Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2023 m. balandžio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam K. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. V. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2015 m. sausio 9 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 9 d.

2. Komisija 2023 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti nuteistajam K. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo K. V. skundas atmetamas.

5. BVK 82 straipsnyje yra išdėstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo K. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra priskiriama žemai. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. V. už gerą elgesį ir nepriekaištingai vykdomas darbo užduotis, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose buvo paskatintas 8 kartus, bausmės atlikimo metu 2017 m. (duomenys neskelbtini) įgijo išsilavinimą, tais pačiais metais (duomenys neskelbtini) baigė 4 savaičių trukmės garo ir vandens šildymo katilų, kūrenamų kietuoju ir skystuoju kuru, kūriko mokymo programą, o 2018 m. (duomenys neskelbtini) įgijo apdailininko kvalifikaciją, 2021 m. – suvirintojo kvalifikaciją. Atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), dirbo pagalbiniu darbininku, kūriku, o (duomenys neskelbtini) - šiluminio punkto operatoriumi, kūriku. Nuo 2021 m. liepos 12 d. K. V. pradėjo dirbti už pataisos įstaigos ribų, suteikus teisę be sargybos ar palydos išvykti už pataisos įstaigos ribų, UAB ,,G.“ pagalbiniu darbininku. Nuo 2022 m. sausio 19 d. nuteistasis įsidarbino UAB ,,I.“ apdailininku, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Nuo 2023 m. sausio 3 d. nuteistasis dirbo UAB ,,I.“ plataus profilio darbininku, o nuo 2023 m. vasario 28 d. dirba UAB ,,E.“. K. V. bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su seserimi, trumpalaikių išvykų metu vyksta pas ją. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo prasmingai užimamą laiką bausmės atlikimo metu, tvirtą darbinę motyvaciją ir asmeninio tobulėjimo siekį.

8. Sutiktina su nuteistuoju, kad jo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys kelia abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis K. V. praeityje teistas tris kartus, dabartinė nusikalstama veika yra sunkiausias nusikaltimas jo kriminalinėje istorijoje, padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis stokojo atsakingumo, gebėjimo atsiriboti nuo rizikingų situacijų, kas siejasi su jo nusikalstamo elgesio raiška. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo du kartus baustas už rūkymą tam neskirtoje vietoje ir šiurkštų pažeidimą – alkoholio vartojimą ir nurodymų nevykdymą. Ir nors šios nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos patvirtina, kad nuteistojo K. V. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Minėta, kad paskutiniąją nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, o tai kelia abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės susitvarkyti su problemomis dėl alkoholio vartojimo ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių, juo labiau, kad net ir bausmės atlikimo metu K. V. nesugebėjo susitvarkyti su turima priklausomybe ir už tai buvo nubaustas. Nors šiuo metu ši sritis yra valdoma, nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje-paskaitoje ,,Psichoaktyviosios medžiagos“, tačiau piktnaudžiavimo alkoholiu sritis išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys, turintis glaudžias sąsajas su nusikalstamo elgesio raiška. Sėkminga probacijos taikymo galimybe abejoti verčia ir tai, kad nustatyti kriminogeniniai veiksniai: smurtinis elgesys, apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų įsiskolinimų, gyvenimo stiliaus ypatumai, susiję su jo nusikalstamu elgesiu, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymo lankstumo stoka. Nagrinėjamu atveju nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys ir 4 dinaminiai, o pastaruosius nuteistasis, tęsdamas bausmės atlikimą, gali eliminuoti savo kryptingu teigiamu elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis gyvenime veikė pagautas impulsų, ne visuomet numatė savo elgesio pasekmes, padarytame nusikaltime stebimas impulsyvus smurtinis elgesys. Šios aplinkybės taip pat verčia abejoti, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, gebės tarpusavyje kylančius konfliktus spręsti taikiai, nevartos fizinio smurto, juo labiau, kad šiuo metu atlieka bausmę už nužudymą.

9. Kaip minėta, nuteistasis K. V. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už nužudymą, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kad lygtinio paleidimo atveju, būdamas laisvėje, savo konfliktų sprendimui nuteistasis vėl gali pasirinkti fizinio smurto naudojimą, elgtis impulsyviai, pakartotinai nusikalsti. Sutiktina su nuteistuoju, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 13 dienų, paskirta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam K. V. jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam K. V. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo K. V. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.