą bei netinkamai taikė teisės aktus, nes ji turi nepilnametį vaiką ir turi teisę pasirinkti teismingumą.
6. Teigia, kad atsakovo Ž. V. paskutinė žinoma faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ką patvirtina 2019-05-31 seniūno pažyma. Gyventojų registro duomenų 2019-08-29 pažymoje nurodoma, kad Ž. V. nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Vilniaus m.. Tvirtina, kad teismas vadovavosi tik policijos komisariato duomenimis, kad Ž. V. apklausoje yra nurodęs, jog gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tai netiesa, nes pareigūnai domėjosi ar Ž. V. negyvena pas ją, nes atsakovo Vilniaus mieste neranda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės A. V. atskiruoju skundu.
7. Atskiruoju skundu yra keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti A. V. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pagal bendrąją procesiniuose įstatymuose įtvirtintą teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis), tačiau įstatymo leidėjas CPK 30 straipsniu nustatė ir atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Teismingumas ieškovo pasirinkimu numatytas ir šeimos bylose.
9. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė A. V. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškinyje A. V. nurodė, kad atsakovo Ž. V. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kas iš esmės sutampa su pačios ieškovės nurodoma gyvenamąja vieta. Pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovės ieškinyje pateiktus paaiškinimus dėl atsakovo gyvenamosios vietos bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pateiktą informaciją apie Ž. V. gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), sprendė, jog ieškinys pareikštas pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles.
10. Apeliacinės instancijos teismas su minėta išvada nesutinka, nes CPK 381 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nors ieškiniu A. V. be santuokos nutraukimo jokių kitų reikalavimų – turto padalinimo, išlaikymo ir pan., atsakovui ieškiniu nekelia, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė augina nepilnametę dukrą G. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas leidžia konstatuoti, kad ieškovė A. V. viena augina nepilnametį vaiką. Esant minėtiems duomenims darytina išvada, kad nepriklausomai, jog nepilnamečio vaiko tėvu nėra atsakovas Ž. V., ieškovė turi teisę pasirinkti bylos teismingumą, nes minėta CPK 381 straipsnio 1 dalies nuostata nenustato, kad nepilnamečio vaiko tėvas privalo būti atsakovas.
11. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės A. V. ieškinį, todėl nutartis naikintina ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.