Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-36-272/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
1-36-272/2011
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00354-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Civilinis ieškovas
R. V.
Kaltinamasis
J. P.
Advokatai
Stasys Karvelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-36-272/2011 m.Proceso Nr. 1-87-1-00354-2009-0.Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8.; 2.3.6. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 7 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant G. S.,dalyvaujant prokurorei I. P.,gynėjui adv. S. K.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1985-07-01, Trakų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, neteistas, -

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2009 m. birželio 21 d., apie 01.00 val. J. P. atvyko kartu su savo broliu J. P. bei draugais I. K. ir K. K. ir kitais nenustatytais asmenimis J. P. vairuojamu automobiliu “Pontiac Trans Sport”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu jo tėvui J. P., prie Vilkokšnio ežero, esančio Rūdiškių sen., Trakų r., kur J. P. tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė R. V. 1 smūgį beisbolo lazda į galvos sritį, pastarajam praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, J. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė beisbolo lazda ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam į veido sritį, ko pasekoje R. V. buvo suskaldytas žandikaulis, nuskelti dantys, tai yra dėl chuliganiškų paskatų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis J. P. kaltas neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiojo iki šio įvykio nepažinojo. Parodė, kad 2009-06-21, apie 00.10-00.15 val. jis važiavo su dviem draugais I. K. ir K. K. bei broliu J. P., kuris šiuo metu dirba Anglijoje, prie Vilkokšnio ežero išsimaudyti, važiavo kaltinamojo tėvui J. P. priklausančiu automobiliu “VW Pontiac”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuolat naudojasi jis, J. P., automobilį vairavo jis, J. P.. Nuo kaltinamojo namų iki Vilkokšnio ežero yra apie 9 kilometrai. Kad privažiuoti prie ežero, reikia nusileisti nuo kalno. Jiems nusileidus nuo kalno link ežero, prie kranto esančioje aikštelėje iš krūmų iššoko apie 30 jaunuolių, kurie pradėjo rėkti, kad „veidrodėlis“ važiuoja, ką tai reiškia – kaltinamasis nežino. Parodė, kad jis buvo blaivus, o jo draugai ir broils – išgėrę: I. K. buvo labai neblaivus ir jau ne visiškai orientavosi aplinkoje, brolis J. P. buvo mažiau neblaivus, t.y. vidutinio girtumo, o K. K. - truputį išgėręs, gal tik vieną skardinę alaus. Prie ežero buvo daug automobilių. Kadangi jie nesitikėjo, kad prie ežero bus tiek daug žmonių ir net apie 7 automobiliai, o, be to, prieš juos išėjo būrys jaunuolių, kurie buvo trumpais plaukais, aukšti, panašūs į sirgalius, ir pradėjo šaukti, jie nusprendė nesimaudyti, apsisuko ir važiavo atgal. Prie Vilkokšnio ežero jie buvo daugiausiai 5 minutes. Jiems važiuojant į kalną, kuris yra apie 300 metrų, minėtas jaunuolių būrys užblokavo jiems pravažiavimą. J. P., važiuodamas, pradėjo sukinėti vairą į visas puses, norėdamas išgąsdinti tuos jaunuolius ir pravažiuoti, nes kitaip jie jų nepraleido. Jaunuoliai pasitraukė į šonus, tik du iš jų stovėjo ant kelio ir neleido pravažiuoti. J. P. paėmė kairiau ir važiavo pro juos. Tuo metu vienas iš jaunuolių metė didelį akmenį į kaltinamojo automobilio priekinį vairuotojo stiklą. Stiklas sudužo, bet jie važiavo toliau. Tada jie nuvažiavo prie Grendavėje esančios gamyklos NS 2. Ten sustojus, J. P. paskambino policijai ir pranešė, kad jaunuoliai prie Vilkokšnio ežero sudaužė jo automobilio priekinį stiklą. Atsiliepęs pareigūnas jam atsakė, kad šiuo metu nėra laisvo ekipažo, atsilaisvins tik po kelių valandų. Jie nusprendė nelaukti policijos Grendavėje, apie tai pasakėme ir policijai, ir nuvažiavo į Rūdiškes. Jiems būnant Rūdiškėse, paskambino iš policijos ir pasakė, kad jau važiuoja iš Lentvario. Iš Grendavės atgal į įvykio vietą kaltinamasis su draugais ir broliu važiavo tikslu susitikti su policijos pareigūnais, tai buvo apie 01.30-01.45 val. Atvažiavę ir pamatę, kad policijos nėra, jie apsisuko važiuoti atgal, tačiau baigėsi degalai, tuomet užrakino automobilį ir visi nuėjo namo. Su policijos pareigūnais jie taip ir nesusitiko. Policijos pareigūnai atvyko tik apie 05.30 val. Parodė, kad nukentėjusiojo įvykio naktį jis nematė ir jo nemušė. Mano, kad nurodė būtent į jį ir jį apkaltino tik dėl to, kad jo automobilis liko stovėti ant kalno, o jo numerius buvo labai lengva įsiminti, nes jis visą naktį ten stovėjo. Į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai nustatė, kad stovintis ant kalno automobilis “VW Pontiac”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo tėvui J. P.. Jie sužinojo, kad jis turi du sūnus, kaltinamojo brolis teisių neturi, o jis turi, taip ir nustatė, kad kaltinamasis vairavo tėvo automobilį. Savo kaltės nepripažįsta, prašo jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. P. kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. parodė, kad jis gyvena adresu Medeinos g.17-17, Vilniuje. Kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Parodė, kad 2009-06-20, apie 19.00-20.00 val. R. V. su draugais G. R., A. B. ir A. K. atvyko prie Vilkokšnio ežero, kuris yra Rūdiškių sen., Trakų rajone. Atvyko pailsėti ir ketino likti prie ežero iki 2009-06-22. Prie ežero atvyko nukentėjusiojo automobiliu “VW Transporter”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis ir vairavo. Atvykę prie ežero apsistojo, pasistatė palapines, kepė šašlykus, iškylavo, linksminosi. Kai jie atvyko prie Vilkokšnio ežero, tuo metu ten jau buvo apsistojusi jų draugų kompanija, iš viso apie 15 žmonių. Prie ežero buvo 5 jų kompanijos asmenų automobiliai. Netoliese prie ežero dar buvo apsistojusi 4-5 svetimų žmonių kompanija. Naktį, apie 1.00 val., kai nemažai žmonių jau buvo nuėję miegoti, kadangi dalis žmonių rytojaus dieną ketino važiuoti namo, o dalis ėjo anksčiau ilsėtis, nes ketino eiti žvejoti, R. V. pamatė, kad nuo kalno link jų leidžiasi automobiliai ir žmonės. Tuo metu šalia jo buvo draugė A. B., kuriai jis, pajutęs kažką negerą, liepė pasislėpti kur nors, o pats liko stovėti prie savo automobilio. Kai kurie iš nukentėjusiojo draugų jau miegojo, kai kurie dar nemiegojo, dalis iš vakarojusių draugų spruko pamatę, kad link jų artėja jaunuoliai, kadangi pajuto pavojų, taip po įvykio R. V. pasakojo draugai. Link jų nuo kalniuko leidosi apie 4-5 automobiliai ir šalia automobilių ėjo nemažai žmonių, t.y. nuo kalniuko link ežero leidosi kolona. Minėta kompanija nusileido, priartėjo prie jų. Iš pilkos ar sidabrinės spalvos „miniveno“ išlipo kaltinamasis, jis išlipo iš vairuotojo vietos. Išlipęs kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir trenkė jam beisbolo lazda, kuri buvo apvali, apie 10 cm skersmens, lakuota, į galvą, į veidą, po smūgio jis neteko sąmonės ir daugiau nieko neprisimena, atsigavo tik bevežant jį į Trakų ligoninę. Ligoninėje jam padarė galvos rentgeną, susiuvo antakį. Prie R. V. kaltinamasis priėjo vienas, o aplinkui dar buvo apie 20 žmonių, kurie atėjo kartu su kaltinamuoju. Matę įvykį nukentėjusiojo draugai - A. K. ir jos vaikinas - po to jam pasakojo, kad po jam lazda suduota smūgio jis parkrito ant žemės, tuomet kaltinamasis toliau ji daužė gulintį, dar kažkas iš nukentėjusiojo draugų bandė užstoti, bet taip pat gavo po smūgį, suprato, kad jėgos nelygios ir spruko į krūmus. Per šį įvykį nukentėjo daugybė žmonių, buvo apdaužyti iškylavusių žmonių automobiliai. A. B., mačiusi visą įvykį, sakė, kad R. V. kaltinamasis sudavė lazda apie 4-6 kartus. A. K. taip pat sakė, kad nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė tikrai ne vieną ir ne du kartus, o daugiau. Draugai po to pasakojo, kad kai aplinkui buvę žmonės išsigandę išsibėgiojo kas kur, atvykusi kompanija jau neturėjo ką veikti, todėl pradėjo daužyti nukentėjusiojo kompanijos automobilius ir iš ginklų šaudyti į krūmus, kuriuose tuo metu slėpėsi išsigandę žmonės. Pagaliau pasismaginę jaunuoliai sėdo į automobilius ir išvažiavo. Po įvykio su kaltinamuoju J. P. nukentėjusiajam teko susitikti, kai vyko jų akistata. Jis atpažino kaltinamąjį, patvirtino, kad tai tikrai jis sudavė nukentėjusiajam lazda ir vėliau mušė gulintį. R. V. atpažino jį iš veido bruožų, kaltinamojo J. P. veidą jis labai gerai įsidėmėjo įvykio metu, kadangi vienas iš automobilių, kuriais prie ežero atvyko jaunuoliai, buvo visureigis ir jo žibintai labai gerai apšvietė visą teritoriją. Jokių abejonių nukentėjusiajam nekilo, kad jį sumušęs asmuo yra kaltinamasis J. P.. Parodė, kad įvykio metu jis – nukentėjusysis - buvo blaivus, nevartojo alkoholio, jo draugai vartojo alkoholį. Prieš įvykį, vakare, jokių konfliktų su pašaliniais asmenimis R. V. neturėjo ir, kiek žino, jo draugai ir pažįstami jokių konfliktų su pašaliniais žmonėmis taip pat neturėjo. Parodė, kad dėl kaltinamojo J. P. veiksmų buvo sutrikdyta poilsiautojų rimtis. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau viską prisiminė nei dabar ir sakė tiesą. Patikslino, kad prie Vilkokšnio ežero jie atvyko iškylauti gal ir apie 13.00, o ne 19.00-20.00 val., kaip sakė teisme. Parodė, kad jis prabudo nuo triukšmo ir išėjo iš savo palapinės, tuomet pastebėjo, kad nuo kalno link jų leidžiasi žmonės ir automobiliai. Prisimena, kad automobilio, kuriuo atvažiavo kaltinamasis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis iš karto įsiminė automobilio numerį, nes jo gera regimoji atmintis. Parodė, kad po smūgio jis prarado sąmonę, gal protarpiais ir buvo ją atgavęs, bet visiškai sąmonę atgavo tik greitosios pagalbos automobilyje, kai buvo vežamas į Trakų ligoninę. Parodė, kad nuo smūgio beisbolo lazda į veidą jam lūžo žandikaulis, buvo nuskelti 5 dantys, o iš viso nuo smūgio nukentėjo 9 dantys, buvo sutrenktos smegenys, prakirstas antakis, sužeistas kelis, praskelta galva. Tą pačią įvykio naktį jis buvo išleistas iš Trakų ligoninės namo, tačiau jam veido tyrimams buvo išrašytas siuntimas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką. Ten nuvykus ir atlikus tyrimus paaiškėjo, kad smūgiu jam buvo padarytas apatinio žandikaulio abipusis skilimas, todėl buvo uždėtas įtvaras. Stacionare R. V. buvo gydomas apie 2 savaites. Jis ir dabar jaučia sužalojimų pasekmes, žiovaujant nuolat traška žandikaulis, gydytojai sako, kad šis negalavimas liks visam gyvenimui, kartais net suskausta žiovaujant, jo dantys nuskelti, dėl to nesilaiko plombos, nuolat kliūna liežuvis už nuskeltų dantų, nepatogumai dėl sužalojimų yra išlikę iki šiol, visa tai jam kiekvieną dieną primena įvykį. Nukentėjusysis prašo priteisti jam iš kaltinamojo 570,32 Lt nukentėjusiojo turėtų kelionės išlaidų, iš kurių 330,32 Lt suma - tai turėtos kelionės išlaidos pas tyrėjus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis vyko 6 kartus ir pateikti 6 čekiai už degalus, 240,00 Lt - tai kelionės išlaidos važinėjant pas gydytojus odontologus ir kitus gydytojus. Nurodė, kad jis vairuoja automobilį “VW Transporter”, kuris 100 kilometrų sudegina apie 10 litrų degalų. Parodė, kad jis tiksliai žino, jog turėjo tiek kelionės išlaidų, kadangi užsipildavo benzino ir važinėjo tik šiais reikalais. Nurodė, kad prie patikslinto ieškinio pridėtame trečiame lape pateikti kvitai 1891,64 Lt sumai, tiek nukentėjusiajam kainavo vaistai ir odontologų paslaugos. UAB „Eurovaistinė“ jis už 106,23 Lt pirko maisto papildą organizmui stiprinti „Neurorubine – FORTE LACTAB“. Jam buvo tvarkomi dantys, buvo atliktas nuskeltų dantų estetinis plombavimas. Nemokamai suteikiama tik pirminė pagalba, o vėliau už papildomą mokestį nukentėjusiajam buvo išrauti 4 dantys, už kuriuos teko mokėti pačiam. UAB „Denticija“ jis iš viso sumokėjo 1040 Lt, šioje įstaigoje jam buvo išrauti dantys, iš viso nukentėjo 9 dantys - 4 dantys buvo išrauti, o 5 dantys - aplūžę. Paaiškino, kai ekspertas atiko tyrimus ir pateikė išvadą, jis R. V. apžiūrinėjo tuomet, kai jo žandikaulis buvo sutvarstytas, jis negalėjo pilnai išsižioti, todėl ekspertas ir nepastebėjo, kad nukentėjo ne 5, o 9 dantys. Iš viso prašo priteisti iš kaltinamojo 2461,96 Lt turtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti ne 6000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, kaip buvo nurodęs pirminiame ieškinyje, o 7000,00 Lt, kadangi, kai jis buvo nuvykęs pas odontologą, jis pasakė, kad gydymas dar nebaigtas ir ateityje dar reikės investuoti pinigų į gydymą. Po įvykio ir patirtų sužalojimų R. V. neteko 16 kg svorio, kadangi 6 savaites buvo uždėtas žandikaulio įtvaras, jis negalėjo normaliai valgyti, dėl to nusilpo imunitetas, kraujo tyrimai nerodė net būtino vidurkio. Kol buvo uždėtas įtvaras, R. V. beveik nieko negalėjo valgyti, vartojo tik skysčius. Nuėmus įtvarą turėjo keisti mitybą, kad galėtų atstatyti sveikatos būklę.

Liudytoja A. B. parodė, kad kaltinamojo ji nepažįsta, nukentėjusįjį R. V. pažįsta, jie yra geri draugai. Parodė, kad 2009-06-20, apie 12.00-13.00 val. ji su R. V. ir G. R. atvažiavo prie Vilkokšnio ežero, Trakų rajone. Atvažiavo nukentėjusiojo “VW Transporter automobiliu”, kurį jis pats ir vairavo. Kai jie atvažiavo, ten jau buvo anksčiau atvažiavę ir įsikūrę jų draugai, dieną jie puikiai leido laiką, vakare kepė šašlykus, ruošėsi vakarieniauti prie laužo, kai kurie jau miegojo, nes buvo naktis. Dieną jie minimaliai vartojo alkoholį, A. B. išgėrė šiek tiek sidro, vakare ji nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, nes visą dieną aktyviai leido laiką, maudėsi. Liudytoja neatsimena, ar nukentėjusysis tą dieną vartojo alkoholį, neatsimena, kiek tiksliai prie ežero buvo jų kompanijos žmonių palapinių, gal 4-5 palapinės. Jie vakarojo prie laužo, apie 1.00 val. A. B. ir nukentėjusysis nuėjo prie savo kompanijos žmonių pasikalbėti ir pamatė, kad nuo kalno link ežero, kur jie buvo, atvažiuoja automobiliai. Prieš tai, apie 1.00 val., kai jie visi dar buvo kartu su draugais, į aikštelę taip pat buvo atvažiavęs vienas automobilis, A. B. jau tada pasidarė keista, kad vidury nakties atvažiavo automobilis, pastovėjo apie minutę, iš jo niekas neišlipo, apsisuko ir išvažiavo, o maždaug po pusvalandžio ji su nukentėjusiuoju pamatė, kaip nuo kalno link jų atvažiuoja 4-5 automobiliai ir eina pėsti žmonės. Tuo metu kai kurie A. B. ir R. V. draugai buvo nuėję miegoti, jie miegojo arčiau medinės pavėsinės, o A. B. su nukentėjusiuoju buvo nuėję arčiau ežero ir besišnekėdami pamatė, kad atvažiuoja tie automobiliai ir ateina jaunuoliai, kurių buvo apie 5. Nukentėjusysis jai pasakė, kad ji dėl visa ko pasislėptų. Ji jo paklausė ir pasislėpė šalia buvusiuose krūmuose, prie pavėsinės. Automobiliai atvažiavo į prie ežero esančią aikštelę, vienas automobilis buvo džipas, jo žibintai švietė ryškiomis šviesomis ir apšvietė visą aikštelę. Iš automobilių iššoko vaikinai, kai kurie iš jų turėjo baslius, kai kurie beisbolo lazdas. Liudytoja pagal lazdų formas sprendžia, kad tai buvo beisbolo lazdos. Vaikinai pradėjo rėkti ir pulti jų draugus, kurie dar buvo likę prie pavėsinės, kur vakarojo, valgė. Tuo metu, kai atvykę jaunuoliai puolė jų draugus, A. B. buvo pasislėpusi krūmuose, nuo kurių iki pavėsinės, kurioje buvo jos draugai, yra apie 1-2 metrų atstumas. Atvažiavę jaunuoliai automobilius pastatė truputį toliau nuo ten, kur buvo liudytoja su draugais, nes aikštelė, kurioje jie buvo, yra atitverta nuo automobilių aikštelės, tačiau jos yra viena šalia kitos. Palapinės buvo pastatytos truputį toliau nuo pavėsinės. Nuo aikštelės iki pavėsinės atstumas yra gal apie 20 žingsnių. Jaunuoliai iššoko iš automobilių, pradėjo agresyviai rėkti, kilo didelis triukšmas, jie puolė pavėsinėje sėdėjusius liudytojos draugus. Jokių pretenzijų iš atvykusių asmenų liudytojos ir jos draugų atžvilgiu jie neišgirdo, atvykusieji iš karto pradėjo rėkti ir muštis. Parodė, kad tas, kuris puolė ir mušė nukentėjusįjį su beisbolo lazda, buvo apsirengęs juodomis kelnėmis. Parodė, kad iš viso A. B. kompanijoje buvo apie 20 žmonių, bet tuo metu pavėsinėje buvo likę mažai žmonių, kadangi daugelis jau miegojo. A. B., pasislėpusi krūmuose, visą laiką stebėjo nukentėjusįjį R. V.. Ji matė, kaip iš automobilio – pilkos spalvos autobusiuko - iš vairuotojo vietos su beisbolo lazda rankoje išlipęs vaikinas priėjo prie nukentėjusiojo ir be žodžių trenkė šiam į galvą, nukentėjusysis nukrito. Tada tas jaunuolis, statmenai laikydamas lazdą, toliau trankė nukentėjusiajam per galvą, apie 5-7 kartus dar trenkė su lazda per veidą nukentėjusiajam, kai šis jau gulėjo. Nukentėjusysis nieko nedarė, gal buvo praradęs sąmonę. Liudytoja labai bijojo, kad jį užmuš. Netoliese nukentėjusiojo kiti su kaltinamuoju atvykę jaunuoliai mušė kitus liudytojos draugus. A. B. buvo pasislėpusi, kiti jos draugai pamatę, kas vyksta, taip pat bėgo slėptis į mišką, atvykėliai švietė su prožektoriais ir vijosi kažką rėkdami. Dar ji girdėjo šūvius, po to jie išvažiavo. A. B. puolė prie R. V.. Konfliktas vyko žaibišku greičiu, jis tęsėsi apie 5 -10 minučių. R. V. kruvinu veidu gulėjo ant žemės, per kraują jo net veido nesimatė, liudytoja iš pradžių manė, kad jį nušovė. Be nukentėjusiojo R. V. buvo ir kitų sužalotų vaikinų, jiems taip pat buvo sužalotos galvos ir kojos. A. B. visą laiką buvo prie nukentėjusiojo R. V., bandė jį kalbinti, jis nekalbėjo, nereagavo į ją. Ji nematė, kas vyko aplinkui tuo momentu, kadangi rūpinosi nukentėjusiuoju. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bet ji atvažiavo negreitai. Atvažiavę medikai išvežė nukentėjusįjį R. V. į ligoninę. A. B. matė, kad netoli ežero, ant kalno, ant kelio buvo paliktas automobilis, dėl kurio greitosios medicinos pagalbos automobilis negalėjo privažiuoti prie nukentėjusiojo. Paliktas automobilis buvo pilkos spalvos autobusiukas. Paskui kažkas nustūmė tą automobilį nuo kelio, ir greitosios medicinos pagalbos automobilis privažiavo prie nukentėjusiojo R. V., gydytojas jį apžiūrėjo ir nusprendė vežti į ligoninę. Liudytoja važiavo į ligoninę kartu su nukentėjusiuoju, po to jie su nukentėjusiuoju ir kitais draugais grįžo prie ežero pasiimti automobilių. Parodė, kad atvykęs jaunuolis sudavė nukentėjusiajam R. V. per galvą, kai šis buvo pavėsinėje, visas veiksmas vyko pavėsinėje, ji yra neuždara. Pasislėpusi krūmuose liudytoja matė žmogų, kuris sudavė nukentėjusiajam. Tas žmogus buvo atsisukęs į A. B. veidu, visiškai užteko apšvietimo, kad liudytoja jį įsidėmėtų. A. B. yra tikra, kad nukentėjusįjį su beisbolo lazda mušė kaltinamasis. Jai jokių abejonių nekilo, kad tai jis, ji iš karto pagal veido bruožus jį pažino nuotraukoje, kai jai ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos atpažinimui nuotraukos. Liudytoja parodė, jog ji nepastebėjo, kad kaltinamasis būtų atvažiavęs automobiliu, kurio langas buvo išdaužtas. Parodė, kad dėl šio įvykio buvo visiškai sutrikdytas liudytojos ir jos draugų poilsis. Su tokiu įvykiu ji pirmą kartą gyvenime susidūrė juos visus ten buvusius ištiko šokas, jie planavo pailsėti, bet tęsti poilsio ten jie jau negalėjo ir nenorėjo. Parodė, kad šis įvykis labai atsiliepė nukentėjusiojo sveikatai, jis du mėnesius negalėjo valgyti, maitinosi tik per šiaudelį, dėl to neteko daug svorio. Taip pat dėl šio įvykio jis neteko galimybės įgyti geresnį darbą, prieš šį įvykį jis dirbo skalbykloje vairuotoju, dar papildomai laikraščius nešiojo ir studijavo statybos inžineriją, buvo jau sulaukęs pasiūlymo dirbti geresnį darbą, susijusį su kompiuteriais, bet dėl sveikatos sužalojimo negalėjo pasinaudoti tuo pasiūlymu. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau atsiminė įvykio aplinkybes ir sakė tiesą apklausų metu.

Liudytoja A. K. (buvusi - Kupinaitė) parodė, kad ji gyvena adresu Žemynos g. 39-21, Vilniuje, kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis R. V. yra jos draugas, santykiai su juo yra geri. Parodė, kad 2009 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, ji su draugais buvo prie Vilkokšnio ežero, Trakų rajone, atvažiavo apie 19.00 val. Visi iškylavo, pernakvojo, o kitą dieną apie 15.00 val. atvyko ir prie jų prisijungė R. V. su draugais A. B. ir G. R.. Jie atvažiavo R. V. vairuojamu autobusiuku. Jie visi kartu žaidė futbolą, maudėsi, iškylavo, pramogavo. Viso jų buvo apie 20-30 žmonių, apie 5-6 mūsų automobiliai, 3-4 palapinės. A. K. iškylaudama beveik nevartojo alkoholio ir apsvaigus nuo alkoholio nebuvo. Labai apsvaigusių nuo alkoholio žmonių jų kompanijos nebuvo, kadangi daugelis vartojo alų. Liudytoja jautėsi pavargusi, todėl apie 21.00 val. nuėjo į palapinę miegoti ir pabudo nuo triukšmo. Ji miegojo palapinėje, šalia kurios viskas vyko, palapinė stovėjo apie 10 metrų į dešinę pusę nuo pavėsinės. A. K. pabudo nuo triukšmo, ji neišėjo iš palapinės, tik iškišo galvą pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė, kad yra atvažiavę 4 ar 5 automobiliai ir nepažįstami jaunuoliai eina link jų palapinių. Liudytoja labai išsigando juos pamačiusi, kadangi matė, kad šie yra labai agresyviai nusiteikę, kai kurie iš jų buvo be marškinėlių. Be marškinėlių buvo ir tas jaunuolis, kuris vėliau sumušė nukentėjusįjį, jis buvo su juodomis kelnėmis. A. K. nuomone, R. V. pasitaikė pirmasis atvykėliams jaunuoliams po ranka ir todėl buvo stipriai sumuštas. Vienas nepažįstamas jaunuolis priėjo prie R. V. ir trenkė jam per galvą rankoje turėta beisbolo lazda. Po smūgio Rolandas nukrito ant žemės. Liudytoja bijojo, kad nepažįstami jaunuoliai neįlįstų į palapinę ir nesumuštų jos, todėl pasislėpė palapinėje, o vėliau išgirdo, kaip nepažįstamieji pasakė, kad jau reikia skirstytis, tada ji vėl iškišo galvą pažiūrėti. Atvažiavę jaunuoliai buvo labai trumpai, apie 5 minutes. Jie nieko konkretaus nešnekėjo, tik šūkavo: „Mušam, mušam ir skirstomės“. Apšvietimo įvykio vietoje nebuvo, bet atvažiavusio visureigio žibintai ryškiai švietė ir viskas buvo matyti. Tas jaunuolis, kuris mušė nukentėjusįjį, į A. K. buvo nugara, todėl atpažinti jo ji negalėtų. Liudytoja matė, kaip jis, sumušęs nukentėjusįjį, atsisėdo vėl į tą patį automobilį - pilkos spalvos „miniveną“, kuriuo atvažiavo ir iš kurio vairuotojo vietos išlipo su lazda, atsisėdo į vairuotojo vietą ir išvažiavo. Eidamas į automobilį jis kartu nešėsi ir lazdą, su kuria mušė nukentėjusįjį. Kai nepažįstamieji išvažiavo, jie iškvietė greitąją pagalbą, nukentėjusysis gulėjo ant žemės beveik be sąmonės, A. K. pribėgo prie nukentėjusiojo, jis nekalbėjo, tik aimanavo iš skausmo, prie jo buvo A. B., tada liudytoja nubėgo prie kitų draugų. Jos tuo metu buvęs draugas, o dabar jau vyras J. K. taip pat nukentėjo nuo atvykėlių, bet nestipriai, jam buvo sumušta galva ir koja, jis nerašė pareiškimo policijai. Vyras net nespėjo sureaguoti, kas jį sumušė. Nukentėjo dar keli asmenys iš jų kompanijos, bet nestipriai. Atvykę jaunuoliai apdaužė liudytojos 3 draugų automobilius. A. K. girdėjo kelis šūvius, šaudė į jos draugų automobilį, vienas automobilis buvo apšaudytas. R. V. po sumušimo atrodė kraupiai, visas veidas buvo sumuštas, buvo daug kraujo. Atvažiavusi “greitoji” išvežė nukentėjusįjį į ligoninę, o likusieji sulaukė policijos pareigūnų ir išsiskirstė. “Greitoji” atvažiavo gal po pusvalandžio ar valandos, ilgai ieškojo jų, policija dar vėliau atvažiavo, gal apie 5 val. Parodė, kad greitosios medicinos pagalbos automobilis negalėjo privažiuoti iki nukentėjusiojo, kadangi ant kalniuko vidury kelio stovėjo paliktas automobilis, kuris trukdė pravažiuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliui. Tuomet greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas susisiekė su policija, kad šie leistų nustumti stovintį ant kelio automobilį, buvo išdaužtas keleivio priekinis stiklas, kadangi reikėjo nuleisti rankinį stabdį, ir automobilis buvo nustumtas. Liudytoja parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė įvykius ir sakė tiesą. A. K. parodė, kad jų visų poilsis buvo sutrikdytas, jie nenorėjo daugiau ten tęsti poilsio, kuo greičiau norėjo iš ten išvažiuoti, labai visi išsigando. Parodė, kad ji ir jos draugai nežino, kodėl nepažįstami jaunuoliai atvyko ir sumušė jos draugus, nežino, kuo užkliuvo tiems jaunuoliams, negirdėjo, kad kažkam kažkuo jie būtų užkliuvę. Liudytoja parodė, kad nukentėjusiajam R. V. po įvykio tapo sunkiau gyventi, jam buvo skilęs žandikaulis, nei valgyti, nei kalbėti, nei dirbti normaliai negalėjo.

Liudytojas G. R. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis R. V. yra liudytojo draugas, mokėsi su juo vienoje mokykloje, santykiai yra geri. Parodė, kad 2009-06-20, apie pietus jie su R. V. ir A. B. atvažiavo prie Vilkokšnio ežero, kuris yra Trakų r. Prie ežero jau anksčiau buvo atvykusi kompaniją jų draugų. Jie visi pramogavo, žaidė futbolą, su R. V. žvejojo. G. R. parodė, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes išgėrė tik butelį alaus vakarieniaujant ir apie 23.00-24.00 val. nuėjo miegoti, kadangi anksti ryte planavo pažvejoti. Apie 2.00 val. G. R. išgirdo sąmyšį, triukšmą, dužo stiklai, pamatė apie 4-5 automobilius, kurie važiavo link ežero, prie kurio jie buvo apsistoję. Vienas iš atvažiavusių automobilių buvo visureigis ir jo žibintai apšvietė visą aikštelę, kurioje jie buvo apsistoję. Liudytojas miegojo R. V. automobilyje, kadangi neturėjo palapinės. Jis prabudo nuo triukšmo, aikštelė buvo apšviesta, po ja lakstė daug iki pusės išsirengusių žmonių, jų buvo apie 15-20 ir daugelis iš jų turėjo lazdas. Vaizdas buvo toks, kad kai kurie atvykę jaunuoliai jau grįžinėjo atgal nuo ežero, o kiti dar daužė gretimai stovinčių automobilių langus. Taip pat liudytojas girdėjo kelis - 2-3 - šūvius, girdėjo ryksmus, keiksmus, rišlių kalbų negirdėjo, jokių dėl kažko jiems reiškiamų pretenzijų negirdėjo. Iš nukentėjusiojo automobilio, kuriame miegojo, liudytojas nebuvo išlipęs įvykių metu, nes bijojo. G. R. parodė, kad jų kompanijos žmonių buvo apie 20-25, 6-7 automobiliai, 4-5 palapinės. Atvykėliai pradėjo bėgti link jų automobilių, tada liudytojas pamatė, kaip vienas jaunuolis priėjo prie nukentėjusiojo ir su beisbolo lazda ėmė jį mušti. Pradžioje su lazdos kotu trenkė per galvą, nukentėjusysis nugriuvo, keli aplinkui stovėję dar spardė jį kojomis, tas pats jaunuolis toliau trankė gulinčiam nukentėjusiajam su beisbolo lazda per galvą. Liudytojas matė to žmogaus, kuris su beisbolo lazda mušė nukentėjusįjį, tik siluetą, jo veido neįžvelgė. Viskas vyko labai greitai, tas jaunuolis su beisbolo lazda, kuris mušė per galvą nukentėjusiajam, įsėdo į pilkos spalvos „miniveną“ ir išvažiavo. Parodė, kad vėliau, kai “greitoji” nepravažiavo, ir jie traukė nuo kelio pilkos spalvos „miniveną“, jis įsidėmėjo ir šio automobilio valstybinius numerius. Parodė, kad kai atvykėliai išvažiavo, jie iškvietė “greitąją pagalbą”. Jiems pranešė, kad kelias užblokuotas automobiliu ir “greitoji” nepravažiuoja. Keli žmonės iš jų kompanijos nubėgo pažiūrėti, kas ten yra, nubėgę pamatė pilkos spalvos „miniveną“, kuriuo išvažiavo jaunuolis, kuris mušė nukentėjusįjį. Buvo užtrauktas automobilio rankinis stabdis, tada greitosios medicinos pagalbos automobilio darbuotojas susisiekė su policijos pareigūnu, kuris leido išdaužti stovinčio automobilio stiklą, kad būtų galima nustumti automobilį ir pravažiuotų greitosios medicinos pagalbos automobilis. Pilkos spalvos „miniveno“ langai nebuvo išdaužyti, kai jis stovėjo užtvėręs kelią ir trukdė greitosios pagalbos automobiliui pravažiuoti prie nukentėjusiojo, tam ir buvo paskambinta pareigūnams ir paprašyta leidimo išdaužti stiklą, kad jie galėtų patraukti automobilį nuo kelio. Liudytojas parodė, kad buvo išdaužti kai kurių iš jo draugų automobilių langai, daug sužeistų žmonių buvo, jie visi buvo šoke, išsigandę, berods ir vienai merginai kliuvo, nes G. R. matė mėlynę, visi, kurie tuo metu dar nemiegojo ir nespėjo pabėgti, kai atvyko tie jaunuoliai, mažiau ar daugiau buvo sumušti. Po to, kai atvykėliai išvažiavo, A. B. pripuolė prie nukentėjusiojo, G. R. - taip pat, nukentėjusysis buvo kruvinas, matėsi, kad stipriai sumuštas, vis prarasdavo sąmonę. Po įvykio jie ilgiau nenorėjo poilsiauti prie to ežero. Parodė, kad po įvykio nukentėjusysis R. V. pusantro mėnesio maitinosi tik per šiaudelį, labai pasikeitė jo gyvenimas į blogąją pusę.

Liudytojas I. K. parodė, kad kaltinamasis J. P. yra jo draugas ir kaimynas, jie pažįstami nuo vaikystės, santykiai su juo geri, nukentėjusiojo nepažįsta. Parodė, kad 2009 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, apie 23.00 val. jis su K. K., J. P. ir J. P. važiavo prie Vilkokšnio ežero išsimaudyti. Važiavo J. P. automobiliu “VW Pontiac”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. P.. Jie dažnai važiuodavo prie šio ežero išsimaudyti, nes netoliese gyvena. Atvažiavę prie ežero pamatė ten daug žmonių, todėl apsisuko ir ketino išvažiuoti, bet jiems bevažiuojant iš krūmų išlindo daug žmonių, kurie kažkuo trenkė į automobilio stiklą ir jis sudužo. Jie nesustojo ir važiavo toliau, ir berods tada J. P. paskambino policijai ir pranešė, kad jaunuoliai prie ežero sudaužė jo automobilio stiklą. J. P. pasakė policijos pareigūnams, kad lauks jų atvažiuojančių prie baldų gamyklos Grendavėje. Liudytojas nežino, kodėl jie nelaukė pareigūnų įvykio vietoje, gal dėl to, kad prie ežero buvę jaunuoliai puolė daužyti automobilį, ir J. P. bijojo ten likti. Vėliau kažkuris iš jų pasiūlė laukti policijos Rūdiškėse. Pradėjus važiuoti I. K. užmigo, kadangi buvo labai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje ir užmigo. Jis negirdėjo, kad įvykio vietoje kažkas būtų šaudęs. J. P. jį pažadino, kai baigėsi degalai ir automobilis negalėjo važiuoti. Parodė, kad lyginant su juo J. P. ir K. K. buvo blaivūs, kažkiek alaus tik buvo išgėrę. Įvykio vakarą daug gėriau degtinės, alaus, todėl jau sunkiai orientavausi aplinkoje ir užmigau. Neatsimenu, gal ir tiek buvau išgėręs, kiek sakiau ikiteisminio tyrimo metu, nežinau. Negirdėjau, kad įvykio vietoje kažkas būtų šaudęs.

Liudytojas J. P. parodė, kad jis yra kaltinamojo tėvas, santykiai su juo normalūs, nukentėjusiojo nepažįsta, įvykio vietoje jis nebuvo. Jis prisimena, kad tai buvo 2009 m. vasarą, bet tikslios datos neatsimena. Anksti ryte pas jį atėjo sūnūs J. P. ir J. P. ir pasakė, kad dingo jo vardu registruotas automobilis “VW Pontiac”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu dažniausiai naudodavosi jo sūnus J. P.. Sūnūs jam pasakojo, kad kažkur jie važiuodami sustojo, tuomet iš krūmų išlindo daug žmonių ir kažkuris iš jų metė akmenį į automobilio stiklą. Liudytojas sūnums pasakė, kad ieškotų automobilio, kad skambintų policijai, jei neras. Sūnūs, apie tai, kad dingo automobilis, jam pranešė apie 3.00-4.00 val. Dar sūnūs pasakojo, kad po to, kai kažkas metė akmenį į stiklą, J. P. iškvietė policiją, kad grįžo į Rūdiškes jos laukti, bet taip ir nesulaukė. Po to sūnus J. P. automobilį rado Trakų PK ir parvarė namo. J. liudytojui sakė, kad iš automobilio dingo mobilaus ryšio telefonas, jūreivio kepurė, fotoparatas. Kai sūnus parsivarė automobilį iš Trakų PK, liudytojas matė, kad automobilio priekinis stiklas buvo sudaužytas, jis neklausė, kas jį sudaužė. Apie visą tai jis sužinojo, kai J. jam pasakė, kad jis ir sūnus Justinas kviečiami apklausai pas tyrėją. Apie įvykį jis daugiau nieko neklausinėjau sūnaus J., kadangi jis nenorėjo apie tai kalbėti, tik pasakė, kad jis nieko nemušė, dar minėjo, kad prieš įvykį, vakare buvo Grendavėje pirtyje.

Liudytojas K. K. parodė, kad jis gyvena adresu Pietų g. 43-5, Rūdiškėse, kaltinamąjį J. P. pažįsta apie 20 metų, jie yra kaimynai ir draugai, santykiai geri, nukentėjusiojo nepažįsta. Parodė, kad 2009-06-21, apie 24.00 val. jis važiavo su draugais J. P., J. P. ir I. K. prie Vilkokšnio ežero, Trakų rajone, norėjo ten parūkyti, išsimaudyti, važiavo J. P. vairuojamu pilkos spalvos automobiliu “VW Pontiac”, kurio valstybinio numerio neprisimena, tik prisimena, kad raidės BOK. Leidžiantis nuo kalno link ežero, apie 200-250 metrų iki ežero pakrantės iš krūmų išlindę vaikinai išdaužė jų automobilio priekinį stiklą. Iš viso iš krūmų išlindo apie 15 nepažįstamų vaikinų, jie visi puolė automobilį, o vienas vaikinas rankoje laikė akmenį ir juo išdaužė jų automobilio priekinį stiklą. Išdaužtas priekinis automobilio stiklas buvo su apsaugine plėvele, todėl jis tik sutrukinėjo, bet neišbyrėjo. Jie nusprendė pasišalinti iš tos vietos ir paskambinti policijai. Parodė, kad tuo momentu jis buvo blaivus, prieš 4 valandas iki įvykio buvo išgėręs butelį alaus, J. P. buvo išgėręs, jis kartu su K. K. vartojo alkoholį, kai jie jau buvo visi keturiese, J. P. taip pat buvo blaivus, I. K. buvo išgėręs, tačiau su juo alkoholio kartu nevartojo, tą dieną jie susitiko visi apie 17.00-18.00 val. Po to, kai jiems išdaužė stiklą, jie nuvažiavo prie Grendavės kaime 2 kilometrų atstumu nuo įvykio vietos esančios baldų gamyklos, iš ten J. P. paskambino policijai ir pranešė, kad prie Vilkokšnio ežero jaunuoliai išdaužė jų automobilio stiklą. Policijos pareigūnai pasakė, kad negali atvykti į įvykio vietą, kadangi yra užimti ir sakė, kad paskambins, kada jau galės atvykti. J. P. policijos pareigūnams skambino apie 00.15 val. Paskambinę jie visi nuvažiavo link savo namų. Kadangi visi gyvename vieni šalia kitų, tai sustojome per vidurį tarp jų visų namų, t.y. Pietų gatvėje, Rūdiškėse, ir laukė, kada paskambins policijos pareigūnas. Po valandos ar pusantros paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad po 15-20 minučių atvyks į įvykio vietą. Liudytojas neatsimena, kuriam iš jų paskambino policijos pareigūnas, kadangi policijos pareigūnams jie skambino iš trijų telefonų, bet tikriausiai J. P. paskambino. Jie susitarė su policijos pareigūnu, kad susitiks įvykio vietoje, ten ir nuvažiavo, buvo apie 2.00 val. Laukė pareigūnų apie 10-15 minučių, bet jie taip ir neatvažiavo, nesulaukė jų. Norėjo važiuoti namo, bet pavažiavus apie 50 metrų baigėsi dujos, todėl jie užrakino automobilį ir išėjo namo. Automobilį paliko įkalnėje, maždaug 200-250 metrų nuo ežero pakrantės, paliko jį ant kelio, užtvėrė pravažiavimą prie pakrantės. Parodė, kad kai jie grįžo į įvykio vietą laukti pareigūnų, įvykio vietoje žmonių liudytojas nematė, kadangi buvo tamsu, jų skriaudikų nematė, tik nuo pakrantės girdėjo žmonių balsus, prie ežero matė stovinčius automobilius. K. K. nežino, kas galėjo sužaloti nukentėjusįjį, J. P. automobilyje beisbolo lazdų jis nematė. Jokių įnagių su draugais automobilyje jie neturėjo. Jie nebuvo išlipę iš automobilio, kai vaikinas išdaužė akmeniu priekinį stiklą, kadangi jie buvo tik keturiese, o aplink automobilį buvo daug vaikinų, todėl jie bijojo išlipti, nusprendė geriau paskambinti į policiją.

Liudytojas M. K. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Parodė, kad jis neprisimena, kada buvo tas įvykis. Tuo metu jis dirbo gydytoju VšĮ Trakų greitosios medicinos pagalbos stotyje. Naktį buvo gautas iškvietimas, kad prie ežero Trakų rajone yra sumuštas žmogus, kuriam reikalinga medicinos pagalba. Į įvykio vietą važiavo su vairuotoju, negalėjo privažiuoti prie pat ežero, kadangi ant kelio, kuriuo reikėjo važiuoti, stovėjo automobilis. Atėję žmonės nustūmė stovintį automobilį, ir jie iškvietė policijos pareigūnus. Sužalotą žmogų paguldė ant neštuvų ir vežė į ligoninę. Parodė, kad įvykio vietoje buvo labai tamsu, sužalotas žmogus atgavo sąmonę vežant jį į ligoninę, o ar iki tol jis buvo kuriam laikui atgavęs sąmonę, liudytojas neprisimena. Įvykio vietoje buvo daug sužalotų žmonių, vienam koja, kitam galva buvo sužalota, jie patys sakė, kad daugumas yra sumušti. Įvykio vietoje stovėjo automobilis, kurio langai buvo išdaužti. Liudytojas neprisimena, ar nukentėjusysis su juo kalbėjo, bet apžiūrėjęs jį jis suprato, kad suteikti pirmąją medicinos pagalbą jam yra mažai, todėl vežė jį į ligoninę. Kažkas minėjo, kad kažkas kažką sumušė, bet liudytojas neprisimena, ką konkrečiai sakė. Aplinkiniai kažką minėjo, kad 8 asmenys sumušė buvusius prie ežero, bet tiksliai dabar liudytojas negali pasakyti, nes neprisimena. Kol jis apžiūrinėjo sužalotą žmogų ir išvežė jį į ligoninę, policija nebuvo atvažiavusi. Liudytojas neprisimena, ar įvykio vietoje matė kaltinamąjį. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė įvykius ir tyrėjui sakė tiesą.

Liudytojas E. L. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK tyrėju. Įvykio naktį jis budėjo operatyvinės grupės sudėtyje. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykis buvo 2009 m. vasarą. Apie 1.00-2.00 val. budėtojų dalyje buvo gautas pranešimas, kad prie Vilkokšnio ežero, Onuškio sen., Trakų rajone įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Apie 1.00-2.00 val. nakties, bet gali ir klysti, nes tiksliai neprisimena, jis su kolega S. Č. nuvyko į įvykio vietą. Ten rado nukentėjusiuosius, kurie paaiškino, kad įvyko muštynės tarp dviejų grupių jaunuolių, paaiškino, kad jie buvo sumušti ir apdaužytas jų automobilis. Nuokalnės dešinėje pusėje stovėjo „minivenas“, kurio langai buvo sudaužyti. Šoniniai automobilio langai tikrai buvo sudaužyti, o priekinis ir galinis lyg ir ne. Tuomet buvo iškviestas specialus automobilis ir „minivenas“ išgabentas į Trakų PK. Atvykę jie nenustatė automobilio, kuris buvo nustumtas į šalikėlę, savininko, savininką nustatė Trakų PK, įvykio vietoje šio automobilio savininko nebuvo. Įvykio vietoje buvo daromos nuotraukos. Kas ir kokius davė parodymus įvykio vietoje, liudytojas neprisimena. Įvykio vietoje buvo viena nukentėjusiųjų pusė, o kita pasišalinusi. Kiek E. L. atsimena, pasakojo, kad vieni jaunuoliai poilsiavo prie ežero, o kiti atvažiavo ir sumušė juos. Kai liudytojas su kolega atvyko, įvykio vietoje buvo tie jaunuoliai, kurie poilsiavo prie ežero. Buvo išdaužyti nukentėjusiojo automobilio langai, sudaužyti žibintai, jie matė, kad keli asmenys yra sužaloti. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau viską prisiminė, sakė tiesą.

2009-06-21 protokolu-pareiškimu R. V. pranešė Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatui apie tai, kad 2009-06-21, apie 01.00 val. prie Vilkokšnio ežero jis be jokios priežasties buvo sumuštas beisbolo lazda mašinos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo (t. 1, b.l. 3).

2009-06-22 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu nukentėjusysis atpažino asmenį, pažymėtą nuotraukų albume „ Trakų zona“ Nr. 124 - J. P.“, kaip asmenį, kuris 2009-06-20 jį sumušė (t. 1, b.l. 7-8).

2009-08-21 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. V. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu, ir parodė vietą, kur 2009-06-21, apie 01.00 val. prie Vilkokšnio ežero Rūdiškių sen., Trakų r. jį sumušė vaikinas, išlipęs iš automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 1, b.l. 16-20).

2009-09-02 nukentėjusysis R. V. savo parodymus patvirtino akistatos su kaltinamuoju J. P. metu (t. 1, b.l. 92-93).

2009-08-03 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3073/09(01) nurodyta, kad R. V. padaryta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva kairės akies srityje, apatinio žandikaulio abipus lūžis su viršutinių 5 dantų emalės nuskėlimu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-06-21), paveikus kietais bukais daiktais; sužalojimai galėjo atsirasti nuo 3 trauminių poveikių; sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 d. laikotarpiui (t. 1, b.l. 29-30).

2009-06-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja A. B. iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų nuotraukoje Nr. 3 atpažino J. P., kaip asmenį, kuris 2009-06-21, apie 02.00 val. prie Vilkokšnio ežero, Trakų r. užpuolė ir sumušė su beisbolo lazda jos draugą R. V.; nurodė, kad atpažįsta šį asmenį iš veido bruožų, pagal akis ir nosį, nes gerai jį įsidėmėjo; nurodė, kad ji yra visiškai tikra, kad nuotraukoje Nr. 3 yra būtent tas vaikinas, kuris sumušė R. V. (t. 1, b.l. 34-35).

Kaltinamasis J. P. parodė, kad nors jis ir buvo įvykio metu įvykio vietoje, tačiau nukentėjusiojo įvykio naktį jis nematė ir jo nemušė. Parodė, kad tą naktį jis su draugais I. K. ir K. K. bei broliu J. P. atvažiavo prie Vilkokšnio ežero išsimaudyti, bet buvo užpulti jaunuolių būrio, kurių buvo apie 30 ir kurie užblokavo kaltinamojo vairuojamam automobiliui kelią, neleisdami pravažiuoti, o jam bandant pravažiuoti pro juos, vienas iš jaunuolių metė didelį akmenį į kaltinamojo automobilio priekinį vairuotojo stiklą, stiklas sudužo, bet jie nuvažiavo toliau, pranešė policijai apie įvykį. Jie dar kartą buvo sugrįžę į įvykio vietą, kur turėjo susitikti su policijos pareigūnais, bet jų nesulaukę važiavo atgal, tačiau baigėsi degalai, todėl jie užrakino automobilį ir visi nuėjo namo, palikę automobilį įvykio vietoje. Kaltinamojo nuomone, nukentėjusysis nurodė būtent į jį ir jį apkaltino tik dėl to, kad kaltinamojo automobilis liko stovėti ant kalno, o jo numerius buvo labai lengva įsiminti, nes jis visą naktį ten stovėjo. Analogiškus parodymus kaltinamasis J. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju (t. 1, b.l 89-90), kuomet jis parodė, kad 2009-06-20 jokių konfliktų su nepažįstamais asmenimis neturėjo, jokių incidentų tą dieną nebuvo, kodėl jam išdaužė automobilio stiklą, pasakyti negali; parodė, kad 2009-06-21, apie 00.00-01.00 val. atvažiavęs prie Vilkokšnio ežero jis iš automobilio, kaip jau minėjo, išlipęs nebuvo, fizinio smurto tą dieną prieš nieką nenaudojo, niekam su beisbolo lazda į galvos sritį nesudavė; parodė, kad beisbolo lazdos jis neturi ir neturėjo, kodėl jį kaltina, pasakyti negali. Analogiškus parodymus davė ir liudytojai I. K. bei K. K..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas tokius kaltinamojo ir liudytojų I. K. bei K. K., kurie yra kaltinamojo draugai, dėl ko duoda kaltinamajam J. P. palankius parodymus, siekdami palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį, parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja priimant nuosprendį, kadangi jie visiškai paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. parodė, kad 2009-06-21 jam su draugais poilsiaujant prie Vilkokšnio ežero Trakų rajone, naktį, apie 1.00 val., kai nemažai žmonių jau buvo nuėję miegoti, jis pamatė, kad nuo kalno link jų leidžiasi automobiliai ir žmonės, leidosi apie 4-5 automobiliai ir šalia automobilių ėjo nemažai žmonių, t.y. nuo kalniuko link ežero leidosi kolona. Pajutęs kažką negerą R. V. su juo buvusiai draugei A. B. liepė pasislėpti kur nors, o pats liko stovėti prie savo automobilio. Kai kurie iš nukentėjusiojo draugų jau miegojo, kai kurie dar nemiegojo, dalis iš vakarojusių draugų spruko pamatę, kad link jų artėja jaunuoliai, kadangi pajuto pavojų, taip po įvykio R. V. pasakojo draugai. Minėta kompanija nusileido, priartėjo prie jų. Iš pilkos ar sidabrinės spalvos „miniveno“ išlipo kaltinamasis, jis išlipo iš vairuotojo vietos. Išlipęs kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir trenkė jam beisbolo lazda, kuri buvo apvali, apie 10 cm skersmens, lakuota, į galvą, į veidą, po smūgio jis neteko sąmonės ir daugiau nieko neprisimena, atsigavo tik bevežant jį į Trakų ligoninę. Prie R. V. kaltinamasis priėjo vienas, o aplinkui dar buvo apie 20 žmonių, kurie atėjo kartu su kaltinamuoju. Matę įvykį nukentėjusiojo draugai - A. K. ir jos vaikinas - po to jam pasakojo, kad po jam lazda suduota smūgio jis parkrito ant žemės, tuomet kaltinamasis toliau ji daužė gulintį, dar kažkas iš nukentėjusiojo draugų bandė užstoti, bet taip pat gavo po smūgį, suprato, kad jėgos nelygios ir spruko į krūmus. Per šį įvykį nukentėjo daugybė žmonių, buvo apdaužyti iškylavusių žmonių automobiliai. Parodė, kad A. B., mačiusi visą įvykį, sakė, kad R. V. kaltinamasis sudavė lazda apie 4-6 kartus. A. K. taip pat sakė, kad nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė tikrai ne vieną ir ne du kartus, o daugiau. Draugai po to pasakojo, kad kai aplinkui buvę žmonės išsigandę išsibėgiojo kas kur, atvykusi kompanija jau neturėjo ką veikti, todėl pradėjo daužyti nukentėjusiojo kompanijos automobilius ir iš ginklų šaudyti į krūmus, kuriuose tuo metu slėpėsi išsigandę žmonės. Pagaliau pasismaginę jaunuoliai sėdo į automobilius ir išvažiavo. Parodė, kad prieš įvykį, vakare jokių konfliktų su pašaliniais asmenimis R. V. neturėjo ir, kiek žino, jo draugai ir pažįstami jokių konfliktų su pašaliniais žmonėmis taip pat neturėjo. Parodė, kad dėl kaltinamojo J. P. veiksmų buvo sutrikdyta poilsiautojų rimtis. Iš esmės tokius pat parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu jo kaip liudytojo apklausos ir papildomos apklausos bei akistatos su kaltinamuoju J. P. metu ir nurodydamas nusikaltimo padarymo aplinkybes nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 4-5, 21-22, 92-93, 16-20). Kad 2009-06-21, apie 01.00 val. prie Vilkokšnio ežero be jokios priežasties jis buvo sumuštas beisbolo lazda mašinos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo (kaip vėliau nustatyta – J. P.), R. V. nurodė ir tą pačią dieną, t.y. 2009-06-21, savo protokole-pareiškime policijai (t. 1, b.l. 3).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. V. iš esmės vienodais ir nuosekliais parodymais. Kai kurie netikslumai nukentėjusiojo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, o būtent, dėl atvykimo prie Vilkokšnio ežero laiko, dėl to, kur jis buvo tuo metu, kai prie ežero atvyko kaltinamasis su savo kompanija, visiškai paaiškinami tuo, kad nuo įvykio yra praėjęs netrumpas laiko tarpas – daugiau nei vieneri metai, todėl tikėtina, kad nukentėjusysis šiuo metu jau blogiau atsimena šio įvykio aplinkybes, ką parodė ir pats nukentėjusysis, kuris, perskaičius teisiamajame posėdyje jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis geriau viską prisimė nei dabar ir sakė tiesą.

Kaip parodė ir kaltinamasis J. P., ir nukentėjusysis R. V., jie vienas kito iki šio įvykio nepažinojo, taigi apkalbėti kaltinamąjį nukentėjusysis neturi jokio pagrindo.

Kad nukentėjusysis R. V. buvo sužalotas 2009-06-21, patvirtinama 2009-08-03 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3073/09(01), kurioje nurodyta, kad R. V. padaryta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva kairės akies srityje, apatinio žandikaulio abipus lūžis su viršutinių 5 dantų emalės nuskėlimu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-06-21), paveikus kietais bukais daiktais; sužalojimai galėjo atsirasti nuo 3 trauminių poveikių; sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 d. laikotarpiui (t. 1, b.l. 29-30).

Liudytojas M. K., tuo metu dirbęs gydytoju VšĮ Trakų greitosios medicinos pagalbos stotyje, taip pat parodė, kad vieną naktį važiavo pagal iškvietimą prie ežero Trakų rajone, kur buvo sumuštas žmogus (kaip vėliau paaiškėjo – nukentėjusysis), kuriam buvo reikalinga medicinos pagalba ir kuris vėliau buvo nuvežtas į ligoninę; kaip parodė M. K., įvykio vietoje buvo daug sužalotų žmonių, vienam koja, kitam galva buvo sužalota, jie patys sakė, kad daugumas yra sumušti.

Tai, kad nukentėjusįjį R. V. sumušė ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą būtent kaltinamasis J. P., visiškai patvirtinama ir liudytojų A. B., A. K., G. R. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisiamajame posėdyje duotais aukščiau išdėstytais iš esmės vienodais ir nuosekliais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo.

Nukentėjusysis R. V., liudytojai A. B., A. K., G. R. parodė, kad atvykusiųjų su kaltinamuoju buvo daug – apie 15-20 žmonių, tačiau ir nukentėjusysis, ir A. B., kuri, kaip ir nukentėjusysis, kaltinamojo iki šio įvykio taip pat nepažinojo, iš tų žmonių kaip asmenį, sumušusį nukentėjusįjį, atpažino būtent kaltinamąjį J. P., kas patvirtinama 2009-06-22 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu protokolu – atpažinimo metu nukentėjusysis atpažino asmenį, pažymėtą nuotraukų albume „ Trakų zona“ Nr. 124 - J. P.“, kaip asmenį, kuris 2009-06-20 jį sumušė (t. 1, b.l. 7-8), 2009-06-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu protokolu – atpažinimo metu liudytoja A. B. iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų nuotraukoje Nr. 3 atpažino J. P., kaip asmenį, kuris 2009-06-21, apie 02.00 val. prie Vilkokšnio ežero, Trakų r. užpuolė ir sumušė su beisbolo lazda jos draugą R. V.; nurodė, kad atpažįsta šį asmenį iš veido bruožų, pagal akis ir nosį, nes gerai jį įsidėmėjo; nurodė, kad ji yra visiškai tikra, kad nuotraukoje Nr. 3 yra būtent tas vaikinas, kuris sumušė R. V. (t. 1, b.l. 34-35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad jis girdėjo, kaip nukentėjusysis, kalbėdamas su savo draugais, jiems pasakė, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, bet jis juos galėtų atpažinti (t. 1, b.l. 138-139).

Nukentėjusysis R. V. teisme parodė, kad iš pilkos ar sidabrinės spalvos „miniveno“ išlipo kaltinamasis, jis išlipo iš vairuotojo vietos; išlipęs kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir trenkė jam beisbolo lazda, kuri buvo apvali, apie 10 cm skersmens, lakuota, į galvą, į veidą, po smūgio jis neteko sąmonės ir daugiau nieko neprisimena, atsigavo tik bevežant jį į Trakų ligoninę; parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atpažinimo iš nuotraukų metu jis atpažino kaltinamąjį, patvirtino, kad tai tikrai jis sudavė nukentėjusiajam lazda ir vėliau mušė gulintį; R. V. atpažino jį iš veido bruožų, kaltinamojo J. P. veidą jis labai gerai įsidėmėjo įvykio metu, kadangi vienas iš automobilių, kuriais prie ežero atvyko jaunuoliai, buvo visureigis ir jo žibintai labai gerai apšvietė visą teritoriją; jokių abejonių nukentėjusiajam nekilo, kad jį sumušęs asmuo yra kaltinamasis J. P.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju bei papildomos apklausos liudytoju metu nukentėjusysis R. V. taip pat parodė, kad įsidėmėjo tik vieną automobilį, kuris buvo sidabrinės spalvos „minivenas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); parodė, kad iš automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipęs jaunuolis, sėdėjęs vairuotojo vietoje, pribėgo prie jo ir sudavė jam vieną kartą su beisbolo lazda į galvos sritį, po smūgio jis prarado sąmonę (t. 1, b.l. 4-5, 21-22).

Liudytoja A. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog ji matė, kaip iš automobilio – pilkos spalvos autobusiuko - iš vairuotojo vietos su beisbolo lazda rankoje išlipęs vaikinas priėjo prie nukentėjusiojo ir be žodžių trenkė šiam į galvą, nukentėjusysis nukrito. Tada tas jaunuolis, statmenai laikydamas lazdą, toliau trankė nukentėjusiajam per galvą, apie 5-7 kartus dar trenkė su lazda per veidą nukentėjusiajam, kai šis jau gulėjo. A. B. parodė, kad ji pasislėpusi krūmuose matė žmogų, kuris sudavė nukentėjusiajam; tas žmogus buvo atsisukęs į A. B. veidu, visiškai užteko apšvietimo, kad liudytoja jį įsidėmėtų; A. B. yra tikra, kad nukentėjusįjį su beisbolo lazda mušė kaltinamasis; jai jokių abejonių nekilo, kad tai jis, ji iš karto pagal veido bruožus jį pažino nuotraukoje, kai jai ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos atpažinimui nuotraukos. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. taip pat parodė iš pilkos spalvos miniveno, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipęs vairuotojas iš karto priėjo prie R. V. ir beisbolo lazda sudavė per veidą; po smūgio R. V. nukrito ant žemės, tuomet tas pats vaikinas pora kartų sudavė gulinčiam Rolandui beisbolo lazda į veido sritį; A. B. teigė, kad tas vaikinas mušė Rolandą be žodžių, nieko nesakydamas; ji parodė, kad įsidėmėjo vaikiną, sumušusį jos draugą Rolandą, ir galėtų jį atpažinti; vaikinas, 2009-06-21 sumušęs R. V., buvo žemo ūgio, apie 170 cm, trumpai kirptais tamsiais plaukais, apsirengęs juodomis kelnėmis ir be marškinėlių, nestambus (t. 1, b.l. 31-33, 36-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. K. (buvusi – Kupinaitė) parodė, jog ji pamatė, kad vaikinas, kuris buvo su beisbolo lazda, priėjo prie arčiausiai stovėjusio R. V. ir sudavė beisbolo lazda jam per galvą, Rolandas nukrito, tačiau tas vaikinas vis tiek jį daužė beisbolo lazda; parodė, kad vaikino, kuris daužė Rolandą, veido ji nematė, nes jis stovėjo nugara į ją, todėl atpažinti jo negalėtų; parodė, kad tas vaikinas buvo neaukštas, gan smulkus, su juodom kelnėm ir be marškinėlių, plaukai trumpi, tamsoki (t. 1, b.l. 41-42). Teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. parodė, kad apšvietimo įvykio vietoje nebuvo, bet atvažiavusio visureigio žibintai ryškiai švietė ir viskas buvo matyti; parodė, kad tas jaunuolis, kuris mušė nukentėjusįjį, į A. K. buvo nugara, todėl atpažinti jo ji negalėtų; ji matė, kaip jis, sumušęs nukentėjusįjį, atsisėdo vėl į tą patį automobilį - pilkos spalvos „miniveną“, kuriuo atvažiavo ir iš kurio vairuotojo vietos išlipo su lazda, atsisėdo į vairuotojo vietą ir išvažiavo.

Liudytojas G. R. teisme parodė, kad atvykėliai pradėjo bėgti link jų automobilių, tada liudytojas pamatė, kaip vienas jaunuolis priėjo prie nukentėjusiojo ir su beisbolo lazda ėmė jį mušti; pradžioje su lazdos kotu trenkė per galvą, nukentėjusysis nugriuvo, keli aplinkui stovėję dar spardė jį kojomis, tas pats jaunuolis toliau trankė gulinčiam nukentėjusiajam su beisbolo lazda per galvą; liudytojas matė to žmogaus, kuris su beisbolo lazda mušė nukentėjusįjį, tik siluetą, jo veido neįžvelgė; viskas vyko labai greitai, tas jaunuolis su beisbolo lazda, kuris mušė per galvą nukentėjusiajam, įsėdo į pilkos spalvos „miniveną“ ir išvažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. R. parodė, kad jis pamatė, kaip vienas iš tų vaikinų, kuris rankose turėjo beisbolo lazdą, pribėgo prie R. V., nes jis stovėjo arčiausiai, ir sudavė pastarajam per galvą; Rolandas iš karto prarado sąmonę ir nukrito; tada tas vaikinas apvertė beisbolo lazdą ir su kitu galu trenkė kelis kartus gulinčiam be sąmonės Rolandui per veidą; parodė, kad vaikinas, kuris daužė Rolandą su beisbolo lazda, buvo smulkaus kūno sudėjimo, žemas, iš kitų vaikinų šis išsiskyrė būtent tuo, kad buvo žemesnis ir jis buvo vienintelis su beisbolo lazda, kiti buvo su metaliniais strypais; parodė, kad šis vaikinas išvažiavo pats paskutinis ir vairavo miniveną, kurio numerius, iš karto užsirašė - (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 47-48).

Pats kaltinamasis J. P. parodė, kad prie Vilkokšnio ežero 2009-06-20, naktį jis su broliu J. P. ir draugais I. K. bei K. K. buvo atvažiavęs kaltinamojo tėvo J. P. automobiliu “VW Pontiac”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pats kaltinamasis ir vairavo; tą patvirtino ir liudytojai I. K. ir K. K..

Liudytojo J. P. parodymai yra neesminiai, apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ar kitas reikšmingas šios bylos aplinkybes jam nieko nėra žinoma, todėl šio liudytojo parodymais teismas nesivadovauja priimant nuosprendį.

Nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jį mušdamas beisbolo lazda tas vaikinas (kaip vėliau nustatyta – kaltinamasis J. P.) nieko nesakė, todėl dėl kokios priežasties jį sumušė, pasakyti negali; parodė, kad jokių konfliktų su jį sumušusiu vaikinu neturėjo, nieko apie jo automobilio apgadinimą nežino (t. 1, b.l. 21-22). Tą nukentėjusysis patvirtino ir teisme, kuomet parodė, kad prieš įvykį, vakare, jokių konfliktų su pašaliniais asmenimis jis neturėjo ir, kiek žino, jo draugai ir pažįstami jokių konfliktų su pašaliniais žmonėmis taip pat neturėjo. Šie nukentėjusiojo parodymai patvirtinami ir liudytojų A. B., A. K. ir G. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Taip, liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš pilkos spalvos miniveno, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipęs vairuotojas iš karto priėjo prie R. V. ir beisbolo lazda sudavė per veidą; po smūgio R. V. nukrito ant žemės, tuomet tas pats vaikinas pora kartų sudavė gulinčiam Rolandui beisbolo lazda į veido sritį; tas vaikinas mušė Rolandą be žodžių, nieko nesakydamas, kodėl vaikinas užsipuolė būtent Rolandą liudytoja pasakyti negalėjo (t. 1, b.l. 31-33); parodė, kad tą dieną jokių konfliktų su nepažįstamais ar incidentų nebuvo, ji neįsivaizduoja, dėl kokios priežasties sumušė R. V.; parodė, kad ji negali pasakyti, kas apgadino 2009-06-21 prie Vilkokšnio ežero užpuolusių vaikinų automobilį, bet jos draugas R. V. to nepadarė, nes ji visą laiką buvo su juo (t. 1, b.l. 36-37). Teisiamajame posėdyje A. B. taip pat parodė, kad jokių pretenzijų iš atvykusių asmenų liudytojos ir jos draugų atžvilgiu jie neišgirdo, atvykusieji iš karto pradėjo rėkti ir muštis. Liudytoja A. K. (buvusi – Kupinaitė) ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji pamatė, kad vaikinas, kuris buvo su beisbolo lazda, priėjo prie arčiausiai stovėjusio R. V. ir sudavė beisbolo lazda jam per galvą, Rolandas nukrito, tačiau tas vaikinas vis tiek jį daužė beisbolo lazda; kodėl jis taip pasielgė, ji pasakyti negali (t. 1, b.l. 41-42). Teisme A. K. taip pat parodė, kad atvažiavę jaunuoliai buvo labai trumpai, apie 5 minutes, jie nieko konkretaus nešnekėjo, tik šūkavo: „Mušam, mušam ir skirstomės“; parodė, kad ji ir jos draugai nežino, kodėl nepažįstami jaunuoliai atvyko ir sumušė jos draugus, nežino, kuo užkliuvo tiems jaunuoliams, negirdėjo, kad kažkam kažkuo jie būtų užkliuvę. Liudytojas G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis matė, kaip iš minėtų automobilių išlipo nepažįstami vaikinai, jų buvo daug – apie 20, visi vaikinai buvo be marškinėlių, ir jie iš karto be jokių kalbų nubėgo prie jo draugų, buvusių prie palapinių; taip pat jis pamatė, kaip vienas iš tų vaikinų, kuris rankose turėjo beisbolo lazdą, pribėgo prie R. V., nes jis stovėjo arčiausiai ir sudavė pastarajam per galvą, Rolandas iš karto prarado sąmonę ir nukrito, tada tas vaikinas apvertė beisbolo lazdą ir su kitu galu trenkė kelis kartus gulinčiam be sąmonės Rolandui per veidą; liudytojo manymu, tie vaikinai nesirinko prie ko bėgti ir mušti, tiesiog mušė pirmus pasitaikiusius (t. 1, b.l. 47-48). Teisiamajame posėdyje G. R. patvirtino šiuos savo parodymus ir parodė, kad jis girdėjo kelis – 2-3 – šūvius, girdėjo ryksmus, keiksmus, rišlių kalbų negirdėjo, jokių dėl kažko jiems reiškiamų pretenzijų negirdėjo.

Nors byloje yra duomenų, kad buvo apgadintas kaltinamojo automobilis, tačiau, byloje nesant jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, nėra nustatyta, kad tą padarė nukentėjusysis R. V. ar jo kartu buvę draugai. Įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad nukentėjusysis R. V. nepadarė jokių veiksmų, pateisinančių kaltinamojo smurtą prieš nukentėjusįjį asmeniniu nesutarimu.

Taigi, visais šiais byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad kaltinamasis J. P. sumušė nukentėjusįjį R. V., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, visai be dingsties, parodydamas aiškų visuomenės negerbimą, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, kaltinamojo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, todėl kaltinamojo J. P. veiksmai, nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. V. sveikatą, vertintini kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

Ir nukentėjusysis R. V., ir liudytojai A. B., A. K., G. R. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme parodė, kad po tokio kaltinamojo J. P. bei kitų su juo atvykusių asmenų, kuriems kaltinimai nėra pareikšti, išpuolio jie nebenorėjo ir nebegalėjo toliau tęsti poilsio prie Vilkokšnio ežero, nes jis buvo visiškai sutrikdytas, buvo sutrikdyta jų ramybė, jie visi buvo labai išsigandę, buvo šoke, patyrė didelį stresą, todėl visi norėjo kuo greičiau iš ten išvažiuoti.

Kaltinamajam J. P. pareikštas kaltinimas, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2009 m. birželio 21 d., apie 01.00 val. J. P. viešoje vietoje prie Vilkokšnio ežero, esančio Rūdiškių sen., Trakų r., atvykęs kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, išlipo iš automobilio “Pontiac Trans Sport”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. P. tėvui J. P., ir pradėjo įžūliai elgtis, t.y. be jokios priežasties pribėgo prie R. V. ir jo atžvilgiu pradėjo naudoti fizinį smurtą: tyčia sudavė jam vieną kartą beisbolo lazda į galvos sritį, jam praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau tyčia daužė beisbolo lazda jam į veido sritį, ko pasekoje R. V. buvo suskaldytas žandikaulis, nuskelti dantys, tokiais veiksmais J. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. prie ežero poilsiavusiems asmenims, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Taip pat kaltinamajam J. P. pareikštas kaltinimas, kad jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2009 m. birželio 21 d., apie 01.00 val. viešoje vietoje prie Vilkokšnio ežero, esančio Rūdiškių sen., Trakų r., J. P. viešosios tvarkos pažeidimo metu tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė R. V. vieną kartą beisbolo lazda į galvos sritį, jam praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, J. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau tyčia daužė beisbolo lazda nukentėjusiajam į veido sritį, ko pasekoje R. V. buvo suskaldytas žandikaulis, nuskelti dantys, tai yra dėl chuliganiškų paskatų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266/2009).

Byloje yra nustatyta, kad 2009 m. birželio 21 d., apie 01.00 val. prie Vilkokšnio ežero, esančio Rūdiškių sen., Trakų r., kur su draugais, kurių iš viso buvo apie 20-25 žmonės, poilsiavo nukentėjusysis R. V., su savo broliu J. P. bei draugais I. K. ir K. K. ir kitais nenustatytais asmenimis, kurių iš viso buvo 15-20 žmonių, atvykęs kaltinamasis J. P. be jokios aiškios priežasties priėjo prie nukentėjusiojo R. V. ir sudavė jam 1 smūgį beisbolo lazda į galvos sritį, pastarajam praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, J. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė beisbolo lazda ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam į veido sritį, ko pasekoje R. V. buvo suskaldytas žandikaulis, nuskelti dantys, tai yra dėl chuliganiškų paskatų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamojo veiksmai nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamajam pateiktame kaltinime nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nurodytos netiksliai, todėl jos tikslintinos, nurodant, kad kaltinamasis į nusikaltimo padarymo vietą atvyko su savo broliu J. P. bei draugais I. K. ir K. K. ir kitais nenustatytais asmenimis, bei patikslinant, kad kaltinamasis nukentėjusiajam R. V. sudavė 1 smūgį beisbolo lazda į galvos sritį, pastarajam praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, J. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė beisbolo lazda ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam į veido sritį, ko pasekoje R. V. buvo suskaldytas žandikaulis, nuskelti dantys, tai yra dėl chuliganiškų paskatų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Patikslinus kaltinamajam kaltinimą, nebus iš esmės pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir kaltinamojo J. P. teisinė padėtis nepasunkės ((duomenys neskelbtini) str.).

Ir nukentėjusysis R. V., ir liudytojai A. B., A. K., G. R. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme parodė, kad po tokio kaltinamojo J. P. bei kitų su juo atvykusių asmenų, kuriems kaltinimai nėra pareikšti, išpuolio jie nebenorėjo ir nebegalėjo toliau tęsti poilsio prie Vilkokšnio ežero, nes jis buvo visiškai sutrikdytas, buvo sutrikdyta jų ramybė, jie visi buvo labai išsigandę, buvo šoke, patyrė didelį stresą, todėl visi norėjo kuo greičiau iš ten išvažiuoti.

Nukentėjusysis R. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad atgavęs sąmonę jis pamatė, kaip nepažįstami jaunuoliai išvažiuoja, taip pat jis girdėjo šūvius, kas šaudė, jis nematė (t. 1, b.l. 4-5). Teisiamajame posėdyje R. V. parodė, kad, be jo, per šį įvykį nukentėjo daugybė žmonių, buvo apdaužyti iškylavusių žmonių automobiliai; parodė, kad draugai po to pasakojo, kad, kai aplinkui buvę žmonės išsigandę išsibėgiojo kas kur, atvykusi kompanija jau neturėjo ką veikti, todėl pradėjo daužyti nukentėjusiojo kompanijos automobilius ir iš ginklų šaudyti į krūmus, kuriuose tuo metu slėpėsi išsigandę žmonės, pagaliau pasismaginę jaunuoliai sėdo į automobilius ir išvažiavo. Liudytoja A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad netoliese nukentėjusiojo kiti su kaltinamuoju atvykę jaunuoliai mušė kitus liudytojos draugus; ji - A. B. - buvo pasislėpusi, kiti jos draugai pamatę, kas vyksta, taip pat bėgo slėptis į mišką, atvykėliai švietė su prožektoriais ir vijosi kažką rėkdami, dar ji girdėjo šūvius, po to jie išvažiavo. Liudytoja A. K. (buvusi – Kupinaitė) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie Vilkokšnio ežero, Trakų r. ji poilsiavo jau ne pirmus metus, ten yra įrengta poilsiavietė; 2009-06-20, apie 22.00 val. ji nuėjo miegoti į palapinę, prabudo dėl labai didelio triukšmo, girdėjosi atvažiuojančios mašinos; tuomet ji išlindo iš palapinės ir pamatė, kad prie jų poilsiavietės atvažiavo keturi ar penki automobiliai ir iš jų išlipo apie 15 nepažįstamų vaikinų, kai kurie iš jų turėjo metalinius strypus, pas vieną ji matė beisbolo lazdą, visi atvykę vaikinai greitai ėjo link jų pavėsinės; ji pamatė, kad vaikinas, kuris buvo su beisbolo lazda, priėjo prie arčiausiai stovėjusio R. V. ir sudavė beisbolo lazda jam per galvą, Rolandas nukrito, tačiau tas vaikinas vis tiek jį daužė beisbolo lazda; dar tą vakarą ji girdėjo, kaip atvažiavę vaikinai šaudė, bet kas šaudė, ji nematė (t. 1, b.l. 41-42). Teisme A. K. parodė, kad ji labai išsigando pamačiusi atvykėlius, kadangi matė, kad šie yra labai agresyviai nusiteikę, kai kurie iš jų buvo be marškinėlių; be marškinėlių buvo ir tas jaunuolis, kuris vėliau sumušė nukentėjusįjį, jis buvo su juodomis kelnėmis; A. K. nuomone, R. V. pasitaikė pirmasis atvykėliams jaunuoliams po ranka ir todėl buvo stipriai sumuštas; atvažiavę jaunuoliai buvo labai trumpai, apie 5 minutes, jie nieko konkretaus nešnekėjo, tik šūkavo: „Mušam, mušam ir skirstomės“; parodė, kad jos tuo metu buvęs draugas, o dabar jau vyras J. K. taip pat nukentėjo nuo atvykėlių, bet nestipriai, jam buvo sumušta galva ir koja, jis nerašė pareiškimo policijai, vyras net nespėjo sureaguoti, kas jį sumušė, nukentėjo dar keli asmenys iš jų kompanijos, bet nestipriai; atvykę jaunuoliai apdaužė liudytojos 3 draugų automobilius, A. K. girdėjo kelis šūvius, šaudė į jos draugų automobilį, vienas automobilis buvo apšaudytas; parodė, kad R. V. po sumušimo atrodė kraupiai, visas veidas buvo sumuštas, buvo daug kraujo. Liudytojas G. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis jau miegojo, prabudo nuo triukšmo, aikštelė buvo apšviesta vieno iš atvažiavusių automobilių – visureigio – žibintų šviesa, po ja lakstė daug iki pusės išsirengusių žmonių, jų buvo apie 15-20 ir daugelis iš jų turėjo lazdas; parodė, kad, kai jis atsibudo, vaizdas buvo toks, kad kai kurie atvykę jaunuoliai jau grįžinėjo atgal nuo ežero, o kiti dar daužė gretimai stovinčių automobilių langus, taip pat jis girdėjo kelis - 2-3 - šūvius, girdėjo ryksmus, keiksmus, rišlių kalbų negirdėjo, jokių dėl kažko jiems reiškiamų pretenzijų negirdėjo; parodė, kad buvo išdaužti kai kurių iš jo draugų automobilių langai, daug sužeistų žmonių buvo, jie visi buvo šoke, išsigandę, berods ir vienai merginai kliuvo, nes G. R. matė mėlynę, visi, kurie tuo metu dar nemiegojo ir nespėjo pabėgti, kai atvyko tie jaunuoliai, mažiau ar daugiau buvo sumušti.

Nors, kaip matyti iš aukščiau išdėstytų įrodymų, 2009-06-21, apie 01.00 val. prie Vilkokšnio ežero, kur yra įrengta poilsiavietė, t.y. vieša vieta, prieinama visiems žmonėms ir skirta žmonių poilsiui, kartu su kaltinamuoju atvykusių asmenų, kuriems kaltinimai nėra pareikšti, veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka, be jokios dingsties, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, buvo sumuštas, padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis R. V., buvo nutrauktas nukentėjusiojo ir su juo kartu buvusių jo draugų poilsis, kaltinamajam J. P., be nesunkaus nukentėjusiojo R. V. sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje, nėra inkriminuoti bei byloje nėra nustatyti jokie kiti kaltinamojo veiksmai, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, todėl kaltinamojo nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jo chuliganiškas paskatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2008, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2009). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamasis J. P. nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., todėl kaltinamasis J. P. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis J. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2009 m. birželio 21 d., apie 01.00 val. J. P. atvyko kartu su savo broliu J. P. bei draugais I. K. ir K. K. ir kitais nenustatytais asmenimis J. P. vairuojamu automobiliu “Pontiac Trans Sport”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu jo tėvui J. P., prie Vilkokšnio ežero, esančio Rūdiškių sen., Trakų r., kur J. P. tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė R. V. 1 smūgį beisbolo lazda į galvos sritį, pastarajam praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, J. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė beisbolo lazda ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam į veido sritį, ko pasekoje R. V. buvo suskaldytas žandikaulis, nuskelti dantys, tai yra dėl chuliganiškų paskatų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. P. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, nedirba, nė kiek neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, yra nenuoširdus, akivaizdžiai nesuvokia jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, nesigaili dėl jo padarytos nusikalstamos veikos ir dėl jos atsiradusių pasekmių, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra; teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai J. P. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, arčiau BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., atidedamas ilgesniam terminui.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinys (t. 1, b.l. 120-121) dėl 2165,13 Lt priteisimo žalos atlyginimui už nukentėjusiojo R. V. gydymą yra pagrįstas, įrodytas nukentėjusiojo, liudytojų A. B., A. K., G. R., M. K. parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b.l. 2-3, 7-8, 16-20, 26, 27, 29-30, 34-35, 122-124) ir tenkintinas visiškai, priteisiant žalą iš kaltinamojo J. P., kurio veiksmais ši žala yra padaryta (CK 6.263 str. 1, 2 d. d., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. 2009-11-27 pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 11), kurį patikslino 2010-10-27 (t. 2, b.l. 21). Patikslintu ieškiniu R. V. prašo priteisti jam iš kaltinamojo J. P. 2461,96 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, t.y. 1891,64 Lt už odontologų paslaugas ir išlaidas vaistams, 240,00 Lt kelionės išlaidų (už kurą) pas gydytojus ir 330,32 Lt kelionės išlaidų pas tyrėjus ikiteisminio tyrimo metu, iš viso 570,32 Lt kelionės išlaidų. Šie nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. reikalavimai yra pagrįsti, įrodyti byloje surinktais įrodymais - 2009-06-21 R. V. protokolu-pareiškimu Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatui (t. 1, b.l. 3), 2009-06-22 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu protokolu (t. 1, b.l. 7-8), 2009-08-21 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b.l. 16-20), 2009-06-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 1, b.l. 34-35), 2009-09-02 akistatos protokolu (t. 1, b.l. 92-93), 2009-08-03 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3073/09(01) (t. 1, b.l. 29-30), degalų, vaistų bei gydymo paslaugų apmokėjimo čekių kopijomis (t. 2, b.l. 22-24), nukentėjusiojo, liudytojų A. B., A. K., G. R., M. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, - todėl tenkintinas visiškai, priteisiant nukentėjusiajam 2131,64 Lt turtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo J. P., kurio veiksmais ši žala yra padaryta (CK 6.263 str. 1, 2 d. d., 6.283 str. 1 d.) bei 330,32 Lt nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu patirtų kelionės išlaidų, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo, dėl kurio veiksmų nukentėjusysis šias išlaidas patyrė ((duomenys neskelbtini)105 str. str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. taip pat pareiškė reikalavimą dėl 7000,00 Lt priteisimo nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl kaltinamojo nukentėjusiajam suduoto smūgio beisbolo lazda į veidą jam lūžo žandikaulis, buvo nuskelti 5 dantys, o iš viso nuo kaltinamojo smūgių nukentėjo 9 dantys, buvo sutrenktos smegenys, prakirstas antakis, sužeistas kelis, praskelta galva. Nuvykus į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką paaiškėjo, kad jampadarytas apatinio žandikaulio abipusis skilimas, todėl buvo uždėtas įtvaras; stacionare jis buvo gydomas apie 2 savaites. R. V. parodė, kad sužalojimų pasekmes jis jaučia ir dabar, žiovaujant nuolat traška žandikaulis, net suskausta žiovaujant, gydytojai sako, kad šis negalavimas išliks visam gyvenimui; parodė, kad dėl nuskeltų dantų nesilaiko plombos, liežuvis nuolat kliūna už nuskeltų dantų; parodė, kad dėl kaltinamojo R. V. padaryto sveikatos sutrikdymo jis neteko 16 kg svorio, kadangi 6 savaites buvo uždėtas žandikaulio įtvaras, jis negalėjo normaliai valgyti, dėl to nusilpo imunitetas, kraujo tyrimai nerodė net būtino vidurkio; kol buvo uždėtas įtvaras, R. V. beveik nieko negalėjo valgyti, vartojo tik skysčius, nuėmus įtvarą turėjo keisti mitybą, kad galėtų atstatyti sveikatos būklę.

Sutinkamai su CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kad nukentėjusysis R. V. buvo sužalotas kaltinamojo J. P. yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir aukščiau išdėstytais įrodymais – paties nukentėjusiojo R. V., byloje apklaustų liudytojų A. B., A. K., G. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, byloje surinktais aukščiau išdėstytais rašytiniais įrodymais.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis R. V. dėl jo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto kaltinamojo J. P., patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, jis ir dabar dar, kaip parodė nukentėjusysis, jaučia sužalojimo pasekmes, sumušimo liekamieji reiškiniai išliko iki šiol, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, nustatydamas R. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, sutinka su nukentėjusiojo nurodytais argumentais, taip pat atsižvelgia į priteistinos turtinės žalos dydį. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis R. V. neatliko jokių veiksmų, galėjusių išprovokuoti agresyvų kaltinamojo elgesį - jis sumušė nukentėjusįjį be jokios priežasties; kaip parodė nukentėjusysis bei liudytojai A. B., A. K., G. R., jokių pretenzijų jų atžvilgiu iš atvykusių asmenų jie neišgirdo, kaltinamasis, atvykęs su savo draugais į įvykio vietą, iš karto puolė mušti pirmą pasitaikiusį jam asmenį, t.y. nukentėjusįjį R. V.. Nustatydamas nukentėjusiajam R. V. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį: nors kaltinamasis niekur nedirba, tačiau jis yra jaunas, darbingas žmogus ir turi galimybę, o padaręs nusikaltimą ir sužalojęs žmogų, - privalo, net ir esant ekonominei krizei šalyje, susirasti darbą, užsidirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nes apie savo nusikalstamų veiksmų galimas pasekmes jis turėjo pamąstyti prieš darant tuos veiksmus. Nukentėjusysis pradiniame ieškinyje buvo nurodęs jam padarytos neturtinės žalos dydį - 6000,00 Lt. Patikslintu ieškiniu R. V. padidino prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį iki 7000,00 Lt, motyvuodamas tuo, kad jam besigydant po kaltinamojo nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo, gydytojai jį informavo, kad sumušimo metu patirtas traumas, o būtent, nuskeltus dantis, jam teks dar ilgai gydytis ir tam reikės dar nemažai lėšų. Tokį reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo padidinimo argumentą teismas laiko nepagrįstu ir jį atmeta, kadangi patyręs papildomų išlaidų kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sutrikdytai sveikatai atstatyti nukentėjusysis turi teisę civilinio proceso tvarka pareikšti papildomus reikalavimus kaltinamajam dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, įvertinęs visų aptartų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus sveikata – svarbą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustato, kad nukentėjusiajam R. V. yra padaryta 6000,00 Lt neturtinė žala, kuri priteistina iš ją padariusio kaltinamojo J. P. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1, 2 d. d., 6.283 str. 1 d.). Kitoje dalyje R. V. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pripažįsta proceso išlaidomis liudytojo K. K. turėtas ir jam iš valstybės biudžeto lėšų teismo apmokėtas (t. 1, b.l. 189-191, 193) 23,58 Lt išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu šios baudžiamosios bylos nagrinėjime, t.y. 12,09 Lt kelionės išlaidas bei 11,49 Lt išlaidas už liudytojo atitraukimą nuo įprastinio darbo, kurios, pripažinus kaltinamąjį J. P. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, priteistinos iš kaltinamojo J. P. ((duomenys neskelbtini)105 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)313 str. str., 303 str. 5 d. 1 p., teismas

nusprendė:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą J. P. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. V. nusikaltimu padarytą 2131 Lt 64 ct turtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią J. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. kovo 7 d.

J. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – J. P. iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Priteisti iš J. P. 2131 Lt 64 ct R. V. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. P. 330 Lt 32 ct proceso išlaidų R. V..

Priteisti iš J. P. 6000 Lt 00 ct R. V. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje R. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš J. P. 23 Lt 58 ct proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič