Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-64/2009 m.

Teisėja Vilija Pilitauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.2.7.1.1.; 1.2.7.2.1.; 1.2.14.12.; 2.1.7.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7.; 2.4.9.

2009 m. birželio 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. subendrinus apėmimo būdu, ir šią subendrintą bausmę iš dalies sudėjus su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., V. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių ir 1875 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių litų) bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas V. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. P. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2007 m. gruodžio 3 d., laiku nuo 21.00 val. iki 24.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. L. - kumščiu suduodamas du smūgius į veidą ties smakru, ir grasindamas peiliu - mosikuodamas peiliu prieš nukentėjusiąją E. L., vaikščiodamas su peiliu po butą paskui ją ir įremdamas peilį jai į kūną, užuominomis grasindamas sužaloti tame pačiame bute buvusią E. L. dvejų metų dukrą, bei laikydamas rankoje peilį ir nusivesdamas ją prie lovos, tokiu būdu palaužęs E. L. valią, natūraliu būdu lytiškai santykiavo su E. L. prieš jos valią, t.y. išžagino E. L..

Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, prieš tai panaudojęs fizinį ir psichinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. L. bei ją išžaginęs, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios pasipriešinimas jau buvo palaužtas, privertė E. L. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu - liesti jo lytinius organus ranka, t.y. seksualiai prievartavo E. L..

Be to, jis 2007 m. gruodžio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)” lombardo patalpose, realizavo mobilaus ryšio telefoną „Samsung M600” kartu su V. S. priduodamas jį į lombardą, žinodamas, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung M600” yra įgytas nusikalstamu būdu, tai yra, kad V. S. 2007 m. gruodžio 3 d., laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 24.00 val., jį pagrobė iš E. L..

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, teisiamajame posėdyje įvertinęs visumoje visus ištirtus įrodymus, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo V. P. veikas, nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakė kodėl nuteistojo parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir sąlygas vertino kaip jo siekimą sušvelninti atsakomybę ir tokiais nuteistojo parodymais nesivadovavo. Taip pat skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta ir dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomo nukentėjusiosios elgesio ir tai apylinkės teismas vertino kaip nusikalstamos veikos sudėties būtinuosius požymius, kadangi smūgių sudavimas nukentėjusiajai, peilio demonstravimas, ir grasinimas juo atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis, kviestis pagalbos. O tai, kad nuteistasis V. P. ir V. S. buvo pakviesti pas nukentėjusiąją į namus nesuteikia teisės nukentėjusiosios atžvilgiu vartoti fizinio smurto, grasinti, juo labiau jos atžvilgiu atlikti lytinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktais motyvais dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų nebekartoja. Be to, iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog jis sutinka su nusikalstamų veikų kvalifikacija, tik nesutinka su jam paskirta bausme. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d. ir neviršydama apeliacinio skundo ribų patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje dėl bausmės skyrimo nuteistajam V. P..

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. P. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir paskyrė bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Iš bylos matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam V. P. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas vieną kartą teistas, neišnykus teistumui, kas pripažįstama nusikaltimų recidyvu (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.). Apylinkės teismas nustatė V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tik dėl E. L. priklausiusio turto realizavimo (prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino išžaginęs ir seksualiai prievartavęs nukentėjusiąją, nes pagal teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Nors įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu, tačiau nuteistasis V. P. bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes aiškino kitaip, neigė grasinęs nukentėjusiajai peiliu, naudojęs fizinę prievartą ir grasinimus, kas rodo jo nenuoširdumą. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Nors nuteistasis V. P. teisme atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau pripažinti Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančia kaip tokią turi būti pilnai išpildytos abi sąlygos, t.y. turi būti nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Kadangi nustatyta, kad V. P. tik nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas nukentėjusiosios atžvilgiu, t.y. ją išžaginęs ir seksualiai prievartavęs, tačiau ne dėl atliktų savo nusikalstamų veiksmų, bandė pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, dalį kaltės perkeldamas pačiai nukentėjusiajai, teismas pagrįstai nepripažino V. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl E. L. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Taip pat skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė ne tik į nustatytas ir pripažintas V. P. atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką dėl nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo, ir nuoširdžiai dėl to gailisi) ir sunkinančią aplinkybes (nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), bet ir į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes: vedęs, teistas, baustas administracine tvarka, nedirbo, pagal gyvenamąją vietą ir šeimos narių charakterizuojamas neigiamai. Atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostata, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistajam skirtinos savo griežtumu pačios griežčiausios sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas, o bausmės dydžius paskyrė sankcijų ribose – už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą – didesnes nei vidurkis, o už nusikalstamu būdu gauto turto realizavimą – labai artimą vidurkiui (Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. numato laisvės atėmimo bausmes nuo 3 mėnesių iki 7 metų, Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. - nuo trejų mėnesių iki 2 metų). Įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą nėra per griežtos ir nėra pagrindo jų švelninti.

Atkreiptinas nuteistojo V. P. dėmesys į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie jį charakterizuotų teigiamai, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis augo be motinos, tėvas juo nesirūpino, jis pats turi šeimą, jo sutuoktinė laukiasi antro vaiko, jo šeiminė padėtis yra labai sunki, nepašalina jo atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Be to, byloje nėra duomenų apie nuteistojo šeimos sudėtį, juo labiau apie jo sutuoktinės nėštumą ar sunkią šeimos materialinę padėtį. Tokiu būdu, nesant nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, pirmosios instancijos negalėjo nurodyti nesančių aplinkybių ir pagrįstai nurodė byloje nustatytas aplinkybes. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis sutiko nukentėjusiajai atlyginti padarytą neturtinę žalą nėra pakankama pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes ši aplinkybė pripažįstama tuomet, kai kaltininkas savo noru nukentėjusiam asmeniui atlygino ar pašalino padarytą žalą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, subendrindamas nuteistajam V. P. paskirtąsias bausmes, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatas, t.y. nepagrįstai bausmes subendrinus apėmimo būdu iš dalies pridėjo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d.. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. ir 5 d. numato, kada taikomas bausmių apėmimas - kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. P. nuteistas už trijų nusikaltimų, priskiriamų nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Už dvi padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo būdu, nes šios nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. V. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., skiriasi per vieną grupę (nesunkus ir sunkus nusikaltimas), todėl laikytina, kad veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. P. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., subendrintinos apėmimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., o ši subendrinta bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. bendrintina taip pat apėmimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. Kadangi pasikeitus bausmių subendrinimo būdui, keičiasi ir galutinės subendrintos bausmės dydis, todėl subendrinant bausmes apėmimo būdu, galutinė bausmė pagal dydį turi būti tokia pati kaip griežčiausia bausmė, paskirta už vieną iš nusikalstamų veikų. Taip pat V. P. keistinas ir galutinės subendrintos bausmės dydis, paliekant tą patį bausmių subendrinimo principą – bausmes iš dalies sudedant. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmių subendrinimo keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p., V. P. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir V. P. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. 5 d. 2 p., V. P. paskirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., ir V. P. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., V. P. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, ir V. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 7 mėnesiams ir 1875 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių litų) baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.