Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo A. K. (A. K.) atstovei pagal įstatymą (motinai) O. P. ir įgaliotai atstovei advokatei A. U.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. B.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2019 m. kovo 8 d., apie 21.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,59 promilės etilo alkoholio kiekis), panaudodamas fizinį smurtą, tyčia ranka sudavė vieną kartą savo mažamečiui sūnui A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), į kairįjį žandą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis apatinio žandikaulio kairėje bei kairėje ausyje. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad grįžo namo išgėręs. Paskambino žmona ir pradėjo A. klausinėti apie tai, ką jis (kaltinamasis) daro. Jis prašė nepasakoti, tačiau vaikas papasakojo ir jam tai nepatiko. Trenkė sūnui už tai, kad šis pasakojo motinai, ką jis (kaltinamasis) veikia. Vieną kartą trenkė vaikui ranka į kairę veido pusę. Vaikas išsigando. Žmona po 10 minučių grįžo namo. Po smūgio vaikas neskambino motinai, žmona skambino, o jis atėmė iš jo telefoną. Jo santykiai su vaiku tokie, kokie buvo iki tol, tai yra normalūs. Su vaiku kalbėjo apie šį įvykį, atsiprašė. Nežino, ar vaikas jam atleido, nors sako, kad atleido. Po šio įvykio šeimoje pasikeitė santykiai, jie pablogėjo. Dabar santykiai tokie, kokie buvo iki tol. Gailisi dėl savo elgesio. Po smūgio vaikas nukrito. Alkoholio dažnai nevartoja. Tai buvo vienas atvejis, kai mušė A. Buvo ginčų, nesutarimų, bet žodiniai. Vaikas nebendrauja su biologinio tėvu. Jo ir žmonos charakteriai yra skirtingi, nesutaria. Sutinka, kad dėl jo nesutarimų su žmona vaikams nėra komfortiškos aplinkos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas mažametis nukentėjusysis A. K. parodė, kad jam yra 12 metų. Patėvis buvo išgėręs, bet šiaip retai išgeria. Jis su broliu žaidė, kai mama paskambino ir paklausė, ar viskas gerai, nes mama dėl jų jaudinosi. Jis atsakė, kad viskas gerai. Prieš mamai paskambinant, brolis atėjo pas patėvį ir pas jį užmigo. Jis pasakė mamai, kad abudu guli. Mama atsakė, kad greitai grįš namo. Baigus pokalbį, atėjo patėvis ir pradėjo rėkti ant jo, kad jis apkalbinėja jį (patėvį) ir skundžia. Mama dar daug kartų jam skambino, bet patėvis neleido atsiliepti. Patėvis ranka sudavė jam į galvą, o jis beveik nukrito. Vėliau atėjo mama ir pasakė, kad patėvis neliestų jo. Įvykis buvo namuose (duomenys neskelbtini) bute. Namuose buvo jis, jo brolis ir patėvis. Patėvis, po skambučio mamai, atėjo į vaikų kambarį ir paklausė, kodėl jis jį apkalbinėja, skundžia mamai. Patėvis užsimojo ir delno šonu vieną kartą trenkė jam į veido šoną. Liko mėlynė, kurią mama nufotografavo. Jam skaudėjo, bet skausmas greitai praėjo. Mėlynė buvo apie dvi savaites. Po smūgio jis apsiverkė. Patėvis jo atsiprašė, o jis jam atleido. Mama ir patėvis pykstasi dėl visokių dalykų. Patėvis beveik niekada negeria. Mama vėliau sakė, kad, anot patėvio, pastarasis jam davė per užpakalį, bet buvo ne taip. Patėvis, trenkdamas ranka, pataikė jam į žando ir žandikaulio sritį, į kairę pusę. Į ausį irgi galėjo pataikyti. Nuo smūgio nukrito, bet ne visai. Jis stovėjo prie palangės, nugara į palangę, o patėvis stovėjo priešais jį. Jam dešinėje buvo minkšta kėdė. Kai patėvis jam trenkė, jis nukrito dešinėn, prie kėdės. Griūdamas galbūt atsitrenkė į kėdės turėklą. Po smūgio jis nugriuvo ir tada atsistojo, beveik iš karto mama atėjo su policija. Patėvis jo jau atsiprašė, o jis jam atleido (b. l. 35–36).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 8 d. 21.56 val. įregistruotas įvykis, jog 2019 m. kovo 8 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), V. K. panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį sūnų A. K., sudavė jam vieną smūgį ranka į veidą (b. l. 4–5).

Iš 2019 m. kovo 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad liudytoja O. P. parodė, kad jai grįžus namo apie 22.00 val. jos vyras V. K., būdamas išgėręs, namuose aiškinosi santykius su jos sūnumi A. K., bandė jį auklėti, kėlė prieš jį balsą, atėjusi ji norėjo nutraukti konfliktą, tuo metu V. K. liepė jai išeiti ir nesikišti. Ji iškvietė policiją. Taip pat apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 7–9).

Iš O. P. 2019 m. kovo 8 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. kovo 8 d., apie 22.00 val., grįžo į namus ir pastebėjo, kad jos vyras konfliktuoja su sūnumi A. K.. Sūnus buvo labai išsigandęs, verkė, sunkiai kalbėjo ir prašė pagalbos. Ji iš karto iškvietė policiją, o sūnus užsidarė tualete. Atvykus policijai, sūnus pasakė, kad tėvas jam trenkė ranka į veidą (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 14 d. papildomai apklausta liudytoja O. P. parodė, kad 2019 m. kovo 11 d., dienos metu, pastebėjo pas savo vaiką A. K. ant kairės pusės žandikaulio žalsvos spalvos mėlynę. Taip pat nežymi raudonos spalvos dėmė buvo ant kairės ausies, tačiau greitai praėjo. Dar pasitikslino pas sūnų, ar jis nebuvo su kuo susimušęs, jis patikino, kad ne. A. 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. kovo 13 d. skundėsi galvos skausmais. 2019 m. kovo 8 d., kai buvo iškvietusi policiją, greitosios pagalbos atsisakė, nebuvo išryškėję jokie sumušimai, tačiau dabar, kai tik pastebėjo išryškėjusią mėlynę ant žandikaulio, norėtų atlikti kūno sužalojimo tyrimą, užfiksuoti šiam sumušimui (b. l. 20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 850/2019 (01) matyti, kad A. K. nustatytos poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio kairėje, kairėje ausyje, padarytos paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. kovo 8 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 24).

Iš specialisto 2019 m. balandžio 16 d. paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas S. C. pateikė paaiškinimą: atsižvelgiant į nustatytų sužalojimų lokalizaciją bei pobūdį, neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio metu, įvertinus tai, kad tiriamasis buvo jauno amžiaus, smurtaujantis asmuo buvo suaugęs bei nustatyti sužalojimai yra vienoje plokštumoje (b. l. 40–41).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2019 m. kovo 8 d. 23.46 val. V. K. nustatytas 1,59 promilės girtumo laipsnis (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis, būdamas neblaivus, ranka vieną kartą trenkė mažamečiui A. K. į kairę veido pusę. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: mažamečio nukentėjusiojo A. K., liudytojos O. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, O. P. pareiškimas, specialisto išvada, specialisto paaiškinimų protokolas ir alkotesterio pažyma.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,59 promilių girtumo laipsnis), bute tyčia ranka sudavė vieną kartą savo mažamečiui sūnui A. K. į kairįjį žandą, tokiais savo veiksmais padarydamas mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam yra 12 metų, laikytina, kad jis yra mažametis, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Per baigiamąsias kalbas kaltinamojo gynėja pasiūlė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nes kaltinamasis V. K. neteistas, atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi.

Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko sąlygų, susijusių su V. K., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytos sąlygos, t. y. kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusysis ar jo atstovas pagal įstatymą civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų (neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka). Teismas sutinka su prokurorės baigiamojoje kalboje išsakytomis abejonėmis, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja 3 punkte nurodyta sąlyga, t. y. kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, kadangi byloje nėra besąlygiško susitaikymo, nėra nukentėjusiojo sutikimo. Mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą (motina) šiuo klausimu užėmė neutralią poziciją. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo valia dėl susitaikymo instituto taikymo nėra išreikšta ir įforminta procesiniuose dokumentuose, laikytina, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl BK 38 straipsnio nuostatos V. K. atžvilgiu negali būti taikomos.

Net ir esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, kadangi tai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 71), kartą baustas administracine tvarka (b. l. 72), dirbantis (nustatyta iš kaltinamojo žodžių), turi tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai, juos išlaiko (nustatyta iš kaltinamojo žodžių), atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. K. skirtina BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant šios bausmės rūšies minimalų dydį. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 8 d. 23.35 val. (b. l. 42) iki 2019 m. kovo 9 d. 13.35 val. (b. l. 47), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 57) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. K. Ukrainos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), įdėtas į voką (b. l. 80), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas V. K..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su garso įrašu (b. l. 38), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. (V.) K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 51 MGL dydžio, t. y. 2 550 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti galutinę bausmę – 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 8 d. 23.35 val. iki 2019 m. kovo 9 d. 13.35 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 32 MGL, t. y. 1 600 (vienas tūkstantis šeši šimtai) Eur.

Kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. K. Ukrainos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), įdėtą į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. K..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A);

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.