- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- T-254-1017/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00284-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Nuteistasis
- Ž. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 59-25 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. R. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (2 epiz.), 180 straipsnio 1 dalį, jam, vadovaujantis vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Nurodoma bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. spalio 5 d., pabaiga – 2018 m. spalio 3 d., ½ bausmės atliko 2016 m. spalio 3 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. vasario 15 d. – 7 mėnesiai 18 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2018 m. vasario 15 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-8 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2018 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą Nr. 59-25 taikyti Ž. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. spalio 3 d.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018 m. spalio 3 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam Ž. R. lygtinį paleidimą netvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės; be to, BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 str. 3 d.).
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo lygtinai paleisti Ž. R. iš pataisos įstaigos (ne)tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad Ž. R. 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2016 m. spalio 3 d., jo prašymas svarstomas trečią kartą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pirmą kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje jis buvo svarstytas 2017 m. gegužės 4 d., buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistasis komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 59-83 apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2017 m. birželio 6 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Antrą kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje Ž. R. buvo svarstytas 2017 m. spalio 26 d. ir 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 59-187 buvo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi, nei vėliau, apskundus šią nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. nutarimi šio komisijos nutarimo nepatvirtino.
Šioje byloje teismui pateiktoje 2018 m. vasario 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-24 nurodyta, kad Ž. R. įvykdyti Lygtinio paleidimo komisijos teikiamų rekomendacijų neturėjo galimybių, nes jam suteikta teisė be sargybos ar palydos dirbti už įstaigos teritorijos ribų. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad Ž. R. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 81 balas, iš jų statiniai veiksniai sudaro 40 balų, dinaminiai – 41 balą. Taigi, sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam Ž. R. tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal teismų praktiką, būtina įvertinti, ar jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.
Bylos duomenimis, Ž. R., minėta, neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nusikaltimus jis padarė veikdamas vienas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, kad Ž. R. analizuoja savo nusikalstamą gyvenimo būdą, geba realistiškai įvardinti neteisingų elgesio strategijų pasirinkimą lėmusias priežastis – alkoholį bei atsakomybės trūkumą. Pataisos namuose jis nuo neigiamos aplinkos įtakos nepriklausomas, geba save apginti. Konfliktuose su kitais nuteistaisiais nepastebėtas. Ž. R. neslepia, kad anksčiau apie 10 metų jis sistemingai vartojo narkotikus (heroiną, kitus opiatus, amfetaminą), tačiau teigia, kad paskutinius 9 metus narkotikų nevartoja; psichologinė tarnyba duomenų apie tai neturi. Nuteistasis supranta, kad piktnaudžiavimas narkotikais yra susijęs su jo nusikalstamu elgesiu. Lankė psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos grupę „Įžanginė grupė“. Ž. R. pripažįsta, kad iki šios laisvės atėmimo bausmės piktnaudžiavo alkoholiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra naudojęs smurtą. Supranta piktnaudžiavimo alkoholiu ir savo nusikalstamo elgesio ryšį. Išreiškia motyvaciją keisti alkoholio vartojimo įpročius. Jis 2017 metais lankė „Įžanginę grupę“, kurioje nagrinėjo alkoholio vartojimo žalą sau ir aplinkiniams. Nuteistasis teigia, kad stengiasi nepalaikyti kriminalinės subkultūros. Diskriminacinių nuostatų nereiškia, teigia, kad stengiasi laikytis pataisos įstaigos taisyklių. Supranta poreikį puoselėti visuomenės pripažintas vertybes bei išsako norą būti pilnateisiu visuomenės nariu.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis į Vilniaus pataisos namus atvyko 2015 m. sausio 16 d., 2015 m. sausio 21 d. jis buvo paskirtas į paprastąją grupę; bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį du kartus skatintas, bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, drausmine nuobauda baustas vieną kartą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą. Jis turi mūrininko – tinkuotojo specialybę, įgytą Darbo biržos siuntimu, staliaus – staklininko specialybę, įgytą Kybartų pataisos namuose, avalynės gamintojo ir suvirintojo profesines kvalifikacijas, įgytas Vilniaus pataisos namuose, be to, jis šiuo metu mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje elektros įrengimų remontininko specialybės. Dėl teistumų gausos socialiniai darbiniai įgūdžiai laisvėje minimalūs, trumpą periodą dirbęs įmonėje „Kauno grūdai“ bei Tauragės Autobusų parke. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, jis dirba Vilniaus pataisos namų ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku, gauna atlyginimą. 2018 m. sausio 15 d. pažymoje Nr. 42-39 dėl vykdomųjų dokumentų nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 449,64 Eur (išskaičiuota 79.53 Eur). Ž. R. iki sulaikymo gyveno pas motiną, nors teigia, kad trumpai gyveno pas sugyventinę. Lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi Vilniaus arkivyskupijos Caritas laikinuosiuose namuose, iš minėtos įstaigos gautas patvirtinantis raštas dėl nuteistojo apgyvendinimo. Pažymėtina, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai yra gana adekvatūs, jis turi suformavęs gana konkrečius ateities planus, susijusius su darbine veikla, po paleidimo darbo ieškosis per darbo biržą.Taigi byloje yra nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų.
Vertindamas, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nustatyta nuteistojo Ž. R. nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio jo svarstymo padidėjo nuo 57 balų iki 81 balo ir yra priskiriama prie vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau nedaug žemesnės nei maksimali vidutinės rizikos riba, kuri nustatoma nuo 41 iki 99 balų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Ž. R. iš viso yra teistas šešis kartus – vieną kartą už išžaginimą, penkis kartus – už vagystes. Amžius pirmojo teistumo metu – 18 metų. Jo padarytų nusikaltimų modelis netapatus. Ankstesnių teistumų metu įstatymas dėl amnestijos netaikytas, vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, jo sąlygų nepažeidė. Laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigose atliko keturis kartus, tačiau savo elgesio nepakeitė ir vėl pakartotinai nusikalto. Pažymėtina, kad nors nuteistasis ir geba palaikyti pokalbį, išklausyti pašnekovą, tačiau kai kada yra linkęs įžvelgti priešiškus ketinimus ten, kur jų nėra. Be to, vykdydamas nusikaltimus ,siekia betarpiško atlygio, neįvertindamas galimų savo elgesio pasekmių. O siekdamas kitų žmonių paklusnumo, yra naudojęs agresiją, nors, kaip pats teigia, būdamas piktas nėra praradęs savitvardos. Taip pat pastebėtina, kad Ž. R. supranta, jog turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Jis linkęs atmesti kai kurias pasiūlytas konstruktyvias problemų sprendimo alternatyvas, kaip pernelyg komplikuotas. Ir nors supranta, kad visi jo poelgiai turi pasekmes, tačiau ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme – įvertindamas jas tik sau ir tam tikriem asmenims. Kalbėdamas apie nusikaltimus, už kuriuos yra nubaustas, yra linkęs juos neutralizuoti. Dėl narkotikų vartojimo padarinių 2000 metais yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, tačiau po gydymo narkotikų vartojimo nenutraukė, nors sumažino suvartojamų narkotikų dozę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo socialiniai ryšiai silpni: jis laiškais bendrauja su seserimi, gyvenančia Airijoje, anot jo, ryšiai su sugyventine nutrūko. Be to, ir su broliais santykiai nutrūkę, kaip pats teigia, jog dėl jo kriminalinės patirties, o tėvai mirę. Jis pasimatymų metu nelankomas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei ypatingai atkreiptiant dėmesį į tai, kad nuteistojo Ž. R. nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio jo svarstymo yra ne sumažėjusi, bet priešingai – ženkliai padidėjusi, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad, išėjęs į laisvę, Ž. R. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Dėl nurodyto netvirtintinas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 59-25 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. R..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 59-25 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. R..
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.