- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-2462-945/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08212-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „OGMIOS CENTRAS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Quality Development“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OGMIOS CENTRAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OGMIOS CENTRAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Quality Development“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Quality Development“ pareiškus prieštaravimus civilinėje byloje pagal UAB „OGMIOS CENTRAS“ pareiškimą UAB „Quality Development“ dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovė UAB „OGMIOS CENTRAS“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Quality Development“ (toliau – atsakovė) 54 007,90 Eur skolą, 8 528,06 Eur delspinigius, 10,15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o tokio turto nesant ar nepakankant – piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą 62 535,96 Eur sumai. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovė delsia atsiskaityti su ieškove, atsakovės skola ieškovei yra didelė, atsakovės finansinė būklė nėra gera, jos įsipareigojimai kreditoriams yra dideli ir didėja, trūksta lėšų padengti šiuos įsipareigojimus. Aplinkybė, kad atsakovė geranoriškai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, vengia atsiskaityti ilgą laiko tarpą, rodo, jog atsakovė, norėdama išvengti skolos išieškojimo, gali siekti paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jai priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinį, panaikino 2025 m. kovo 25 d. teismo įsakymą, perdavė civilinę bylą pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, taip pat tos pačios dienos nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, už ne didesnę kaip 62 535,96 Eur sumą.
Šalies argumentai
4. 2025 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį bei ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti, patenkino atsakovės atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas nusprendė, kad nors ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, taikant laikinąsias apsaugos priemones svarbu įvertinti ir atsakovės elgesį sąžiningumo aspektu. Teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovė elgiasi ar elgsis nesąžiningai, stengdamasi išvengti galimos prievolės. Teismo vertinimu, vien didelė ieškinio reikalavimo suma, net ir esant duomenų apie ne itin gerą atsakovės finansinę padėtį, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. turto arešto, taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovės turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jos turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Tai, kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta ne viena byla teismuose, negali būti atsakovės nesąžiningumo įrodymu, nes galutinis šių bylų rezultatas nėra žinomas, be to, tam tikrų prievolių nevykdymas gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su asmens nesąžiningumu susijusių priežasčių. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, t. y. nepateikė įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka / atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų buvimo. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui neturi būti suabsoliutinama, nurodant, kad laikinąsias apsaugos priemones galima taikyti tik tuomet, kai byloje yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Tam tikrais atvejais grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali egzistuoti net ir nesant atsakovo nesąžiningumo, o dėl objektyvių aplinkybių. Atsakovė geranoriškai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ir vengia atsiskaityti ilgą laiko tarpą, kas rodo, kad atsakovė, norėdama išvengti skolos išieškojimo, gali siekti paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jai priklausantį turtą.
1.2. Teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovė remiasi ne tik didele skolos suma, bet ir kitomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie parodo grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Su ieškove nutraukta nuomos sutartis ir nuomotose patalpose veikusios parduotuvės uždarymas, sunki atsakovės turtinė padėtis, kitose bylose atsakovės atžvilgiu priimti teismų sprendimai parodo, kad atsakovė turi finansinių sunkumų atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriais. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti atsakovės nesąžiningumą.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti, patenkino atsakovės atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. Atskirajame skunde ieškovė nurodo prašanti panaikinti visą pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, t. y. ir jos dalis, kuriomis atnaujintas terminas atskirajam skundui paduoti, patenkintas atsakovės atskirasis skundas ir panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi paminėtos pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalys yra neskundžiamos, be to, ieškovė atskirajame skunde nenurodo argumentų, susijusių su šių pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalių neteisėtumu ir nepagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos nepasisako.
14. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo, atskirajame skunde nurodydama, kad atsakovės nuolatinis vengimas vykdyti savo įsipareigojimus įrodo jos nesąžiningumą, o ieškovės pateikti duomenys leidžia spręsti sunkią apie atsakovės turtinę padėtį ir jos finansinius sunkumus atsiskaityti su kreditoriais.
15. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovei ar atsakovės turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovės turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį (t. y. jos veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto apimtį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
16. Aptarta teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad visų pirma turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma ar juridinio asmens finansinė padėtis, o buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) jo nesąžiningas elgesys, kuris įvertinamas pagal tokių priemonių taikymo prašančio asmens nurodytus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas.
17. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, t. y. jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodomos aplinkybės apie skolų nesumokėjimą atsakovei ir kitiems kreditoriams nesuponuoja išvados, jog atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo šioje byloje, kadangi paminėtos aplinkybės nėra susijusios su konkrečiais atsakovės veiksmais, siekiant paslėpti atsakovės turimą turtą ar jį apsunkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai akcentuoja atsakovės turtinę padėtį ir jos galimybes įvykdyti būsimą teismo sprendimą, kadangi, kaip minėta, atsakovės turto areštas galėtų būti taikomas tik dėl atsakovės siekio išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo, o ne dėl jos finansinių galimybių tą padaryti. Dėl to atskirojo skundo argumentai, susiję su netinkamu atsakovės turtinės padėties vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.
18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog atsakovė nesąžiningai gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Nenustatęs duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.